Kitais metais pensijos bus didinamos visiems pensijų gavėjams. Tačiau daugiausiai jos augs tiems žmonėms, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Specialistai aiškina, kad tai būtina daryti, nes kitu atveju skurstančius gyventojus reikės remti kitais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymą, vaistus ir pan.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujas socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas sparčiau didins pensijas. Tikimasi, kad tai padės sumažinti vyresnių žmonių skurdo lygį, kuris 2020 metais siekė net 36 proc. Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams.

  „Nauja pensijų indeksavimo sistema didžiausią poveikį darys daugiau įmokų sumokėjusiems pensininkams ir tiems, kurie šiuo metu gauna pačias mažiausias pensijas. Sunkiausiai gyvenančių senjorų negalime palikti likimo valiai, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Didesnė pensija neturintiems reikiamo darbo stažo

„Sodros“ duomenimis, 2021 m. rugsėjo mėn. buvo 539,5 tūkst. senatvės pensijos gavėjai, turintys būtinąjį darbo stažą, ir 71 tūkst. gavėjų, kurie būtinojo stažo neturi. „Žmonių pensijos dydis priklauso nuo įgyto darbo stažo ir pajamų. Minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 m. O būtinasis darbo stažas 2021 m. siekė 32 m., o 2022 m. – 32,5 m. Bazinės pensijos dydis priklauso nuo turimo stažo santykio su būtinuoju stažu, t. y. kokia dalį sudaro turimas stažas nuo būtinojo stažo, tokią dalį bazinės pensijos ir gauna asmuo. 2021 m. rugsėjo mėn. senatvės pensija, neturint būtinojo stažo siekė 230 eurų.

Rengiant 2022 pensijų indeksavimo projektą skaičiavimai buvo atliekami naudojantis vidutine senatvės pensija, todėl atskirai išskirti asmenų neturinčių būtinojo stažo negalime“, – pažymėjo „Sodra“. Anot jos, vidutinė senatvės pensija 2021 m. siekia 414 eurų, o kitais metais ji didės 50 eurų, t. y. 12,1 proc. ir sieks 464 eurų.

„Tuo metu 2021 m. vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą siekia 441 eurų, planuojama, kad 2022 m. vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą didės 48 eurų, t. y. 10,9 proc. ir sieks 489 eurų“, – skaičiavo „Sodra“.

Nepritaria ministerijos sprendimui

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad Vyriausybės projektas, kuriuo siūloma skaičiuojant bendrąją pensijos dalį iš esmės panaikinti darbo stažo įtaką pagal išdirbtus metus tiems, kurie neturi būtinojo darbo stažo ir visiems pensininkams didinti individualios pensijos dalies koeficientą, yra taisytinas.

 „Valdančiųjų siūlomas staigus darbo stažo įtakos atsisakymas sukuria socialinį neteisingumą, kai 15 metų darbo stažą turinčių pensijos dydis bus labai artimas to, kuris išdirbo 30 metų ir daugiau. Be to, siūlymas iš metinių „Sodros“ pajamų perviršio sparčiau didinti individualią pensijos dalį reiškia, kad pensijos tiek pinigine, tiek procentine reikšme sparčiausiai augtų tiems, kurie turi sukaupę daugiausia taškų. O šie asmenys nėra žemiau skurdo rizikos. Šis principas, kurį norima įteisinti, kaip ilgalaikį, pensijas tik stipriau diferencijuoja, ne taip taikliai sprendžia skurdo mažinimą“, – pažymėjo L. Kukuraitis.

Nesutinka, kad pensijas reikia didinti neturintiems darbo stažo

Ekonomistas Raimondas Kuodis jau anksčiau internetinės televizijos kanalui „OpTV“ teigė, kad pensijos turi būti didinamos sistemingai ir kritikavo valdžios siūlymą pensijas didinti ir turintiems privaloma darbo stažą, ir jo neturintiems.

Raimondas Kuodis „Norima visiems mokėti bazinę pensiją, nesvarbu, ar žmogus sukaupė 15 metų ar 30 metų darbo stažo. Žmonės, kurie sąžiningai 30 metų, kad ir nuo minimalios algos mokėjo mokesčius, tampa kvailiais. Juk tada keičiamas socialinis kontraktas vidury žaidimo. Bandoma prisidengti motinomis, kurios augino vaikus ir nespėjo sukaupti reikiamo darbo stažo. Tačiau tada reikėtų tiesiogiai toms motinoms ir padėti, jeigu to reikia.

Tačiau visų nereikėtų sudėti į bendrą traukinį“, – sakė ekonomistas. Anot jo, dabar toks pensijų didinimas pridengiamas skurdo mažinimu. „Tačiau tokie dalykai turėtų būti surašyti konstituciniuose įstatymuose ir sunkiai keičiami. Nes dabar politikai viską supakuoja kaip dovaną, kad žmonės būtų patenkinti“, – teigė R. Kuodis.

