Artėjant naujiems Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ėmėsi keisti daugumos vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Ar permainos rinkimų žemėlapyje gali paveikti rinkėjų aktyvumą ar net balsavimo rezultatus?

Ieškant privalomo balanso

Gyvenimas nestovi vietoje: dėl demografinių ir migracinių pokyčių šalyje VRK kasmet, padedama Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų, atlieka Seimo rinkimų apygardų ribų analizę. Remiantis rinkėjų skaičiaus duomenimis, gautais iš Gyventojų registro, stebimi vienmandačių rinkimų apygardų teritorijose gyvenančių rinkėjų skaičiaus pokyčiai. Prieš 8 metus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas įpareigojo rinkimų organizatorius pasirūpinti, kad Lietuvos rinkėjų balsai vienmandatėse rinkimų apygardose būtų lygiaverčiai, t.y. kad rinkėjų skaičiaus skirtumas skirtingose apygardose neviršytų daugiau nei 10 proc. Iki tokio sprendimo priėmimo jis kai kuriais atvejais siekdavo iki 50 proc.

Remiantis Rinkimų kodeksu, rinkėjų skaičius vienoje Seimo rinkimų apygardoje turi siekti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Šiuo metu vidutinis rinkėjų skaičius – 34 217, o atskiros apygardos rinkėjų skaičius gali būti nuo 30 796 iki 37 639. Tačiau po praėjusių Seimo rinkimų tokio reikalavimo nebeatitinka 14 vienmandačių apygardų – vienose rinkėjų skaičius per mažas, kitose – per didelis, todėl VRK priversta vėl keisti apygardų ribas, perbraižyti Seimo rinkimų žemėlapį, kad jis atitiktų įstatymo reikalaujamą rinkėjų skaičiaus balansą.

Naują vienmandačių rinkimų apygardų ribų keitimo projektą Seime pristačiusi VRK pirmininkė Lina Petronienė pranešė, kad siūloma keisti iš viso 45 vienmandačių apygardų ribas. 34 vienmandatės rinkimų apygardos jungtų dviejų, o kai kuriais atvejais – net trijų savivaldybių apylinkes. VRK siūlo naikinti Šiaurės Rytų Lietuvoje esančią Molėtų-Širvintų apygardą ir kurti naują Vilniaus regione, sujungiant Molėtų ir Švenčionių rinkimų apygardas – jos būtų pavadintos Nalšios pietine rinkimų apygarda. Taip pat būtų perbraižyta ir Širvintų-Ukmergės rinkimų apygarda – ją siūloma pavadinti Deltuvos pietine. VRK pirmininkė L.Petronienė atkreipė dėmesį, kad rinkimų apygardos gali būti sudaromos tik iš besiribojančių apylinkių.

Nors, pasak VRK vadovės, įstatymas įpareigoja rinkimų organizatorius rinkimų apygardas sudaryti likus 7 mėnesiams iki rinkimų, VRK naująsias apygardų ribas ketina patvirtinti dar iki šių metų pabaigos: taip esą atsižvelgiama į politinių partijų ir būsimų kandidatų į Seimo narius poreikius. Norima suteikti jiems daugiau laiko pasiruošti rinkimams. O kaip rinkimų štabams planuoti taktinius ir strateginius savo politinės kampanijos veiksmus be naujausio rinkimų žemėlapio?

Tiesa, pokyčių jame, anot VRK atstovų, šįkart bus mažiau, nei prieš praėjusius Seimo rinkimus. Naują rinkimų apygardų pokyčių žemėlapį parengęs VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandas Tučas pabrėžė, kad vienmandačių apygardų skaičius jame išliks tas pats – 71. Pasak mokslininko, šiuo metu Lietuvoje leidžiamo rinkėjų skaičiaus nuokrypio neatitinka 15 apygardų – 7 yra per mažos, o kitos 8, įskaitant lietuvių bendruomenės rinkimų apygardą, per didelės.

