Rusijoje  nuteistas ir Jekaterinburgo kolonijoje bausmę atliekantis Romas Zamolskis taip nori sugrįžti į Lietuvą, kad net buvo paskelbęs bado streiką. Apie tai Rusijos spaudą informavo Romo žmona Svetlana Miakotina.

Angelas, tik be sparnų

Romo Zamolskio žmona Svetlana – kaip tikra dekabristė. Ji savo skundais ir laiškais dar prieš teismą buvo užvertusi ne tik prokurorus – rašė ir Rusijos prezidentui, ir ministrui pirmininkui, ir žmogaus teisių gynėjams, ir cerkvės vadovams. Svetlana skundėsi, kad jos vyras kankinamas, ir niekuomet neužmiršdavo jo pagirti.

„Aš savo vyrą laikau superžmogumi. Duok Dieve, kiekvienam turėti bent pusę jo proto, tvarkingumo, teisingumo, valios, jėgos, supratimo, kantrybės. Jis – geriausias pasaulyje tėvas, brolis, draugas. Aš su juo pragyvenau 10 pačių gražiausių savo gyvenimo metų. Kiekvienai tokį vyrą – kiek daug laimingų šeimų tada būtų! Gaila, kad žemėje tokių vyrų likę tik vienetai. Tokių, kurie, nepaisant kankinimų, žiaurių kaltinimų, sugeba išlikti žmonėmis ir išgyventi tokiame pasaulyje“, – taip teigia žmona. Toks jos laiškų leitmotyvas.

Dabar, kai jos vyras jau keleri metai už grotų, S. Miakotina nuolat jį lanko su vaikais ir toliau teberašo skundus. Šį kartą aplankiusi savo vyrą socialiniuose tinkluose ji parašė: „Kokį siaubą aš šiandien pamačiau. Vyro buvau nemačiusi 4 mėnesius, tai dabar iš jo likę tik kaulai ir oda, atrodo kaip Fredis Kriugeris“. Kiek anksčiau moteris buvo pranešusi, kad jos vyras badauja, nes kolonijos administracija sulaiko jo skundus, būrio viršininkas neleidžia susitikti su įstaigos vadovu. Ji į koloniją atvyko su abiem vaikais ir nupaveikslavo juos prie kolonijos vartų laikančius kreipimąsi į viršininką su prašymu neskriausti jų tėtės. Viršininkas priėmė lietuvio žmoną ir pažadėjo, kad visi jos vyro prašymai bus išsiųsti. O Svetlana pasikalbėjo su Romu ir sutarė, kad jis nutrauks bado streiką.

Vogė ir plėšikavo

Miakotina nepraranda vilties, kad jos vyras kada nors bus perkeltas į Lietuvą ir tuomet ji irgi ryžųsi Rusiją iškeisti į Lietuvą. Tačiau Sverdlovsko srities žmogaus teisių gynimo komiteto įgaliotinė Tatjana Merzliakova sako, kad R. Zamolskio ekstradicijos klausimas kol net nesprendžiamas. „Jis ištikrųjų paskutiniu metu vis prašosi į tėvynę, – sako žmogaus teisių gynėja. – Nesenai Urale lankėsi Lietuvos pasiuntinybės tarnautojai ir aš jiems perdaviau R. Zamolskio prašymą, tačiau reikia atminti, kad jis nuteistas už Rusijoje įvykdytus nusikaltimus ir turi atlikti bausmę Rusijoje. Tad jo perkėlimas turėtų būti tarpvalstybinio susitarimo reikalas“.

Priminsime, kad R. Zamolskis su Valerijumi Povarovu ir Michailu Kloku Rusijoje nuteisti už nelegalų ginklo laikymą, vagystes, plėšimus, kėsinimąsi nužudyti.

