Mūsų kasdienybėje yra tiek daug tragedijų dėl, rodos, netyčinio žmonių elgesio, kad, tokių įvykių nebemažėjant, imamasi vis griežtesnių priemonių neva netyčinėms nelaimėms žaboti. Juk iš tiesų jas dažnai prišaukia neatsakingas žmogaus požiūris, gilus abejingumas, vertinimas ne to, ką iš tiesų būtina vertinti. Tai yra žmogaus gyvybę. Todėl ir nutinka taip, kad dėl ištikusios skaudžios nelaimės užjaučiamas gedintis asmuo, tačiau tas pats asmuo kartu ir apkaltinamas.

Po avarijos – žudikai

Apie tai byloja patys kasdienybės faktai.

2014-ųjų gruodį daug ką nustebino Panevėžio apygardos teismo paskelbtas nuosprendis jaunam uteniškiui, kuris, būdamas girtas, tų metų kovo pabaigoje Utenoje ankstų rytą vairavo lengvąjį automobilį, stabdomas patrulių nestojo ir, sprukdamas didžiuliu greičiu, netrukus savo automobiliu rėžėsi į taksi automobilį. Pasekmės buvo siaubingos – 3 žuvę žmonės ir 2 sužaloti. Kadangi avarijos kaltininkas jau ir anksčiau net keliolika kartų buvo baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, bet išvadų nedarė, todėl po tris žmones pražudžiusios avarijos vaikinas sulaukė teismo bausmės kaip už nužudymą – 14 metų kalėti.

Tai buvo pirmasis atvejis šalies teismų istorijoje, kai padaryta tragiška avarija buvo prilyginta nužudymui.

Vėliau, 2017-ųjų sausį, tokio pat likimo sulaukė ir kitas avarijos kaltininkas – jaunas Šalčininkų rajono gyventojas, 2015 metų kovą Vilniuje pražudęs moterį, ėjusią pėsčiųjų perėja, ir dar 4 asmenis ten pat sužalojęs. Vairuotojas irgi buvo girtas. Jis nuteistas kaip už nužudymą – pasiųstas kalėti 10 metų.

Iki šiol eismo dalyvių žudikais Lietuvos teismų jau įvardyti iš viso 3 avarijų kaltininkai (vienas kaunietis nuteistas kalėti 11 metų), pasiųsti į „zoną“ kaip už nužudymą . Dar vienoje tokioje istorijoje analogiškas likimas kaltininkui tik gresia – žudiku teismo gali būti pavadintas dabar jau buvęs vienos Rokiškio rajono gimnazijos direktorius. 2017-ųjų lapkritį jo padarytoje avarijoje, kai jis vairavo automobilį būdamas girtas, žuvo šalikelėje stovėjusi moteris ir buvo sunkiai sužalotas jos sūnus.

Tokiais teismo nuosprendžiais, žinoma, siekiama atbaidyti žmones sėsti prie transporto priemonių vairo, kai jie būna neblaivūs, vairuojant nepažeidinėti ir kitų KET. Ar griežtėjančios baudimo priemonės pasiteisins, bus matyti po kelerių metų.

Bausmė už nepriežiūrą

Nemažai ką stebino ir Šilutės teisėsaugininkai, pernai kovą pranešę, kad vienas šilutiškis bus teisiamas už tai, jog jo neprižiūrėtas dobermanų veislės šuo tuokart, ištrūkęs iš voljero, prišoko prie namo kieme stovėjusio vaiko vežimėlio, pagriebė jame miegojusį vos mėnesio kūdikį, jį apkandžiojo, nešiojo po kiemą ir su juo išbėgo į gatvę. Kai šiurpų vaizdą išvydo pro šalį važiavę policijos patruliai ir šunį sučiupo, išgelbėti kūdikio gyvybę buvo jau vėlu. Neseniai šuns šeimininkas, kartu – pražudyto kūdikio gedintis tėvas, nuteistas lygtinai. Manoma, kad šis pavyzdys turėtų atkreipti kitų neatsakingai besielgiančių šunų šeimininkų dėmesį.