Naujoji rinkimų geografija

R.Tučo teigimu, per mažos apygardos daugiausia susitelkusios Šiaurės Rytų Lietuvoje: Sėlos vakarinė, Sėlos rytinė, Karšuvos, Vilkaviškio, Deltuvos pietinė, Molėtų-Širvintų, Nevėžio apygarda Panevėžio mieste. „Per didelės apygardos – Vilniaus metropoliniame regione, labai stipriai išaugo Nemenčinės, ji jau 10 proc. punktų viršija leistiną rinkėjų ribą. Taip pat ją viršija Medininkų, Vilniaus mieste esanti Naujamiesčio-Naujininkų ir Naujosios Vilnios apygarda. Kauno regione yra dvi – Garliavos ir Aleksoto-Vilijampolės ir viena, sparčiausiai auganti – Mėguvos apygarda, kuri apima Palangą, dalį Kretingos rajono savivaldybės ir šiaurinę Klaipėdos rajono savivaldybės dalį“, – pristatymo Seime metu sakė docentas.

Anot R.Tučo, didžiausias pokytis Šiaurės Lietuvoje: naikinama Molėtų-Širvintų rinkimų apygarda. Kupiškis su Biržais sudarys Sėlos vakarinę apygardą, o kadangi „Anksčiau Ignalina ir Švenčionys sudarė Nalšios pietinę rinkimų apygardą, dabar Ignalina yra jungiama prie Visagino ir prie likusios Zarasų dalies – tai sudarytų Nalšios šiaurinę rinkimų apygardą“, – pridūrė docentas. Jo teigimu, Nalšios pietinę apygardą sudarytų Molėtų ir Švenčionių savivaldybės, nė viena iš jų nebūtų suskaldyta.

„Anksčiau Ignalina ir Švenčionys sudarė Nalšios pietinę rinkimų apygardą, dabar Ignalina yra jungiama prie Visagino ir prie likusios Zarasų dalies – tai sudarytų Nalšios šiaurinę rinkimų apygardą“, – pridūrė docentas. Jo teigimu, Nalšios pietinę apygardą sudarytų Molėtų ir Švenčionių savivaldybės, nė viena iš jų nebūtų suskaldyta.

„Panevėžio mieste per maža Nevėžio apygarda, todėl Vandentiekio rinkimų apylinkė, kuri anksčiau priklausė Aukštaitijos rinkimų apygardai, būtų jungiama prie Nevėžio rinkimų apygardos. Tuomet per maža tampa Aukštaitijos rinkimų apygarda, kuri apima Panevėžio rajoną ir dalį miesto, prie jos būtų prijungiama Velžio rinkimų apylinkė“, – aiškino R.Tučas.

Pasak jo, Deltuvos šiaurinė apygarda iki tol buvo sudaryta iš Anykščių ir dalies Panevėžio rajono, o dabar prisijungtų šiaurinė Ukmergės savivaldybės dalis. „Būtų suskaldyta Ukmergės savivaldybė – šiaurinė, kaimiška, dalis ir pats Ukmergės miestas būtų jungiamas su Širvintomis į vieną, Deltuvos pietinę, rinkimų apygardą. O Upninkų rinkimų apygarda būtų grąžinta į Jonavos sudėtį ir Jonava taptų rinkimų apygarda, kuri sutampa su savivaldybe“, – teigė docentas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Paberžės rinkimų apylinkė, kuri priklauso Vilniaus rajonui, prieš tai buvo jungiama prie Molėtų-Širvintų apygardos, dabar vėl būtų grąžinta į Vilniaus rajono sudėtį ir jungiama prie Riešės rinkimų apygardos. Šiaurės Lietuvoje tik Utenos rinkimų apygarda liktų nepaliesta.

Nemažai pokyčių laukia ir pajūryje. Kretingos rajone esančias rinkimų apylinkes, iki šiol priklausiusias Mėguvos rinkimų apygardai, siūloma prijungti prie Kuršo apygardos. „Tai būtų Laukžemės ir Lazdininkų apylinkės. Jos abi yra Darbėnų seniūnijoje. Tenka iš apygardos pietinės dalies atskirti kelias apylinkes ir jas jungti prie Gargždų. Tai būtų Jakų ir Gindulių rinkimų apylinkės. Perkėlus jas į Gargždų, ta apygarda tampa per didelė. Tuomet vėl reikia, kaip domino efektu, porą apylinkių jungti. Todėl buvo nuspręsta prie Marių rinkimų apygardos prijungti dvi Klaipėdos rajono apylinkes – Drėvernos ir Dituvos“, – sakė R.Tučas.