Teismas nustatė, kad nusikaltėlių tikslas buvo vogti ir plėšikauti Jekaterinburge bei Sverdlovsko srityje. Grupuotė už atitinkamą mokestį priiminėjo užsakymus iš verslininkų, kad sužlugdytų konkurentus, atimtų iš jų turtą, išmušinėjo skolas. Teigiama, kad ši organizuota grupė išsiskyrė aiškiai pasiskirstytomis funkcijomis planuojant, ruošiantis ir vykdant nusikaltimus. Įrodyta, kad grupuotė nuo 1999 metų birželio iki 2004-ųjų spalio įvykdė 4 plėšimus, 8 vagystes ir kitus nusikaltimus. Nuo 2003 metų iki 2006-ųjų R. Zamolskis ir kiti grupuotės nariai, kurie jau nuteisti anksčiau, apiplėšė keletą fizinių asmenų bei komercinių organizacijų. Pavyzdžiui, 2003 metais gauja, surišusi sargę, įsiveržė į specializuotą laikrodžių parduotuvę „Laiko studija“ ir pagrobė šveicariškus laikrodžius. Banditai taip pat apiplėšė kotedžą Tavatujų gyvenvietėje, keletą butų, pagrobė keletą sunkvežimių iš statybų aikštelės. Grupuotė bandė užvaldyti ir didelės firmos akcijas, kad galėtų dalyvauti įmonės valdyme.

Visi grupuotės nariai turėjo slapyvardžius. R. Zamolskis tuo metu turėjo Gabiko pravardę.

Sulaikyti R. Zamolskį pavyko 2014 metų rugpjūčio viduryje, Jekaterinburge. Teismas jam skyrė galutinę 15 metų laisvės atėmimo bausmę, V. Povarovui teks kalėti 4, o M. Klokui – 11 metų.

Ieško, kaip geriau

Lietuvoje R. Zamolskis buvo labiausiai ieškomas nusikaltėlis. Jo kriminalinė paieška buvo paskelbta dar 2001 metais. Įtariama, kad jis ir jo bendras Virginijus Savickis nužudė tris žmones Kaune ir pasikėsino į policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Taip pat manoma, kad šie nusikaltėliai Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima bazė“, sužeidė Lietuvos žemės ūkio inkasatorių ir pagrobė apie 70 000 litų (daugiau nei 20 000 eurų). V. Savickis nukautas 2001 metais per įkaitų dramą Panevėžyje.

Zamolskis tikriausiai dar ir pats tikrai nežino, ko jis nori. Po teismo nuosprendžio Rusijoje R. Zamolskis prisiminė, kad jis yra lietuvis ir ėmė belstis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Dar prieš metus buvo visai kitaip. Jau pirmojo teismo posėdžio metu R. Zamolskis pareiškė, kad jis yra visai ne tas asmuo, kuo jį laiko pareigūnai. „Aš – ne Romas Zamolskis, jeigu ką, apie tai ne kartą rašiau tyrimo metu, šie duomenys yra paimti iš padirbto paso, kurį atsiuntė Lietuvos Respublika“, – teisme aiškino R. Zamolskis. Jis taip pat pareiškė, kad nėra Gabikas Boltačiovas, kurio dokumentus turėjo ir dar 2003 metais buvo nuteistas dėl vagystės Rusijoje. „Šis teistumas 2015 metais panaikintas, nes aš ne – Boltačiovas, o teisė Boltačiovą“, – kalbėjo R. Zamolskis.

Teisėjo paklaustas, kas tuomet jis yra, teisiamasis atsakė, kad jis – paprastas ūkininkas su žmona gyvenantis Rusijos kaime.

Tardymo metu R. Zamolskis netgi buvo kreipęsis į ambasadą ir prašė atimti iš jo Lietuvos pilietybę. „Prašau ištaisyti nusižengimą ir panaikinti man, R. Zamolskiui, mano neteisėtą Lietuvos pilietybę“, – rusų kalba parašytame laiške, skirtame Lietuvos Vyriausybei, rašė R. Zamolskis.

Pasak R. Zamolskio, jo turima Lietuvos pilietybė yra neteisėta, atsižvelgiant į Lietuvos Pilietybės įstatymą.

Dabar „ūkininkas iš Rusijos kaimo“ vėl kreipėsi į Lietuvos ambasadą Maskvoje ir prašo Lietuvos padėti bylinėtis su Rusija.

