Vilkaviškio rajono seniūnai piktinasi šįmet pagal Užimtumo didinimo programą negavę įdarbinti paprastai kasmet sezoniniams darbams samdomų žmonių.

Tačiau Užimtumo tarnybos (UT) specialistai teigia, kad ši programa, skirtingai negu buvusi Viešųjų darbų, skirta į darbo rinką integruoti ir motyvuoti dirbti bedarbius, o ne tvarkyti seniūnų reikalus.

Pinigų gauta mažiau

Seniūnijos tiesiogiai šioje programoje nedalyvauja. Joje – tik du darbdaviai: UAB „Kybartų darna“ ir UAB Vilkaviškio komunalinis ūkis. Būtent per šitas bendroves žmonės darbinami Užimtumo didinimo programoje rajono seniūnijose.

Kaip sakė už programą atsakinga Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Žilinskienė, skelbdama šių metų Užimtumo didinimo programos darbdavių atrankos konkursą laikino pobūdžio darbams atlikti Vilkaviškio rajono savivaldybė planavo įdarbinti apie 170 darbo ieškančių gyventojų. Jau tada numatoma vidutinė darbų trukmė vienam asmeniui buvo 1 mėnuo, nes pinigų šįmet gauta mažiau nei pernai – kiek daugiau nei 110 tūkst. eurų.

Į šiuos darbus nukreipti Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno klientų aptarnavimo departamento Vilkaviškio skyriuje (buvęs vietinis teritorinės darbo biržos skyrius) įsiregistravę asmenys, kuriems numatyta nemažai darbų. Jie turi valyti ir prižiūrėti valstybinėje žemėje esančius žaliuosius plotus, gėlynus, želdinius, pjauti pakelėse esančius krūmus, rinkti šiukšles, sodinti gėles ir daryti panašius darbus. Sąraše numatyta ir neveikiančių kapinių, ir vandens telkinių pakrančių priežiūra, smulkūs remonto darbai, taip pat pagalba teikiant socialines paslaugas (aišku, laikinąsias) socialinės globos įstaigose.

Sutartis pasirašyta vėlai

Kaip sakė R. Žilinskienė, šįmet seniūnams teko ilgokai laukti, kol programa bus patvirtinta, nes dar praeitą spalį ją išsiuntus trišalei tarybai ji pasirašyta tik šių metų kovą. Savivaldybės taryboje programa patvirtinta balandį, tad seniūnijos galėjo gauti darbininkų jau tik žolės pjovimo sezonui.

Tačiau ne dėl šio vėlavimo seniūnai nepatenkinti labiausiai. Blogiausia tai, kad negalima įdarbinti nuolat įvairiems darbams samdomų žmonių, kurie dirba gerai ir žino, ką ir kada reikia daryti. Vištyčio seniūnas Bronislavas Polita sakė, kad pagal naują tvarką jiems reikia imti darbuotojus, kurie šių darbų dar nėra dirbę, o ne tuos, kurie jau yra patikrinti ir užduotis atlieka gerai. „Nors yra tų bedarbių pas mus registruota daugybė, bet dirbi gali ir nori ne visi. Yra keli darbštūs, bet dabar jau negalime jų samdyti, nes jie dirbo pernai, kai buvo patvirtinta ši programa. Anksčiau Viešųjų darbų programoje dirbę žmonės skambina ir klausia, kuo neįtiko, kad šįmet jų nesamdome. Aš tai mielai juos paimčiau, bet kad negalima, Užimtumo tarnyba mums jų neduoda...“ – sakė B. Polita.

Tą patį kalbėjo ir kiti seniūnai. Jie niekaip nesupranta, kodėl turi būti nemokančių ir nenorinčių dirbti žmonių auklėmis. Visi vienu balsu tvirtino, kad prižiūrėti žmones, kurie neturi darbo įgūdžių, yra labai sunku ir paprastai iš jų nebūna jokios naudos. Greičiau paimtum ir pasidarytum pats...

Programa bedarbiams, ne seniūnams

Tuo tarpu Užimtumo tarnyba, siųsdama žmones į Užimtumo didinimo programą, turi vadovautis Užimtumo įstatymu bei šių metų balandį patvirtintu Paslaugų teikimo darbo ieškantiems asmenims tvarkos aprašu.

Savo oficialiame atsakyme „Santakos“ laikraščiui Užimtumo tarnyba akcentuoja, kad savivaldybių įgyvendinamos Užimtumo didinimo programos yra skirtos sunkiausiai integruojamiems į darbo rinką žmonėms: ilgą laiką nedirbantiesiems, piniginės socialinės paramos gavėjams, rūpintiniams, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai, vyresniems kaip 40 metų, grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, patiriantiems socialinę riziką ir kitiems asmenims.

Kaip teigia UT specialistai, Užimtumo didinimo programą rengia ir įgyvendina Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, konsultuodamasi ir bendradarbiaudama su Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Vilkaviškio skyriumi, socialiniais partneriais, vietos bendruomenių atstovais, atstovaujančiais darbo ieškančių asmenų grupių interesams. Paprastais žodžiais tariant, dalyvaujantieji programoje partneriai žinojo, ką tvirtina ir kur pasirašo, tad nepasitenkinimo lyg ir neturėjo kilti...

Nėra iš ko rinktis

Tačiau realybėje ši programa sunkiai įgyvendinama. Šiandien iš planuotų 170 įdarbinta tik 30 žmonių. Tiesa, jei jau įdarbintieji dirbs daugiau nei mėnesį, programa bus įgyvendinta. Mat, kaip informavo UT komunikacijos tarnyba, programos vidutinė trukmė 1 asmeniui – 4 mėnesiai su galimybe sutartį pratęsti. Tačiau darbo ieškančio asmens bendra dalyvavimo programoje trukmė per 12 mėnesių laikotarpį negali būti ilgesnė kaip 6 mėnesiai.

Seniūnai gūžčioja pečiais – jei ir kitąmet reikės rinktis iš dar nedirbusiųjų, tai vargu ar atsiras nors vienas, mokantis ir galintis laikyti šluotą ir kastuvą.

Dėl šios programos kriterijų pakeitimo rajono Savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę.

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