Mokslininko teigimu, Marių rinkimų apygarda būtų sudaryta nebe vien iš Klaipėdos miesto rinkimų apylinkių, bet ir iš dviejų Klaipėdos rajono rinkimų apylinkių. Karšuvos apygarda per maža – nutarta, kad ją reikia įkelti kartu su Skaudvilės, Adakavo ir Trepų apylinkėmis. Jos priklauso tai pačiai seniūnijai. Karšuvos apygardą sudarytų Jurbarko, Pagėgių, trys Gaurės seniūnijos apylinkės ir dar prisijungtų trys Skaudvilės rinkimų apylinkės“, – pokyčius pristatė docentas.

Sumažėtų Tauragės rinkimų apygarda, taip pat nutarta nuo Kelmės ir Šilalės apygardos atskirti Biržų lauko rinkimų apylinkę – iki šiol ji priklausiusi Šilalės savivaldybei, bet būtų prijungiama prie Tauragės. „Prie Žiemgalos vakarinės būtų prijungiama Bridų rinkimų apylinkė, priklausanti Šiaulių rajonui. Prie Mažeikių rinkimų apygardos būtų prijungta Bugenių rinkimų apylinkė, iki tol priklausiusi Žemaitijos šiaurinei apygardai“, – pažymėjo R.Tučas.

Tuo tarpu esminis pokytis Pietų Lietuvoje – tai Vilkaviškio apygardos pildymas. „Vilkaviškio apygarda, kuri sutapo su savivaldybe, tampa per maža, ją nuspręsta papildyti trimis apylinkėmis iš Šakių savivaldybės. Tai būtų Kudirkos Naumiestis, Keturnaujiena ir dar viena apylinkė. Marijampolės apygarda yra mažėjanti, prie jos nuspręsta prijungti Šunskų apylinkę. Bet tuomet iškyla grėsmė dėl Sūduvos pietinės apygardos, ją reikia papildyti. Bus papildoma Alytaus priemiesčiais, Miklusėnų rinkimų apylinke. Dainavos apygardoje lieka Prienai, Birštonas ir dalis Alytaus rajono – ten nieko pildyti nereikia“, – sakė R.Tučas. Pasak jo, Dzūkijos, Jotvingių, Alytaus miesto apygardos, kaip ir dar 23 apygardų ribos, lieka nepasikeitusios.

Apygardų ribos ir politika

Paklaustas, ar VRK siūlomi vienmandačių rinkimų apygardų ribų pokyčiai galėtų turėti politinį poveikį rinkimų rezultatų prasme – juk kaimo ir miesto gyventojai balsuoja gana skirtingai, doc. dr. R.Tučas atsakė sutinkantis su tais politologais, kurie mano, jog galimas poveikis turėtų būti minimalus.

„Na, reikėtų pradėti nuo to, kad siūlomi vienmandačių rinkimų apygardų ribų pokyčiai yra mažesni, negu kad buvo prieš 2016 m. ir 2020 m. Seimo rinkimus: ir apygardų skaičiumi, ir pagal mastą. Dabar siūloma perkelti tik vieną vienmandatę rinkimų apygardą, t.y. vieną panaikinti, o kitą sukurti. Anksčiau būdavo po dvi: dvi panaikintos ir dvi sukurtos, tad apygardų ribų judėjimas buvo žymiai didesnis. Tai vienas dalykas. Bet, aišku, minimaliai rinkimų rezultatams įtakos tai gali turėti, nes iš tiesų miesto ir kaimo vietovių gyventojų politinės preferencijos dažnai skiriasi. Žinoma, nebūtinai: tos partijos, kurios populiariausios mieste, tarkime, Tėvynės sąjunga ar Liberalų sąjūdis, yra populiarios ir kai kuriose kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, Tėvynės sąjunga populiari ir Kupiškio, ir Pasvalio, Radviliškio rajono savivaldybėse, Liberalų sąjūdis – Joniškyje, Jurbarke, Rietave, Trakuose, Varėnoje. Taigi, jei siūloma rinkimų apygardų ribų reforma paliestų mano paminėtas savivaldybes, tai būtų sunku pasakyti, kam čia būtų į naudą. Štai Vilniuje atsirastų nauja Naujininkų-Rasų apygarda, sumažėtų Naujosios Vilnios. Jos yra labai mišrios, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kam – centro dešiniosioms ar centro kairiosioms partijoms – tai yra palankiau. Nelengva būtų tai įvertinti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Tučas.

