Orai jau šyla ir ko gero skaičiuojamos paskutinės centralizuotai tiekiamo šildymo dienos šį sezoną. Kadangi pastarąjį šildymo sezoną nespaudė dideli šalčiai, rinkoje įsigytas pigesnis kuras centralizuotai šilumai gaminti, šilumininkai tvirtina: „Kai daug kas brangsta, galbūt neįtikėtina, bet akivaizdu – šiluma Alytuje pinga.“ Pavyzdžiui, už kovą ji atpigo daugiau nei vidutiniškai šalyje.
„Praktiškai visada esame pigiausių tiekėjų dešimtuke“
Kiek
konkrečiai kainuoja Alytaus miesto savivaldybės
kontroliuojamos bendrovės „Alytaus šilumos tinklai“ ir kitų
stambių šios paskirties įmonių tiekiama centralizuota
šiluma, oficialiai skelbiama Valstybinės energetikos
reguliavimo tarybos (VERT) tinklalapyje. Iš viso tokių
įmonių Lietuvoje – 49.
O kaina nustatoma, atsižvelgiant į reikiamas sąnaudas šilumai gaminti.
„Kai
prieš penkerius metus Alytaus šilumos ūkis iš prancūzų
kompanijos „Veolia“ antrinės įmonės Lietuvoje „Litesko“
buvo grąžintas jo nuomotojui – bendrovei „Alytaus šilumos
tinklai“, praktiškai visada esame pigiausių tiekėjų šalyje
dešimtuke. Alytiškiams galbūt sunku tuo patikėti, bet kai
kuriuose šalies miestuose centralizuotos šilumos kaina
neretai būna net dvigubai brangesnė“, – sakė „Alytaus šilumos
tinklų“ komercijos direktorė Kristina Pivarauskienė.
Kaip
to pavyksta pasiekti? Komercijos direktorė pirmiausia
įvardijo įmonėje sudarytas galimybes šilumos gamybai
naudoti didelius kiekius biokuro, kuris rinkoje visada yra
pigesnis už gamtines dujas, taip pat modernizuotus šilumos
tiekimo tinklus, kurie ženkliai sandaresni, mažiau į aplinką
išleidžiantys šilumos nei senieji, ir šiuolaikiškų įrengimų
dėka optimizuotus gamybos bei valdymo procesus.
„Gamybos
modernizavimas, valdymo procesų optimizavimas svarbu ir
aktualu visoms įmonėms. Bet „Alytaus šilumos tinkluose“
atlikti šie darbai atsiliepia daugelio gyventojų gaunamo
mūsų pagaminto produkto – centralizuotos šilumos kainai“, –
akcentavo K.Pivarauskienė.
Skaičiai kalba už save
Ir
iš VERT skelbiamų centralizuoto šildymo kainų, ir iš „Alytaus
šilumos tinklų“ komercijos direktorės pateiktų duomenų
matyti, kaip su šia kaina Dzūkijos sostinės šilumininkai
atrodo visos šalies mastu. Skaičiai kalba patys už save.
Balandžio pradžioje paskelbta kovo mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje yra 6,44, Alytuje – 6,20 cento už kilovatvalandę be PVM.
Praėjusių metų tuo pačiu
laikotarpiu atitinkamai vidutinė kaina Lietuvoje buvo 7,17,
Alytuje – 6,96 cento už kilovatvalandę be PVM.
Tarp
didžiųjų šešių šalies miestų pirmame Alytų gyventojų
skaičiumi lenkiančiame Panevėžyje kovą šilumos
kilovatvalandė kainavo 6,54, o po Dzūkijos sostinės pagal tą
patį rodiklį besirikiuojančioje Marijampolėje – net 7,64
cento be PVM.
Kaip skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotą šildymą bus vidutiniškai apie 20 proc. mažesnės nei pernykštį kovą ar šių metų vasarį.
„Alytaus šilumos tinklai“ skaičiuoja, kad palyginti su pernykščiu kovu dabar centralizuota šiluma alytiškiams atpigo 20,35 proc.
Kad
šilumos kaina priklauso nuo jai gaminti naudojamo kuro
kainų, o pastarosioms įtakos turi pasaulį sukrečiantys
įvykiai, įrodo Alytaus šilumininkų pateikti konkretūs
faktai.
Iki 2022-ųjų vasario pabaigoje Rusijos
sukelto karo Ukrainoje, pavyzdžiui, 2021-aisiais „Alytaus
šilumos tinklų“ tiekiamos centralizuotos šilumos vidutinė
metinė kaina buvo iki 5 ir šiek tiek daugiau nei 5 centai už
kilovatvalandę, o pirmaisiais karo Ukrainoje metais ji
padidėjo iki daugiau nei 8 centų už kilovatvalandę. Pernai ji
vidutiniškai buvo per 7 centus už kilovatvalandę.
Kada sunaudojama daugiau gamtinių dujų?
„Nuo
karo pradžios iki šiol rinkoje jau spėjo stabilizuotis
biokuro ir gamtinių dujų kainos, o tai yra svarbiausios
šilumos kainos dedamosios. Dabar biokurą perkame žymiai
pigiau nei anksčiau ir jis jau ne baltarusiškas, o lietuviškas
arba lenkiškas. Atpigo ir gamtinės dujos“, – tvirtino
„Alytaus šilumos tinklų“ komercijos direktorė
K.Pivarauskienė.
Šioje Dzūkijos sostinės
centralizuotos šilumos tiekimo įmonėje jau tapo įprasta
praktika šilumos gamybai naudoti 85 proc. biokuro ir 15 proc.
gamtinių dujų.
Komercijos direktorės teigimu,
gamtinių dujų daugiau sunaudojama, kai stipriai atšalus orams
tenka daugiau gaminti šilumos.