„Eg­zo­tiš­kai jis at­ro­do sa­vo dy­džiu“

Prie pat Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­to esan­čios že­mės ūkio ben­dro­vės „At­ža­ly­nas“ pir­mi­nin­kas Al­gis Žė­kas sa­kė, kad ben­dro­vės val­do­se pas­ta­ruo­ju me­tu stumb­rą pa­ste­bė­jęs tris kar­tus. Ir prie ga­my­bi­nio cen­tro, ir gre­ti­ma­me miš­ke. Pa­sė­liuo­se pa­lik­tos žvė­ries pė­dos iš­si­ski­ria sa­vo dy­džiu.

A.Žė­kas tei­gė, kad kai ku­rie vie­ti­niai stumb­rą yra ma­tę ir dau­giau kar­tų: „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad eg­zo­tiš­kai jis at­ro­do sa­vo dy­džiu. Bet tik­rai ne­si­no­rė­tų, jog jų mū­sų kraš­te at­si­ras­tų dau­giau, kaip yra kai kur Aukš­tai­ti­jos ra­jo­nuo­se. Ta­da jie tie­siog iš­tryp­tų pa­sė­lius.“

Dzū­ki­jos-Su­val­ki­jos sau­go­mų te­ri­to­ri­jų, ku­rioms pri­klau­so Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tas, di­rek­ci­jos Bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­jo spe­cia­lis­to Arū­no Pra­nai­čio tvir­ti­ni­mu, re­zer­va­to apy­lin­kė­se stumb­ras pir­mą­kart pa­ste­bė­tas rug­sė­jo 19-ąją ir tik­rai tai ne­ga­li bū­ti sie­ja­ma su šiais žvė­ri­mis, pa­leis­tais į lais­vę Dzū­ki­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Mat čia jie į lais­vę iš­ėjo spa­lio 25-ąją.

Re­zer­va­to ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kon­sta­tuo­ja, kad šio­je sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je pas­ku­ti­nį­kart stumb­ras bu­vo pa­ste­bė­tas dau­giau nei prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius – 1980-ai­siais.

Gal­būt at­kly­do iš Bal­ta­ru­si­jos ar Len­ki­jos

Ti­kė­ti­na, kad da­bar stumb­ras į Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­tą at­kly­do iš Bal­ta­ru­si­jos ar Len­ki­jos.

A.Pra­nai­tis tam pa­tei­kė ke­le­tą kon­kre­čių fak­tų. Pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jo­je, Ozio­rų draus­ti­ny­je, vos už 30 ki­lo­met­rų nuo Lie­tu­vos sie­nos, gy­ve­na apie 300 šių stam­bių žvė­rių, apie 30 jų yra Au­gus­ta­vo gi­rio­je, apie 10 – Ro­min­tos gi­rio­je, Len­ki­jo­je, taip pat ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos. Be­je, Bal­ta­ru­si­jo­je da­bar stumb­rai at­si­dū­rę už pa­sie­nio ap­tva­ro, pro ku­rį ne­tu­rė­tų pra­ei­ti nei žmo­nės, nei žvė­rys. Ta­čiau ne­at­mes­ti­na, kad stumb­rai į Lie­tu­vą ga­lė­jo pa­tek­ti ir iki šio už­tva­ro pa­sta­ty­mo ar­ba yra su­si­ra­dę tam tik­ras lan­das.

„Šiuo me­tu su­ži­no­jo­me, kad stumb­ras ga­li bū­ti ir ne vie­nas. Esą gre­ti­mai tuo pa­čiu me­tu yra ap­si­sto­ję dar ke­li ga­liū­nai. Iš kur jie at­kly­dę, tiks­liai pa­sa­ky­ti nie­kas ne­ga­li, nes stumb­rai ne­tu­ri spe­cia­lių žy­mų, liu­di­jan­čių kil­mę“, – sa­kė bio­logas A.Pra­nai­tis.

„At­ei­ty­je ga­li­me ste­bė­ti ir dau­giau šių di­din­gų žvė­rių“

Kaip ofi­cia­liai skel­bia­ma, da­bar Lie­tu­vo­je yra apie 280 stumb­rų, gy­ve­nan­čių lais­vė­je ir ne­lais­vė­je, ap­tva­ruo­se. Įdo­mu tai, kad Dzū­ki­jos re­gio­ne jie lais­vai gy­ve­no Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės lai­kais, pas­ku­ti­niai stumb­rai iš­ny­ko XVI­II am­žiaus vi­du­ry­je. Į Lie­tu­vą vėl bu­vo at­vež­ti 1969-ai­siais ir ne­tru­kus įra­šy­ti į ša­lies Rau­do­ną­ją kny­gą kaip sau­go­ti­na gy­vū­nų rū­šis.

„Pas­ta­ruo­ju me­tu stumb­rų Lie­tu­vo­je dau­gė­ja, tad grei­čiau­siai at­ei­ty­je ga­li­me ste­bė­ti ir dau­giau šių di­din­gų žvė­rių ne tik Žu­vin­to bios­fe­ros re­zer­va­te, bet ir kai­my­ni­nė­se apy­lin­kė­se. O gy­ven­to­jus, ku­rie jų bai­mi­na­si, ga­liu nu­ra­min­ti. Jo­kie lau­ki­niai gy­vū­nai – nei stumb­ras, nei brie­dis, nei el­nias, net­gi vil­kas – ne­puo­la žmo­gaus, kol jiems pa­tiems ne­ke­lia­mas pa­vo­jus. Pa­ma­čius lau­ki­nį gy­vū­ną miš­ke ar lau­ky­mė­je, rei­kė­tų elg­tis ra­miai. Ne­bai­dy­ti ar ki­taip ne­gąs­din­ti gy­vū­no. Pa­lauk­ti, kol jis nu­eis sa­vo ke­liais. Nors stumb­rai iš iš­vaiz­dos at­ro­do ga­lin­gi, ta­čiau yra la­bai baikš­tūs“, – pa­ta­ri­mais, kaip elg­tis su lau­ki­niais gy­vū­nais, da­li­jo­si Dzū­ki­jos-Su­val­ki­jos sau­go­mų te­ri­to­ri­jų di­rek­ci­jos Bio­lo­gi­nės įvai­ro­vės ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas A.Pra­nai­tis.

Jis pri­si­mi­nė, kaip maždaug prieš šim­tą me­tų Lie­tu­vo­je pra­dė­jo gau­sė­ti brie­džių ir kaip jų bai­min­ta­si, bet grei­tai ap­si­pras­ta. Ga­li taip at­si­tik­ti ir su stumb­rais.

Stumb­rai yra žo­lia­ė­džiai ir di­džiau­si Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys žvė­rys. Pa­ti­nai ga­li bū­ti iki 1,9 met­ro aukš­čio, sver­ti 1000 ki­log­ra­mų, pa­te­lės – iki 1,6 met­ro aukš­čio, sver­ti 400–500 ki­log­ra­mų.