Paprašytas pasvarstyti, kaip vidinės migracijos tendencijos galėtų atsiliepti tolimesniems rinkimų žemėlapių pokyčiams, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad iš esmės vidinė migracija nelabai keičiasi. „Ji išlieka intensyvi, toliau nuo didesnių miestų, ypač palei pasienį, esančios savivaldybės tebetuštėja. O auga Vilniaus, Kauno, Klaipėdos metropoliniai regionai. Tai reiškia, kad rinkimų apygardų ribų perbraižymo procesas bent jau kol kas nesibaigs, nes vėl kažkur savivaldybės ištuštės, sumažės rinkėjų skaičius, reikės kažkaip spręsti šią problemą. O ją sprendžiant kyla domino efektas: jei, pavyzdžiui, Šiaurės Rytų Lietuvoje nebūtų panaikinta vienmandatė rinkimų apygarda, tai ribų keitimo procesas būtų nuvilnijęs praktiškai per visą Lietuvą, gal nebent kažkur ties Žemaitijos riba būtų pavykę jį sustabdyti. Kad būtų išvengta didžiulio apygardų ribų perkėlimo, paprasčiausia panaikinti apygardą, kur rinkėjų skaičius per mažas, ir kažkur sukurti naują. Tokiu atveju tie pokyčiai apima mažesnį regioną. Taip, kai kur jie būna dideli, kaip Šiaurės Rytų Lietuvoje, bet jie nenusitęsė nei toliau į vakarus, nei toliau į pietus, liko tame pačiame regione“, – sakė pašnekovas.

Jis atmetė prielaidą, kad rinkimų apygardų ribomis gali būti manipuliuojama politiniais tikslais. „Žinote, tai yra sąžinės reikalas. Kadangi aš taip braižau, tokią prielaidą – jei tik manimi patikėsite – atmetu. Aš tokiomis manipuliacijomis rinkimų teritorijų ribomis, arba vadinamuoju džerimanderingu, neužsiimu. Tas reiškinys atsirado XIX amžiaus Amerikoje, jis kai kur, tarkime, Didžiojoje Britanijoje, išliko iki šiol, nes vis prisireikia keisti vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Tačiau dabar panašūs bandymai sukurti tam tikroms partijoms palankias rinkimų apygardas būna užkardomi. Lietuvoje taip tikrai nėra daroma. Atvirkščiai – ten, kur rinkėjų preferencijos akivaizdžiai skirtingos, perbraižant rinkimų teritorijų ribas stengiamasi išvengti sujungimo į vieną apygardą, ypač Pietryčių Lietuvoje. Kitas dalykas – dėliojant tas apygardas neįmanoma pasiekti, kad jos būtų visiškai kompaktiškos, kartais jos būna sudarytos iš trijų savivaldybių dalių. O jose rinkėjų politinės preferencijos gali skirtis. Tai Lietuvai būdingas dalykas, gal tik šalies vakaruose pasiskirstymas yra tolygesnis: miestuose rinkėjai labiau balsuoja už vienas partijas, o regionuose – už kitas. O kitur šia prasme matome įvairovę: vienoje savivaldybėje kažkodėl populiaresnė viena partija, kaimyninėje – kita, dar vienoje – trečia. Bet tai neišvengiamybė, ir niekas sąmoningai nebando vieniems padėti, o kitiems pakenkti keičiant rinkimų apygardų ribas. Stengiamės žiūrėti kaip įmanoma objektyviau, bet, aišku, visada galima tuo suabejoti“, – sakė doc. dr. R.Tučas.

Strategijos nepakeis

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, ar rinkimų apygardų ribų keitimas gali vienaip ar kitaip atsiliepti Seimo rinkimų rezultatams, sakė kol kas negalintis tvirtai atsakyti. „VRK sprendimas dar nepriimtas, yra tik siūlymai. Tačiau matyti, kad akivaizdžiai bandoma pakenkti Lenkų rinkimų akcijos kandidatams. Jau nebe pirmi rinkimai, kai apygardų perbraižymai turi tam tikrą politinę potekstę. Kai pradedi analizuoti, pamatai tam tikras pastangas fiksuoti, kurios rinkimų apylinkės yra kažkam palankios. Bet kartu galiu pasakyti, kad praktiškai tai nieko nereiškia, nes bandymas atsižvelgus į praėjusių rinkimų rezultatus apskaičiuoti, kas kam naudinga, retai kada duoda rezultatų. Laikui bėgant viskas labai stipriai keičiasi“, – sakė R.Karbauskis.

