Nuolat kalbama apie tai, kad mūsų kaimas, regionai turi išlikti gyvybingi. Tačiau tam, kad kaimiškose vietovėse žmonės galėtų oriai gyventi, dirbti ir užsidirbti, svarbu, kad jie būtų konkurencingi. Nors turime vadinamąjį Žemės įsigijimo įstatymą, akivaizdu, kad jis neveikia ir žemes stambiu mastu metai iš metų superka stambios žemės ūkio bendrovės, koncernai.

Tam, kad ūkininkai nebūtų nustumti nuo žemės, viena iš priemonių – taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Praėjusią savaitę šia tema vyko pasitarimas Žemės ūkio ministerijoje, kurioje dalyvavo ir Žemės ūkio rūmų atstovai.

Ką apie minėtą įstatymo pakeitimą mano ūkininkai ir jų atstovai?

Jonas Kuzminskas, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ vadovas

Jei neklystu, tarpukariu buvo galima vienam ūkininkui turėti 100 ha žemės. Savaime suprantama, kad jos su arkliais nebedirbame, tobulėja technologijos, todėl ir apdirbti galima didesnius plotus. Manau, kad 500 ha riba sugalvota ne be reikalo. Aš esu už tai, kad ūkiai nebūtų labai stambūs. Pažiūrėkime į „Auga group“, kuris net ir Europos Sąjungoje laikomas labai stambiu ekologiniu ūkiu. Tačiau mūsų saugumo sumetimais, ar gerai būtų jei jų akcijų įsigytų, pavyzdžiui, kinai?

Važinėju į COPA-COGECA posėdžius. Pamenu vienos Kroatijos žemės ūkio bendrovės, turinčios apie 4 tūkst. ha žemės, atstovas skundėsi, kad jie iš banko pasiskolino pinigų ir nesugebėjo jų laiku grąžinti dėl sudėtingos finansinės padėties. Pasirodo, bankas iš kurio jie skolinosi, yra rusų kapitalo. Taigi kam tos žemės atiteko – puikiai suprantate. Kroatai labai gailėjosi, kad jiems taip susiklostė.

Dabar galiojantis įstatymas neveikia, juntamas didelis juridinių asmenų indėlis, kad spragos nebūtų užtaisytos. Manau nėra teisinga, kad jei bendrovėje turi iki 25 proc. akcijų tai nėra skaičiuojama, kad turi žemės. Dabar viena valdžia baksnoja pirštu į ankstesnes, kad jos paliko spragas, tačiau visos prisidėjo, kad tvarka nebūtų pakeista. Tam reikia politinės valios, tikiuosi, kad jos dar šiam Seimui nepritrūks.

Reikia suprasti, kad tos žemės, kurios jau nupirktos, jų niekas nenacionalizuos, tačiau turime užkirsti kelią augantiems koncernams. Mane labai neramina tai, kad stambiu mastu superkamos žemės tų įmonių, kurios žemės ūkio verslu nesiverčia, pavyzdžiui, „Vičiūnų grupė“. Didelė problema tai, kad ūkininkai tampa nepajėgus įsigyti žemę. Akivaizdu, kad derybinės pozicijos nelygiavertės, aišku, kad įmonei nupirkti sklypus daug lengviau nei žemdirbiui.