Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas teigia, kad policija išties yra pavyzdys (o ne tik turėtų būti) kovoje su korupcija, kyšininkavimu – tai rodo faktai. Policija jau 11 metų nuolat akcentuoja šią veiklos sritį savo tarnyboje ir įvairiomis akcijomis, ir viešomis ataskaitomis apie kovą su kyšininkais, ir principingais žingsniais, kai iškart atsisveikina su rankas kyšiu susitepusiais savo kolegomis. Tuo policija, atrodo, baigia perauklėti visuomenę.

Apdovanojimų lietus

Tokios džiugios mintys sklandė neseniai vykusiame šalies policijos renginyje, kuriame ne tik vėl kalbėta apie kovą su kyšininkavimu, bet ir pagerbti atspariausi korupcijai Lietuvos policininkai. Atsparių yra daug, tačiau šventiniame renginyje buvo išskirta po vieną iš kiekvienos apskrities – labiausiai pasižymėjusį 2016-aisiais.

Taigi apdovanojimai už principingumą, siekį gyventi skaidriai, gebėjimą atsilaikyti prieš kasdienę pagundą paimti įvairių pažeidėjų siūlomus eurus buvo įteikti šiems policijos pareigūnams: Audriui Budreckui iš Mažeikių, Karoliui Daugėlai iš Alytaus, Aurimui Jakštoniui iš Utenos, Donatui Jaraminui iš Lietuvos kelių policijos tarnybos, Aidui Karmonui iš Klaipėdos, Vytautui Kazokevičiui iš Vilniaus, Rokui Laukučiui iš Kauno, Mindaugui Rimavičiui iš Marijampolės, Aurimui Šimkui iš Pakruojo, Mariui Vaičiūnui iš Tauragės, Justui Žukauskui iš Rokiškio.

Šie pareigūnai apdovanoti geromis dovanomis: vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, planšetiniais kompiuteriais, čekiais pasirinktai kelionei, baltais marškiniais, kosmetikos rinkiniais, sporto klubo kuponais, žurnalo „Žmonės“ prenumeratomis.

Apdovanojimus ir dovanas policininkams įteikė šalies premjeras Saulius Skvernelis, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, policijos generalinis komisaras Linas Pernavas ir Vilniaus Lietuvos tūkstantmečio Rotary klubo, jau ne vienus metus padedančio policijai vykdyti akcijas kovoje su kyšininkavimu, valdytojas Rolandas Statulevičius bei prezidentas Mindaugas Stragis,

Slidi problema

Kyšininkavimo problema yra labai slidi, nes policijos kasdienybėje kartais būna ir taip, kad vieną dieną policininkas nesusigundo kyšiu ir gabena įtariamą kyšininką į policijos įstaigą, o kitą dieną tas pats pareigūnas staiga suklumpa. Galbūt todėl šalies Vyriausybės vadovas S. Skvernelis, minėtame renginyje dėkodamas atspariausiems pareigūnams, vis dėlto dar ir įgėlė: „Prieš lipdami į sceną ir imdami dovanas pagalvokite, ar esate ramūs ir drąsiai galite žiūrėti į akis kolegoms bei čia susirinkusiems. O gal abejojate dėl savo elgesio ateityje... Tai sakau kiekvienais metais.“ Tuomet iškart pridūrė, kad jis džiaugiasi, jog kažkada pradėta iniciatyva tęsiama ir korupcijos problema sprendžiama, nes iš tiesų matomi rezultatai.

Apie rezultatus kalbėjo ir policijos generalinis komisaras L. Pernavas: „Jeigu prieš kelerius metus į kyšių neimančius policininkus daug kas žiūrėdavo su pašaipa, tai dabar situacija pasikeitė. Per 10 metų – 5 000 atvejų Lietuvoje, kai bandyta papirkti policijos pareigūnus. Smagu, kad rezultatai gerėja. Bet sakyti, jog situacija visiškai išsisprendė, dar negalime, todėl ir toliau labai principingai žiūrėsime į tokius atvejus. Dėkoju policijos darbuotojams, kurie yra sąžiningi. Jūs esate puikus pavyzdys visam policijos kolektyvui“.

Pradžia – 2006-aisiais

„Akistata“ primena, kad ignoruoti ir „įskųsti“ kyšininkus Lietuvos keliuose, nes būtent Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjai buvo ir yra labiausiai linkę savo „nuodėmes“ išpirkti siūlomais kyšiais, policijos pareigūnai pradėjo 2006-ųjų pradžioje. Iki tol kyšius policininkams siūlę ar davę pažeidėjai būdavo nutylimi, o apie kelių policininkus sklandė anekdotai, esą dauguma jų net nenueina pasiimti atlyginimo, nes šis – tai tik arbatpinigiai prie uždarbio, gaunamo patruliuojant.

2006-aisiais pradėti viešinti ir bausti kyšius bandę įbrukti asmenys buvo nustebę ir manė, jog tai – tik trumpalaikė policijos akcija. Tačiau toji akcija tęsiasi iki šiol, o policija, kovodama su korupcijos reiškiniais, vis sugalvoja, kaip į tai atkreipti visuomenės dėmesį.

Iš pradžių ant policijos automobilių buvo klijuojami lipdukai „Aš neimu kyšių“, kuriais pasakyta, kad kyšininkavimas – nusikaltimas, o policininkai negali nusikalsti. Vėliau policija išplėtė akciją, pavadino ją „Kyšis išpurvina“, daugiau dėmesio atkreipdama į žmones, kurie vis dar bando papirkti pareigūnus. Analizuojant bandymų papirkti policininkus statistiką matyti, kad pažeidėjai dažnai linkę sumokėti didesnį kyšį nei gresia bauda. Todėl buvo pradėta platinti informaciją apie baudas, jų dydžius, atsakomybę ir panašiai.