Pasak jo, 2020 m. Seimo rinkimuose matėme gana sėkmingą konservatorių pasirodymą vienmandatėse apygardose. „Tačiau visiškai akivaizdu, kad 2024 m. rinkimuose, ką bedarytų ir kaip bebraižiotų, jų rezultatai bus blogi. Tai nulemta jų pačių veiklos. Kodėl šiuo atveju apygardų ribų perbraižymas atrodo nukreiptas prieš Lenkų rinkimų akciją, sunku pasakyti. Gal čia konservatorių susitarimas su socdemais, gal bandymas tęsti įtakos perėmimą tuose rajonuose, kur anksčiau dominavo šios partijos kandidatai. Aš negaliu pasakyti, bet potekstė aiškiai matyti. Girdėjau apie Lenkų rinkimų akcijos pareiškimus Seime: jie tiesiog nesupranta tokio VRK siūlymo. Galų gale galime sulaukti ir Lenkijos reakcijos. Matyt, ji vienokia ar kitokia bus. Juk nereikia labai daug fantazijos, kad įsivaizduotum, kam tokie pakeitimai Vilniaus regione kenkia. Bent jau kelių Lenkų rinkimų akcijos atstovų, galinčių kelti lenkų tautinės mažumos problemas, buvimas Seime, manau, yra logiškas. Ta istorija apie konfliktą su lenkų tautine mažuma, kurią konservatoriai labai daug metų kurstė, jau yra pasibaigusi. Lenkija yra mūsų strateginė partnerė“, – sakė LVŽS pirmininkas.

R.Karbauskis pridūrė suprantantis apygardų ribų keitimo logiką remiantis rinkėjų skaičiumi, bet esą kartais aiškiai matyti, jog pasiūlytas skirstymas nėra adekvatus. „Aš jau anksčiau mačiau, ką VRK darė su Šiaulių rajonu, keisdama apygardų ribas. 2016 m., kai jos buvo perbraižomos, ten turėjome tik vieną Seimo narę. Kažką prijunginėjo, atjunginėjo, skaičiavo, kaip būtų geriau, bet po rinkimų Seime gavome 58 vietas. Tuo noriu pasakyti, kad ir šį kartą turbūt nereikia kreipti dėmesio į tai, ką jie daro. Kad trys ar keturi rajonai turėtų vieną Seimo narį, ar kad tas pats rajonas turėtų tris Seimo narius. Truputį keistokai tai atrodo“, – svarstė pašnekovas.

R.Karbauskis iškart atmetė prielaidą, kad siūlomas rinkimų žemėlapio perbraižymas galėtų paveikti „valstiečių“ rinkimų strategiją. „Tikrai ne. Mes bet kokiu atveju esame orientuoti į vertybinę politiką, o ne į regioninį aspektą – atstovauti kaimui ar miestui. Mes atstovaujame vertybėms, o jos yra svarbios visiems žmonėms, nepriklausomai nuo to, kur jie gyventų. Būtų galima pasakyti nebent tai, kad mums sunkiau kalbėtis su jaunimu, kuriems liberalai žada labai keistą laisvę, narkotikus ir kitus dalykus. Bet ir jauni žmonės, sukūrę savo šeimas, susilaukę vaikų, labai greitai grįžta prie supratimo, kad juos tiesiog apgaudinėjo. Tas jaunimas, kuris šiandien nori narkotikų, rytoj jau nenorės, kad jie pasiektų jų pačių vaikus. Mes tiesiog turime tą suprasti ir palaukti, kol jie grįš prie tų vertybių, kuriomis remiasi jų tėvai“, – sakė R.Karbauskis.