Lietuvos diplomatai kreipėsi į Rusijos teisėsaugos institucijas, prašydami informacijos apie šioje šalyje kalinčio R. Zamolskio teisinę padėtį ir paprašė sudaryti jam galimybę susisiekti su Lietuvos ambasada. Lietuvos ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas sakė, kad R. Zamolskis pavasarį pateikė prašymą dėl galimo bausmės atlikimo Lietuvoje, tačiau Rusijos teisingumo ministerija į jį dar neatsakė. Lietuvos teisingumo ministerija neprieštarautų kalinio ekstradicijai, nes mūsų teisėsaugininkai jau nuo 2014 metų rugpjūčio, kai R. Zamolskis buvo sulaikytas Jekaterinburge, siekia jį susigrąžinti į Lietuvą, tačiau Rusijos teisingumo ministerija į lietuvių paklausimus nereaguoja.

Siaučia uodai

Zamolskis laiškus ir skundus rašo kam tik įmanoma. Štai viename laiške, kuris visuomenę pasiekė per jo žmoną, skundžiamasi, kad kalinį tardymo izoliatoriuje baigia sugriaužti uodai. Kad uodai tiesiog siautėja toje kameroje, kurioje kali R. Zamolskis, savo „Facebook‘o“ paskyroje, remdamasis Svetlanos Miakotinos pranešimu, parašė Visuomenės stebėjimo komisijos (VSK) narys Dimitrijus Kalininas.

„Kreipėsi vieno piliečio žmona, kuri pranešė, kad kameroje – karcerių bloke – siaučia uodai. Tai pasitvirtino. Žmogus, galima sakyti, buvo kankinamas, nes kameroje negalėjo nusirengti, privalėjo apsimūturiuoti ir net mūvėti pirštines, kad apsisaugotų nuo uodų įkandimų. Tokia pati padėtis ne tik šioje kameroje, bet ir karcerių bloko koridoriuje. Ko gero, panašiai yra ir kitose kamerose“, – rašė žmogaus teisų gynėjas. Jis viešai pranešė, kad dėl tokios netvarkos parašė skundą prokurorui ir jau gavo atsakymą. Atsakyme rašoma, kad skundas buvo apsvarstytas Sverdlovsko kalėjimų valdyboje ir kad turėtų būti imtąsi atitinkamų priemonių.

Uodai kameroje atsirado po to, kai karceriuose buvo valomos komunikacinės šachtos. Dabar jos jau nusausintos ir kamerose bus atlikta pakartotina dezinfekcija. Atsakyme iš kalėjimų valdybos taip pat rašoma, kad ant kameros, kurioje kali R. Zamolskis, lango uždėtas priešmoskitinis tinklelis, o koridoriuje iškabintos spiralės nuo uodų. VSK narys skunde prašė R. Zamolskį perkelti į kitą kamerą, tačiau atsakyme teigiama, kad tokių galimybių nėra.

Rusijoje veikia 85 regioninės Visuomenės stebėjimo komisijos, kurioms gali skųstis kaliniai. Tų komisijų nariai įleidžiami į įkalinimo įstaigas, jų skundai svarstomi, nes tai numatyta Rusijos įstatymuose. Kandidatus į VSK narius, kurie renkami trims metams, gali pasiūlyti visuomeninės organizacijos, kurios užregistruotos valstybiniame registre ir mažiausiai 5 metus užsiima žmonių teisų gynimu. VSK nariais negali būti teisti asmenys, advokatai.

Pripažino ligoniu

Zamolskio noras grįžti į Lietuvą gali būti savotiškas gudravimas. Jei Lietuvoje būtų įrodyti jo nusikaltimai, jam grėstų įkalinimas iki gyvos galvos. Tačiau jis, ko gero, tikisi, kad tėvynėje jis vėl bus pripažintas nepakaltinamu. Mažiausiai po vieną kartą jis buvo gydomas Naujosios Vilnios, Utenos ir Černiachovsko psichiatrinėse ligoninėse. Kai 1994 metų gruodžio 2 dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų, buvo tiriama jo psichinė sveikata ir galiausiai jam buvo nustatyta šizofrenija. Dėl šios diagnozės R. Zamolskis oficialiai tapo nepakaltinamas ir išsisuko nuo visų bausmių. 1996 metais iš įkalinimo įstaigos buvo perkeltas priverstinai gydytis į Rokiškio psichiatrijos ligoninę griežtojo stebėjimo sąlygomis. Po keturių metų buvo perkeltas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę gydytis bendrojo režimo sąlygomis, iš kur, pasinaudojęs ligoninės apsaugos spraga, pabėgo.