Nepriežiūra – gyvūnų ar mažų vaikų – ne vienos tragiškai pasibaigusios nelaimės priežastis, tik tokiais atvejais vis dar stengiamasi labai atsargiai tai sakyti – neįžeidžiant ir dar labiau neįskaudinant gedinčiųjų. Esą žmogus ir taip jau gedi, o dar jį apkaltinti?...

Neseniai, sausio pabaigoje, Kaune gilią naktį įvyko avarija, per kurią, didžiuliu greičiu lėkusiam automobiliui staiga atsitrenkus į stulpą, žuvo net 3 jauni žmonės. Tuoj paaiškėjo, kad viena iš žuvusiųjų – daugiavaikė mama, du savo mažylius tuokart palikusi bute be priežiūros. Jeigu tuo metu vaikučiams būtų kas nors rimčiau nutikę, jų mama, jau kliuvusi socialiniams darbuotojams, būtų sulaukusi nemalonumų – galbūt net ir teismo bausmės. Tačiau moteris už tokį lengvabūdišką savo požiūrį į gyvenimą, už nerūpestingumą ir nederamą naktinį elgesį, nors ir kaip šiurpu tai sakyti, buvo nubausta kitaip – paties likimo skirta pačia griežčiausia bausme.

Kaunietės tragedija

Bene vienas iš šviežiausių įvykių, kai ir gedulas, ir kaltės jausmas tą patį žmogų kankina tuo pačiu metu, yra du mažylius pražudęs gaisras Kaune, kai šie buvo palikti vieni namie ir užrakinti.

Šiurpi tragedija įvyko kovo gale. Popietę gaisras kilo mediniame gyvenamajame name. Kai praeiviai apie dūmus, rūkstančius iš namo pastogės, pranešė gelbėtojams, šie atvykę rado dūmuose skendintį namą, užrakintas šarvuotas duris ir langus su grotomis. Nutarus laužti duris, netrukus patekta į namą, tačiau iš jo išnešti du maži vaikučiai (2 m. ir 5 m.), ugniagesių rasti lovose, buvo jau mirtinai apsinuodiję troškiais dūmais.

Nelaimės metu vaikų motina (36 m.) buvo išėjusi savais reikalais esą pusvalandžiui. Moteris, prieš išeidama, žinoma, galėjo paprašyti savo netoliese gyvenančios motinos, kad ji pabūtų su miegančiais mažyliais bute, tačiau to nepadarė, nes apie galimą nelaimę net nepagalvojo. Matyt, taip būdavę ne kartą. Be to, ir lauko duris dar užrakino, kad vaikų ramybės niekas nedrumstų, bet nepagalvojo, kad užrakintos durys gali atimti iš vaikų paskutinį šansą išsigelbėti.

Tragedijos nenujautusi motina namo sugrįžo tuo metu, kai jos vaikučiai jau buvo gaivinami, tad ir pačiai jai prireikė medikų pagalbos.

Beje, kai degantį namą pastebėjo minėtų vaikų močiutė, ji, pribėgusi prie langų, šaukė anūkus, ragino juos išmesti į lauką raktus, tačiau nelaimėliai nereagavo – arba jau nepajėgė to daryti, arba išvis nebegirdėjo močiutės šauksmo...

Gresia teismo bausmė

Po gaisro žuvusiųjų mama buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Šiuo metu jau žinoma, kad gedinčiajai gresia iki 6 metų kalėti – tokia yra baudžiamoji atsakomybė dėl neatsargumo atėmus savo dviejų vaikų gyvybę. Kitaip tariant, tragediją dėl vaikų žūties išgyvenančios motinos padėtis tik dar labiau pasunkėjo. Žinoma, tai dar turės įrodyti teismas.