Užtenka trijų balsų

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas sakė negalįs tvirtinti, kad Lietuvoje manipuliuojama rinkimų apygardų ribomis siekiant politinės naudos, tačiau esą yra viena akivaizdi tendencija. „Matome didesnės mandatų koncentracijos apraiškas didžiuosiuose miestuose. Juose atsiranda vis daugiau rinkimų apygardų, o kitur jos išskaidomos ar naikinamos. Įstatyme pasakyta, kokio dydžio turi būti rinkimų apygarda, tačiau reikėtų pasistengti nesukišti visų valdžios rinkimų į Vilnių ir jo apylinkes, kad išliktų kaimiškų regionų, rajonų centrų atstovavimas. Į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sakė G.Paluckas.

Anot jo, jau matomi kelis epizodai, kurie tiesiai šviesiai naudingi konservatoriams: Vilniuje ir šalia jo atsiranda dvi vienmandatės apygardos. „Jos steigiamos koncentruotoje konservatorių rėmėjų teritorijoje, tą patvirtino kelių praėjusių rinkimų rezultatai. Tai reiškia, kad konservatorių partija čia labai paprastai gaus porą papildomų Seimo nario mandatų. Dėl kitų apygardų, kurių ribas siūloma keisti, neskubėčiau su apibendrinimais, bet klausimų kyla, tarkime, dėl Anykščių ir Panevėžio rajono. Jame esame stiprūs, bet iš jo atimamos rinkimų apylinkės, jungiamos prie Anykščių rajono. Galbūt tai bus naudinga konservatoriams, galbūt kolegoms „valstiečiams“. Kaip sakiau, yra daug visokių niuansų, kuriuos dar reikia įvertinti. Mes visada stengiamės žvelgti į siūlomus pokyčius racionaliai, bet jeigu pamatysime kažkokią politinę potekstę, tikrai išsakysime savo pastabas VRK pirmininkei“, – pabrėžė G.Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad politikoje yra daug nerašytų taisyklių ir dėsnių, todėl reikia labai gerai įvertinti, kokį formalų ir neformalų poveikį jie turės įgyvendinant tokius pakeitimus. „Atrodytų, koks gi rinkėjui skirtumas – na, anksčiau balsavo vienoje apygardoje, o dabar reikės kitoje. Bet ar tai paskatins jį dalyvauti rinkimuose? Gal kažkas pasakys – visai pasimečiau, nebežinau nei kur eiti, nei už ką balsuoti, et, geriau negaišiu laiko. O juk mūsų rinkimuose aktyvumas ir taip nėra didelis. Tokia galima pokyčių pasekmė tikrai nebūtų pageidaujama“, – pridūrė pašnekovas.

Politikas siūlė nepamiršti, kad žmonės ne kasdien eina į rinkimus. „Jų rinkimų apylinkės adresas, jos teritorijos ribos, kiti įprastiniai su rinkimais susiję dalykai, tarkime, kvietimų balsuoti dalijimas, juk nusistovi per daugelį metų. O jeigu dabar suskaldysi rinkimų apygardą, vienas apylinkes nuplėši, priklijuosi prie kitų, dalis žmonių tiesiog neateis į rinkimus. Vienur gal nežinos, kur ta rinkimų apylinkė, kitur gal rinkimų komisija bus suformuota iš naujų žmonių, kurie neužsuks pas tuos rinkėjus, pas kuriuos reikia užsukti, kad jie galėtų balsuoti namuose dėl judėjimo negalios ar kitų priežasčių. Čia yra daugybė organizacinių dalykų, kurie gali daryti tam tikrą įtaką rinkimams. Todėl, jei tik nėra būtinybės, reikėtų vengti tokios sumaišties. Taip, kol kas VRK pristatymuose matome paprastą aritmetiką, demografiją, kitus objektyvius dalykus, bet, kaip sakiau, politikoje neretas atvejis, kai už tokių iš pažiūros paprastų dalykų slepiasi tam tikri politiniai siekiai. Užtenka porą tau nepalankių apylinkių išmesti į kitą apygardą, kurioje vis tiek paprastai nelaimi, prisijungti kelias palankias, ir, žiūrėk, jau pirmauji šimtu ar pusantro šimto balsų. O rinkimų praktika, be kita ko, ir mano asmeninė, rodo, kad kartais užtenka ir trijų balsų, kad laimėtum rinkimus. Tad reikia žiūrėti, jog taip neatsitiktų, čia gali būti rimti žaidimai“, – apibendrino G.Paluckas.