Dėl praūžusios smarkios liūties ir krušos Ukmergės rajone (Deltuvos, Pabaisko, Siesikų ir Veprių seniūnijose), paskelbta ekstremalioji situacija.

Smarki kruša šios savaitės pradžioje nusiaubė dalį rajono. Žmonės patyrė didelių nuostolių – kruša daužė langų stiklus, stogus, niokojo daržus. Milžiniškų nuostolių patyrė ūkininkai.

Ukmergės rajono meras Darius Varnas, vicemeras Eugenijus Kuodelis, administracijos direktorė Inga Pračkailė, vyresnysis specialistas civilinei saugai Valdas Rabazauskas trečiadienį dalyvavo nuotoliniame posėdyje su Nacionalinio krizių valdymo centro darbuotojais.

Posėdyje aptarta susidariusi situacija, kuomet po pirmadienį praūžusios stichijos Deltuvos, Siesikų, Veprių ir Pabaisko seniūnijų gyventojai ir verslas patyrė didelių nuostolių. Įvertinta, kad didžiausią žalą patyrė Veprių seniūnijoje, Barboriškio kaime, esantis Olisevičių gėlininkystės ūkis. Iš dangaus kritę didžiuliai ledo gabalai suniokojo šiltnamius.

Pirminiais skaičiavimais, liūtis ir kruša suniokojo apie 500 hektarų mūsų rajono ūkininkų pasėlių.

Ketvirtadienio popietę savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdis, kurio metu nuspręsta skelbti savivaldybės lygio ekstremalią situaciją Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje – keturiose rajono seniūnijose (Deltuvos, Pabaisko, Siesikų ir Veprių) dėl stichinio meteorologinio reiškinio – praūžusios liūties ir krušos.

Ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra būtina sąlyga, kad civilinės saugos sistema galėtų veikti visa apimtimi. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas sudaro galimybę pasitelkti ekstremaliosios situacijos valdymui reikalingus papildomus išteklius, priimti svarbius sprendimus dėl gyventojų apsaugos organizavimo.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta Savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė.

Rugpjūčio 10 dienos duomenimis, jau yra užregistruoti 37 rajono gyventojų prašymai dėl kilnojamo ir nekilnojimo turto suniokojimo ir žalos atlyginimo. Praūžusi liūtis ir kruša suniokojo pasėlius, taip pat nepagailėjo statinių bei automobilių.

Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriuje užregistruoti 6 ūkininkų prašymai dėl padarytos žalos pasėliams. Kreipėsi Veprių ir Siesikų seniūnijų ūkininkai dėl sunaikintų pasėlių. Nustatyta, kad sunaikinta 182 ha pasėlių: 95 ha kviečių, 52 ha miežių, 13 ha avižų, 12 ha pupų, 10 ha žirnių.

Išdaužė bažnyčios langus

Smarkus vėjas ir kruša išdaužė Veprių Švč. Rožinio Mergelės Marijos bažnyčios langus.

„Gal reikia telktis prašyti, kad kas gali prisidėtų – bažnyčiai padaryti didžiuliai nuostoliai“, – antradienio rytą pasakojo į redakciją paskambinęs vepriškis Romas Petras Šaulys. Pasak jo, langai, praėjus gamtos stichijai, buvo užklijuoti plėvele, kad į maldos namų vidų nelytų. Dabar tariamasi, kokių priemonių toliau imtis. R. P. Šaulys sako, kad jo sode nuo krušos  sugulė nulaužtos obelų šakos su visu derliumi, tačiau  tai – smulkmena, palyginus su kitų žmonių patirtais nuostoliais.

Tokios stichijos dar nematė

Veprių seniūnė Dalia Radzevičienė sako, kad tokios gamtos stichijos, kaip pirmadienį, dar niekada gyvenime nebuvo mačiusi. Vaizdas atrodė baisiai – iš dangaus krito didžiuliai stiklus pramušantys ledo gabalai.

„Nukentėjo gyventojų namų, ūkinių pastatų, pavėsinių stogai, šiltnamiai, automobiliai, suniokotas derlius“, – pasakojo seniūnė. Pirmadienio vakarą ir antradienio rytą ji sako sulaukusi daug  seniūnijos gyventojų telefono skambučių. „Žmonės ne visi apsidraudę, klausė kaip elgtis, ką daryti, prašė patarimų.“

Anot D. Radzevičienės, nukentėjo ir seniūnijos turtas – išdaužti du kultūros namų langai, apgadinta stogo danga. Rajono savivaldybė turtą apdraudusi, taigi žadą atlygins draudimas. 

Skaudu seniūnei ir dėl iškultų didžiulių Veprių bažnyčios vitražinių langų. Kadangi tai – paveldo objektas, žalą turės įvertinti specialistai.

D.Radzevičienė pasakojo antradienį bendravusi su aplinkinių seniūnijų seniūnais. Girdėjo, kad žalų patyrė dalis Pabaisko seniūnijos, Siesikų krašto, Jakutiškių gyventojai. Apie stichijos nuostolius pasakojo kaimyninio Širvintų rajono gyventojai. Teko bendrauti ir su ūkininkais: „Labai gaila jų prarasto derliaus – ledai nuniokojo rapsus, kukurūzus, javus, apgadino sandėlius“, – kalbėjo seniūnė.

Žalos viršys milijoną

Savo turtą apdraudę ukmergiškiai antradienį nuo pat ryto varstė draudimo bendrovių duris.

Vienos iš jų – „Lietuvos draudimo“ – ekspertai skaičiuoja, kad šios gamtos stichijos bendra Lietuvoje patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų. „Iki šiol yra gauta daugiau kaip 2 000 pranešimų, o žalai atlyginti jau yra rezervuota gerokai per 1 mln.“, − trečiadienį sakė šios draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

 Ir tai nėra baigtiniai skaičiai – žmonės vis dar registruoja žalas, tad tie skaičiai augs. Ukmergės rajoje, trečiadienio duomenimis, šioje draudimo bendrovėje buvo registruota daugiau kaip 200 žalų.

Draudikų teigimu, daugiausia žalos audra ir kruša sukėlė Panevėžio rajono gyventojams. Iš šio regiono gauta kone pusė visų pranešimų. Taip pat išsiskiria Vakarų Lietuvos regionas ir Joniškio rajonas bei Ukmergės ir Širvintų rajonai.

„Plati audros padarinių geografija rodo, kad prognozuoti, kuriame šalies mieste ar regione gamtos stichijos bus stipriausios, yra neįmanoma. Todėl, meteorologams prognozuojant smarkius kritulius, audrą, būtina kaip įmanoma geriau pasirūpinti savo turtu, automobilių nepalikti po medžiais, atvirose erdvėse nepalikti kilnojamų daiktų“, − sako M. Norkus. 

Patyrusiems žalą gyventojams jis pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas, skubėti saugoti turtą, jei tai yra saugu ir nekelia grėsmės sveikatai ar gyvybei. Tuomet nufotografuoti patirtą žalą, sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.

Nors kituose šalies regionuose pirmadienį daug žalos pridarė stipri audra, Ukmergės kraštą medžius vartantys vėjo gūsiai aplenkė. Tai galima spėti pagal priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimus. Paprastai gelbėtojų pagalbos šaukiamasi, kai reikia pašalinti ant kelio nuvirtusį medį. Pirmadienį tokių pranešimų Ukmergės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba negavo.