Ši šeima, priskirta rizikos šeimų grupei, dėl girtavimo ir skurdo jau ne vienus metus buvo stebima socialinių darbuotojų. Nuolatinio darbo neturinti moteris 2016-aisiais jau bausta už, teisėsaugininkų terminais, tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Pastaruoju metu trijų vaikų mama viena augino tik du jaunesniuosius, o trečiasis jos vaikas, jau paauglys, globojamas.

Tyrėjų teigimu, byloje įrodinėjama, kad dėl netvarkingo dūmtraukio gaisras kilo nuo krosnies, o paskui plėtėsi. Patalpa su krosnimi smarkiai apdegė. Beje, po tragedijos Šančių seniūnas neslėpė prieš kelis mėnesius lankęsis šioje šeimoje ir atkreipęs šeimininkės dėmesį į netvarkingą, nelabai saugiai įrengtą krosnį – dėl to net perspėjęs moterį. Tačiau padėtis greičiausiai nebuvo taisoma, todėl ir ištikusi tragedija.

Taigi motina turėtų jaustis kalta ir dėl to, kad netvarkė krosnies, ir dėl to, kad visai dar maži vaikai buvo palikti be suaugusiųjų priežiūros ir pražudyti.

Pražudė savo kaimynę

„Akistatos“ straipsnių archyvas byloja, kad išties būta teismo bausmių žmonėms, kurie savo neapgalvotu ir neatsargiu elgesiu, abejingumu ir nerūpestingumu prišaukė mirtiną gaisrą. Štai 2016-ųjų sausį Vilniaus apygardos teismas patvirtino, kad Lentvario (Trakų r.) gyventoja Rima K. (28 m.) kalta dėl daugiabučiame name Lentvaryje ryte kilusio gaisro, per kurį žuvo garbaus amžiaus kaimynė (83 m.).

Tuokart Rima K. su vyru augino 2 vaikus ir laukėsi trečiojo. Vyras buvo išvykęs į darbą, o Rima trumpam buvo išėjusi savais reikalais. Du mažylius moteris paliko namie vienus. Vos tik šeimos bute nuo krosnies kilo gaisras, pirmagimis sūnelis, išbėgęs iš buto, susirado netoliese buvusią mamą ir pranešė apie nelaimę. Moteris spėjo parbėgti namo ir išsivesti iš buto dukrelę.

Tačiau niekas pagalbos nesuteikė kaimyniniame bute gyvenusiai pensininkei, nes paprasčiausiai niekas iš suskubusiųjų gelbėtis nežinojo, kad senutė tuo metu buvo namie, o į butą parlėkusi Rima, sutrikdyta rastos grėsmingos situacijos, lakstė po kitų kaimynų butus, tikėdamasi greitesnės pagalbos.

Netrukus tapo aišku, kad kaimynė mirė užtroškusi dūmais.

Vėliau nustatyta, kad dėl gaisro kalta būtent Rima K. Mat ji jau kurį laiką nekreipė dėmesio, jog krosnis jos pastogėje buvo netvarkinga, ir ją vis užkurdavo. Krosnyje buvo nedidelė skylė, o pro ją į patalpą lakstydavo žiežirbos nuo degančių medžiagų. Maža to, sutuoktiniai buvo apjuosę tą krosnį virve, ant kurios sukabindavo skalbinius! Tai šaukte šaukė nelaimę ir prišaukė.

Už tai, kad naudojosi netvarkinga krosnimi ir tąkart užkurtą krosnį paliko be priežiūros, kaip ir vaikus, Rimai K. buvo paskirta lygtinė teismo bausmė ir įpareigojimas atlyginti per 5500 eurų patirtą žalą žuvusios kaimynės sūnui.

Kol mama buvo išėjusi, užrakintame name per gaisrą žuvo du jos mažyliai (Kauno apskr. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nuotr.)

Tokios istorijos turėtų būti pamoka kitiems nerūpestingiems, neatsargiems žmonėms.

Irena ZUBRICKIENĖ