Su Klaipėdos rajono ūkininkais antradienį Gargžduose pirmą kartą susitikęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas norėjo išgirsti jų problemas, o viceministras Egidijus Giedraitis aptarė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. „Ateinantis laikotarpis sudėtingas – daug naujovių, neaiškių dalykų. Tai ūkininkų apsisprendimo laikotarpis“, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Aurelija Latakienė.
Klaidos kainuoja
Gargžduose, „Lijo“
konferencijų salėje, susirinkę rajono ūkininkai, Savivaldybės žemės ūkio
ir aplinkosaugos skyriaus, seniūnijų žemės ūkio specialistai kelias
valandas su ŽŪM viceministru E. Giedraičiu diskutavo apie Lietuvos žemės
ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Susirinkusiuosius
pasveikino rajono meras Bronius Markauskas.
Šį susitikimą inicijavęs
LŪS Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas Vidmantas Buivydas buvo
patenkintas ūkininkų aktyvumu: atvyko apie 80 žmonių. „Aktualija – naujo
finansavimo laikotarpio programa 5 metams. Pagal ją turėsime
ūkininkauti, vykdyti reikalavimus, kad gautume išmokas. Reikalavimai
griežtėja: jeigu nevykdysi, darysi klaidų, negausi išmokų“, – dėstė V.
Buivydas.
Ką naujo sužinojo šiame susirinkime? „Anksčiau dalyvavau
įvairiose darbo grupėse – kai ką sužinojau, bet kad žinotum, kaip
ūkininkauti, dar mažiausiai penkis kartus turi išgirsti. Nelengva
suprasti – daug naujovių, pakeitimų, kuriuos reikia vykdyti. Visiems
vienodi reikalavimai – ir 50 ha valdančiam, ir 500 ha šeimininkui. Tik
kai kurių išmokų dydžiai koreguojami“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak V.
Buivydo, ekologinio ūkio šeimininko, viceministras E. Giedraitis
išsamiai pristatė šią programą, bet dar reikės gilintis, analizuoti, kad
kuo mažiau klaidų padarytų, o šios ūkininkui brangiai kainuoja. Jis
prisipažino nesuprantantis, kodėl sakoma, kad ekologiniai ūkiai
skatinami, jų daugės, kai reikalavimai darosi griežtesni. „Nemanau, jog
žmonėms bus lengva ryžtis ekologiškai ūkininkauti“, – sakė ūkininkas.
Reikalavimai griežtėja
Žemės ūkio ir
aplinkosaugos skyriaus vedėja A. Latakienė akcentavo, kad ateinantis
laikotarpis ūkininkams bus sudėtingas. „Nuo kitų metų daug kas
keičiasi – išmokos, ekoschemos ir kita. „Šiandien bendra pažintis su
strateginiu planu, dar bus naujų susitikimų, mokymų. Kiek galės, mūsų
skyriaus, seniūnijų žemės ūkio specialistai padės ūkininkams, – kalbėjo
A. Latakienė. – Strateginis planas sudėliotas, reikia laukti taisyklių –
bus aiškiau, kaip deklaruoti laikotarpį. Ūkininkams teks nuspręsti, ką
naudingiau deklaruoti – pievas, gyvulius ar prisiimti kraštovaizdžio
elementus. Bandysime aiškinti, kas jiems naudingiau.“
Pasak
kretingališkio ūkininko Alvydo Dargio, informacijos dėl strateginio
plano daug, sunku viską aprėpti. „Bet išgirdau apie naujoves – daug
reikalingų žinių, dar bandysiu aiškintis, prireikus rašysiu elektroninį
laišką ir konsultuosiuos, – sakė pašnekovas. – Esu patenkintas
viceministru, kuris atskleidė, kas laukia ūkininkų, kokie reikalavimai –
deklaruoti nebus lengva.“
Nuvylė žemdirbius
Ūkininkai turėjo klausimų
ministrui K. Navickui, iš kurių vienas – dėl „Natura 2000“ programos.
Dituviškis ūkininkas priminė, jog gyvulininkystė be selekcijos ir
veislininkystės neefektyvi. Tai suvokę ūkininkai, vos išgirdę apie
veislinių gyvulių įsigijimo rėmimą, pradėjo juos pirkti. „Sužinoję, jog
parama baigsis, dar labiau suskubo teikti paraiškas. Paskutiniu metu jų
buvo penkis kartus daugiau nei kompensacijoms skirtų pinigų, todėl dalis
gavo neigiamus atsakymus. Ar negalvojama ieškoti pinigų, kad patenkintų
paraiškas?“ – klausė dituviškis.
Ministras atsakė, jog bus padalinti pinigų likučiai. „Visada kas nors lieka už borto“, – pridūrė jis.
K.
Navickas „Bangos“ korespondentę patikino, kad Klaipėdos rajono
žemdirbių problemos panašios kaip ir kituose regionuose. „Tiesa, Vakarų
Lietuvoje yra tam tikra specifika: čia vyrauja ne tik augalininkystės
ūkiai – daugiau yra gyvulininkystės, mišrių ūkių, taip pat
sodininkystės, uogininkystės“, – dėstė ministras.
Jis sakė
savivaldybėse lankosi norėdamas iš žemdirbių išgirsti apie jų problemas.
„Nieko čia naujo nesužinojau, vienintelė naujiena, kurią išgirdau, –
dėl koreguotų „Natura“ teritorijų, bet ne mes žymime tas ribas –
paklausiu kolegų iš Aplinkos ministerijos“, – pažadėjo ministras.
Kokio klausimo bijojo sulaukti iš mūsų ūkininkų? „Jau visokių esu gavęs“, – šyptelėjo svečias.
Po
susirinkimo ministras dar bendravo su ūkininkais, kurie turėjo, ką
paklausti. Balsėniškei ūkininkei Vidai Gedmintienei rūpėjo padiskutuoti,
anot jos, apie melagieną. „Skleidžiama, jog padidintos išmokos už
melžiamas karves, bet, pasirodo, ne padidino, o tik perskirstė pinigus:
už pieninės veislės bulius nebebus mokamos išmokos ir tokiu būdu
padidintos už melžiamas karves. Kokia man iš to nauda, kai aš turiu
melžiamas karves ir auginu pieninės veislės bulius, bet išmokų už juos
negausiu?“ – nepatenkinta kalbėjo ūkininkė.
V. Gedmintienė neslėpė,
kad ministras ją nuvylė. „Pirmą kartą atvykęs susitikti su mūsų rajono
žemdirbiais, neturėjo ką jiems pasakyti“, – stebėjosi ji.
A.
Latakienė su K. Navicku kalbėjosi apie melioraciją. „Mūsų rajone yra
polderių, siurblinių, bet auga elektros kaštai. Paklausiau, gal skirtų
papildomą finansavimą už elektrą, naudojamą siurblinėms aptarnauti.
Teiravausi ir dėl melioracijos apsaugos zonos: kaip jas įregistruoti,
bet dar nėra tvarkos aprašo. Ministras užsirašė visus mano klausimus –
tikiuosi atsakymo“, – dėstė A. Latakienė.
Virginija LAPIENĖ