Už pagalbą organizuojant minėtas akcijas policija dėkinga Vilniaus Lietuvos tūkstantmečio Rotary klubui. Anot L. Pernavo, smagu, kad verslas tampa vis labiau socialiai atsakingas, kad jauniems verslininkams rūpi korupcijos bėdos šalyje ir jie bando jas spręsti.

Statistikos įdomybės

Šalies policijos kasdien registruojamų įvykių suvestinės rodo, kad kyšių siūlytojų pamažu mažėja. Jeigu anksčiau apie tokius faktus pranešdavo kiekvienos paros suvestinė, nuolat minėdama po kelis tokius atvejus per parą, tai šiemet neretai jau būna dienų, kai tokių įvykių išvis neužfiksuojama. Sausio mėnesio statistika – apie 30 ikiteisminių tyrimų šalyje dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus.

Per pastaruosius trejus metus šalies policijoje kasmet būdavo atliekama apie 800–900 tokių ikiteisminių tyrimų.

Dažniausiai kyšius policininkams siūlo keliuose pažeidimus padarę vyrai – jie sudaro net 91–94 proc. visų kyšininkų. Manoma, taip yra todėl, kad moterys labiau bijo užsitraukti baudžiamąją atsakomybę ir susigadinti reputaciją. Be to, vairuojančių moterų skaičius Lietuvoje yra žymiai mažesnis nei vyrų, ir moterys yra linkusios gerokai rečiau daryti KET pažeidimus.

Kyšininkauti labiau linkę neblaivūs pažeidėjai (apie 80 proc. iš visų kyšininkų), mat alkoholis slopina pojūčius, tarp jų ir baimę. Taip pat alkoholis trukdo racionaliai įvertinti situaciją.

Aktyviausi kyšininkai yra 20–49 metų asmenys. Greičiausiai todėl, kad tokio amžiaus vairuotojų yra daugiausia – tai darbingo amžiaus, skubantys ir užimti žmonės, tad įkliuvę stengiasi išsisukti, kad neturėtų „įrašų“, kurie galėtų pakenkti reputacijai. Be to, tokio amžiaus žmonės turi iš tėvų perimtą vertybinį pavyzdį, seka jų pavyzdžiu „pinigais tvarkant reikalus“ ir laikant tai norma.

Pagal trejų metų kyšininkavimo policijai duomenis, kyšininkų iki 19 metų buvo po 20–40 kasmet, 30–39 metų asmenų – po daugiau nei 200 kasmet, kaip ir 20–29 metų, o 40–49 metų tokių asmenų buvo jau kiek mažiau, po to rodikliai dar sparčiau mažėjo: 50–59 metų kyšininkų užfiksuota po maždaug 150 kasmet, o 60 metų ir daugiau – po 60–70 kasmet.

Populiariausias policijai siūlomo kyšio dydis – 20–50 eurų, nors neretai būna siūlomos ar žadamos ir gerokai didesnės sumos – ir 500, ir 1000 eurų. O bene mažiausias šiemet policininkams pasiūlytas kyšis – 10 eurų.

Be pinigų, įkliuvę pažeidėjai siūlo policininkams ir daiktų arba paslaugų – mobilųjį telefoną, nupirkti vaišių, atlikti remontą, dovanoti sunkvežimį malkų... Šiemet tokių pasiūlymų būta labai nedaug – sausio pradžioje Vilniuje girta įkliuvusi moteris (54 m.) pareigūnams bruko butelį brendžio, o vyras (61 m.) Kaune – cigarečių...

Viltis – jaunimas

Dėl kovos su kyšininkavimu visuomenėje policija labai vertinama. Daug kas lygina šiuos kovotojus su medikais, mat skaičiuojama, kad medikams kyšiai duodami (o ne tik siūlomi) dar dažniau, tik medikai nelinkę kyšių atsisakyti. Maža to, kalbama, jog net ir patys medikai, susirgę ir nebegalintys pasveikti, pavyzdžiui, be operacijos, duoda kyšius savo operuojantiems kolegoms...

Minėtame policijos apdovanojimų renginyje pastebėta, kad atliktas oficialus tyrimas rodo, jog net 98 proc. papirkimų fiksuoja policijos pareigūnai. Ir replikuota į tai klausimu: „Naivu tikėtis, kad bandoma papirkti tik policininkus, tad kyla natūralus klausimas, kodėl to nefiksuoja kitos įstaigos?“ Tai – akmuo greičiausiai į medikų daržą.

Bet tikėtina, kad jaunesnioji karta kyšių klausimu yra ir bus dar sąžiningesnė, skaidresnė ir kovingesnė – mažiau jų siūlys, mažiau ir paims. Tokias tendencijas skelbia patys jauni žmonės, įvairiuose pokalbiuose teigiantys, jog jie kyšių niekam neduoda ir nežada duoti. Panašiai kalba ir jauni policininkai, jauni medikai, esą nedrįstantys imti kyšių. Tad jeigu jie ir vėliau savo nuostatų nepakeis, jeigu „neišdrąsės“, tai korupcijos problema kasdienybėje turėtų pastebimai vis sumažėti.

Irena ZUBRICKIENĖ