Jo nuomone, panašūs valdžios sprendimai yra „socialinis popsas“ ir mėginimas mokesčių mokėtojų pinigais nusipirkti dalies rinkėjų grupių palankumą.

Skurstančius remti būtina?

Tuo metu Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka tikino, kad pensijų didinimas turintiems būtinąjį stažą ir jo neturintiems skirsto žmones į dvi grupes.

„Nesukaupę būtinojo stažo gyventojai džiaugiasi pensijų didinimu, o sukaupę būtinąjį stažą mato neteisybę. Šiuo klausimu vienos tiesos nėra. Abiejų pusių argumentai yra pagrįsti. Daugiausia nepasitenkinimo kyla dėl žmonių, kurie anksčiau dirbo nelegaliai, nemokėjo mokesčių, o dabar jiems nepaisant to sparčiai didinama pensijos. Tačiau dalis nelegaliai dirbusių žmonių buvo pagauti, jiems buvo skiriamos baudos. Jie buvo priversti grįžti į legalią darbo rinką. Žinoma, kita dalis dirbo nelegaliai daug metų ir nebuvo pagauti.

Tačiau dėl šių žmonių būtų nesąžininga nedidinti pensijų visiems neturintiems būtinojo darbo stažo“, – komentavo R. Lazutka. Anot jo, įvairios priežastys lėmė tai, kad žmonės nesukaupė būtinojo darbo stažo. „Galbūt gyventojai slaugė senus tėvus arba augino vaikus, kurie dažnai sirgo. Priežasčių yra įvairių. Dar žmonės dirbo pagal verslo liudijimus arba autorines sutartis ir pagal įstatymą jie nebuvo draudžiami pensijai, nesiskaičiavo jų darbo stažas. Dažnai jie ir neturėjo kito pasirinkimo, darbdaviai pasiūlydavo dirbti pagal autorinę sutartį arba visai nedirbti. Tad žmonės ir sutikdavo taip dirbti, nes jiems reikėjo pinigų.

Taip aplinkybės susiklostė, kad žmonės nesukaupė būtinojo darbo stažo ir dabar gaudavo mažesnes pensijas“, – pasakojo universiteto profesorius. Anot jo, jeigu valstybė nedidins pensijų šiems žmonėms vis tiek juos turės remti kitokiais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymo išlaidas, vaistus ar remti maistu.

„Bet kokiu atveju bus leidžiami valstybės pinigai tiek didinant pensijas, tiek remiant kitais būdais. Be to, pensijos didinamos abiem žmonių grupėms – sukaupusiems ir nesukaupusiems reikiamo darbo stažo. Nesistengiama skriausti nė vienos iš jų“, – sakė R. Lazutka.

Nauja pensijų indeksavimo sistema

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyks spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. REKLAMA „Naujas pensijų modelis ir spartesnis bendrosios pensijos dalies augimas jokiu būdu nepanaikina turimo pensijų draudimo stažo įtakos bendram pensijos dydžiui.

Didesnes pensijas gaus per savo gyvenimą ilgesnį stažą sukaupę senjorai, tam įtakos turės ir individualiosios pensijos dalies spartesnis didinimas“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė. Skaičiuojant senatvės pensiją, svarbu ir bendroji, ir individualioji jos dalys. Bendroji pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis – užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas.

O štai individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų ir taikomo indeksavimo mechanizmo. Taigi, keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, vis didesnį svorį pensijoje įgys ir asmens sumokėtos įmokos. Teigiamus pokyčius pajus tie žmonės, kurių darbo stažas yra didesnis už būtinąjį, t. y. šiemet viršija 32 metus, kasmet vis didėja ir iki 2027 m. pasieks 35 metus.

Pasak ministrės M. Navickienės, šiuo metu ir taip menka nuo įmokų priklausanti individualioji dalis per pastaruosius 20 metų dar labiau sumenko. „Dabar vidutinėje pensijoje, turint būtinąjį stažą, bendroji dalis sudaro maždaug 60 procentų pensijos dydžio, o individualioji – vos 40 procentų. Manome, kad individualios dalies reikšmė turi didėti ir būti ženklesnė.

Pavyzdžiui, 18 metų už minimaliąją algą dirbęs žmogus įgyja apie 9 pensijų apskaitos vienetus, o 36 metų už 3 vidutinius darbo užmokesčius dirbęs asmuo į pensiją išeina turėdamas apie 108 apskaitos vienetų. Pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis dabar yra apie 38 eurus, antrojo – 450 eurai. Dėl siūlomo spartesnio pensijų apskaitos vieneto augimo pirmojo žmogaus pensijos individualioji dalis per trejus metus bus padidėjusi apie 13 eurų per trejus metus, antrojo –152 eurais per trejus metus. Pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad mokėti didesnes įmokas ir ilgiau – verta“, – teigė ministrė. Pritarus Seimui, pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos.