Prieš savaitę Seimo
pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio
atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo
klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai.
Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir
Šeimų sąjūdžiui.
eimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui. Susitikimo su Seimo pirmininke metu Šeimų sąjūdis pateikė savo reikalavimus. Reikalauta užtikrinti kuo sklandesnį švietimo procesą, atsisakyti privalomo kaukių dėvėjimo, atšaukti mokamus koronaviruso testus, atleisti sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ir nebesvarstyti Partnerystės įstatymo. Šeimų sąjūdis taip pat kėlė klausimus dėl galimybės darbdaviui nušalinti nevakcinuotus darbuotojus nuo pareigų.
Po susitikimo su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdžio atstovai teigė besidžiaugiantys prasidėjusiu dialogu su valdžia.
Susitikimas davė Šeimų sąjūdžiui daug
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docenas, politologas Saulius Spurga
sako, kad susitikimas su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdžiui buvo
naudingas. Pirma, davė didelį žinomumą, apie susitikimą pranešė kone
visos žiniasklaidos priemonės.
„Davė žinią tiems, kurie rengėsi į mitingą, kad jis įvyks, davė žinią
apie tai, kokia yra Šeimų sąjūdžio pozicija. Šeimų sąjūdis nori įeiti į
politiką kaip solidus žaidėjas, esantis krašte, bet patikimas žaidėjas,
su kuriuo aukščiausiems šalies pareigūnams verta turėti dialogą“, –
tv3.lt komentuoja S. Spurga.
Politologas neatmeta galimybės, kad Šeimų sąjūdį išvysime rinkimų metu
kaip partiją. Pasak S. Spurgos, įtarimą kelia vien tai, kad Šeimų
sąjūdis neturi aiškių reikalavimų, dėl ko paprastai vyksta mitingai, be
to, neapsistoja ties viena idėja.
„Tuo labiau, jie neturi tokių reikalavimų, kurie kalbėtų apie tai, kaip
jie vadinasi, būtent apie šeimų klausimus – apie šeimų socialines
problemas, šeimų tvarumo, skyrybų, jaunų šeimų, senų šeimų problemas.
Apie jas jie nekalba, kalba kitais klausimais“, – teigia S. Spurga.
Tarp Šeimų sąjūdžio reikalavimų – ministro A. Dulkio atstatydinimas, kitoks koronaviruso pandemijos sprendimas, Stambulo konvencija ir daugybė kitų klausimų, tačiau, kaip sako S. Spurga, vargu, ar šie klausimai turi ryšį su šeima.
Seimo pirmininkė tikslą pasiekė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad eidama į susitikimą su Šeimų sąjūdžiu, Seimo pirmininkė turėjo tikslą aptarti rugsėjį turėjusį vykti protestą. Vilniaus miesto savivaldybė atšaukė leidimą protestui vykti, tačiau organizatoriai sako trauktis neketinantys.
Pasak politologės, susitikimo metu V. Čmilytė-Nielsen savo
tikslą pasiekė.
„Sunku pasakyti, kiek dialogo galėjo būti. Manau, kad buvo priimtas
sprendimas tiesiog išklausyti be didesnių diskusijų, kad žmonės galėtų
išsakyti, ką jie galvoja“, – tv3.lt komentuoja R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė taip pat pastebi, kad pastaruosius kelis mėnesius stipriai
keitėsi Šeimų sąjūdžio programa. Per trumpą laiką jie pasisakė daugybe
klausimų – nuo Stambulo konvencijos, Partnerystės įstatymo, iki užsienio
politikos ir koronaviruso krizės sprendimo.
Todėl, pasak R. Urbonaitės,
valdantiesiems gali būti sunku rasti dialogą su Šeimų sąjūdžiu.
„Šiandien jie sutraukė kai kuriuos rodiklius, bet reikalavimai yra tokie
– atstatydinti A. Dulkį. O kas iš to, kas po jo, kas kitaip? Arba
nenešioti kaukių. Kuo jie remiasi? Kokie moksliniai tyrimai?
Natūralu, kad dialogui bendro vardiklio paieškos nėra lengvos.
Nesakau,
kad reikia visiškai negirdėti, bet, manau, kad Seimo pirmininkė atėjo
tiesiog išklausyti, išgirsti ir svarbiausia – ne čia sutarti ir
išdalinti įvairius pažadus, ko Vyriausybė nedarys, o labiausiai
pakalbėti apie saugumą, kad taikus protestas nevirstų riaušėmis“, – sako
R. Urbonaitė.
. Po susitikino su Seimo pirmininke Šeimų sąjūdis šių reikalavimų kaip perduotų parlamento vadovei neįvardijo ir pasidžiaugė prasidėjusiu dialogu su valdžia. „Retorika, ko gero, sušvelnėjo, punktai yra pagrįsti ir aiškūs, matyt, jie nori tapti solidžiais žaidėjais Lietuvos politikoje“, – sako S. Spurga.
Po susitikimo su Šeimų sąjūdžio atstovais, Seimo pirmininkė teigė
perduosianti išgirstus reikalavimus valdančiajai koalicijai. Tačiau, ar į
reikalavimus valdantieji atsižvelgs, S. Spurga abejoja.
„Nors Šeimų sąjūdis įvardija save kaip atstovaujančius žmonėms, suprask,
visai visuomenei, bet tai yra atskira grupė, turinti savo interesus. Jų
pozicija seniai žinoma. Valdančioji koalicija pareiškė, kad jie turi
savo rinkėjų mandatą ir teks palaukti kitų rinkimų, kad valdžia būtų
pakeista“, – komentuoja S. Spurga.
aut. Ugnė Paulauskaitė