Po R. Zamolskio sulaikymo 2014 metais buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius teigė, kad: „R. Zamolskis nebuvo psichikos ligonis. Tai buvo jo gynybos taktika. Buvo laikas, kai buvo madinga pulti į medikų glėbį ir imituojant proto, psichikos ligas pasislėpti nuo gresiančio atpildo, nuo teisėsaugos.“

Beje, rusai R. Zamolskiui irgi atliko psichiatrinę ekspertizę. Jį tyrę Maskvos Serbskio vardo teismo psichiatrijos instituto ekspertai nustatė, kad vyras pakaltinamas.

Rusijoje įkalintas R. Zamolskis susidūrė ir dar su viena sunkiai išsprendžiama problema. Pataisos namuose jam neleidžiama dirbti, nes jis nėra Rusijos pilietis ir neturi darbo knygelės.

Tik faktai

Nuo 1989 metų iki 1992-ųjų pabaigos R. Zamolskis nuolat buvo pareigūnų akiratyje dėl vagysčių.

1993 metais peiliu ginkluotas R. Zamolskis Kaune sumušė ir mirtinai subadė D. Bakanauską, Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybės G. Bakanausko, pravarde Bakanas, brolį. Po žmogžudystės jis slapstėsi ir nuo pareigūnų, ir nuo nusikaltėlių pasaulio atstovų.

1993 metų kovo 18-osios vakarą R. Zamolskis su bendru bandė apvogti Jonavos tiro ginklų saugyklą ir pagrobti ginklus, tačiau buvo užklupti policininkų. Zamas peršovė policininką ir paspruko.

1994 metų spalio 16-ąją R. Zamolskis su bendrais Kaune apsvaiginęs migdomaisiais pasmaugė moterį iš pusseserės prostitučių firmos ir ketino užvaldyti aukos butą. Buvo sulaikytas gruodį, tačiau bausmės išvengė. Medikams nustačius, kad šizofrenija sergantis kaltinamasis nesuvokia savo veiksmų, buvo priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje griežtojo stebėjimo sąlygomis. Pabėgo 2001-aisiais iš Žiegždrių psichiatrijos ligoninės.

2001 metų balandžio 17-osios vakarą prie didžiausio sostinės prekybos centro R. Zamolskis su V. Savickiu ir dar vienu banditu iš pistoleto sunkiai sužeidė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių, iš automato apšaudė šarvuotą banko automobilį ir pagrobė 70 000 litų.

Tų pačių metų birželio 6-osios vakare prie Vilniaus operos ir baleto teatro R. Zamolskis ir V. Savickis peršovė du policijos pareigūnus, paprašiusius parodyti asmens dokumentus.

Liepos 25-osios rytą Kauno UAB „Lita-West“ metalo supirktuvėje rasti žiauriai nužudyti supirkėjas Sigitas M. ir Egidijus N. Ekspertai patvirtino, kad abiejų kauniečių kūnus suvarpė R. Zamolskio turimo Makarovo pistoleto kulkos.

Rugpjūčio 4-ąją Kaune užklupti bevagiant (suveikė buto, į kurį įsilaužė, signalizacija) nusikaltėliai sprukdami įsiveržė į pirmą pasitaikiusį butą ir nušovė jiems kelią pastojusį šeimininkų sūnų studentą Arną T.

Rugsėjo 28-osios pavakarę Kaune R. Zamolskis su V. Savickiu bandė iš vaikų atimti motorolerį ir peršovė du jiems į pagalbą atskubėjusius policininkus.

Po spalio 8-osios R. Zamolskio pėdsakai nutrūko. Tą dieną jį ir V. Savickį Panevėžyje policininkai pastebėjo važiuojančius taksi. Nusikaltėliai iššokę iš mašinos apšaudė juos persekiojančius pareigūnus. V. Savickis su dviem įkaitais užsibarikadavo bute ir per  šturmą buvo nušautas, o sužeistam R. Zamolskiui pavyko pasprukti.

Petras IVANAUSKAS