Vėžaičiuose gyvenanti Jadvyga sako negalinti ramiai gyventi, kai mato, kaip jos kieme pasodinta liepa yra nuodijama. „Kaimynui į sklypą lapai irgi įkrenta, tai jis, matyt, specialiai ją „tručija“. Kitu atveju, kaip gali būti, kad viena liepos pusė žaliuoja sėkmingai, skleidžiasi, o kita visiškai gęsta. O skaudžiausia, kad tą liepą pasodino mano jau miręs vyras, tad labai liūdna“, – apmaudo neslėpė Jadvyga.
Skundą ištyrė
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė informavo, kad nei į Savivaldybę, nei į Vėžaičių seniūniją dėl šios situacijos nebuvo kreiptasi. Tačiau, kaip „Bangai“ pranešė Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Lina Lapėnaitė, dėl šios situacijos Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai buvo gavę skundą. Nuvykę į įvykio vietą ir atlikę patikrinimą jie nustatė, kad asmuo nelegaliai nugenėjo valstybinėje žemėje esančias liepas be leidimo. Už šį pažeidimą asmeniui bus skirta bauda ir reikės atlyginti gamtai padarytą žalą.
Želdinimas – pagal taisykles
Aplinkos
ministerija ne kartą skelbė informaciją viešai, kad apželdinant
teritoriją privalu laikytis ir nustatytų reikalavimų, kurie padės
išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais. Dažniausiai nesutarimų
kyla dėl per arti sklypo ribų atsidūrusių želdinių. Medžių ir krūmų
veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklėse, kurios buvo pakeistos 2022
m., yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos,
kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto
asmens sutikimo raštu.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba
formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne
arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių – ne
arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba
formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau
kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš
visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo
ribos.
Kaimyninius sklypus skirianti gyvatvorė sodinama ne arčiau
kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos, tačiau pažymėtina, kad
šiaurinėje pusėje tokiu atstumu pasodinta gyvatvorė gali būti formuojama
iki 1,3 m aukščio, kitose sklypo pusėse – iki 2 m aukščio.
Reikalavimai lianoms
Nuo 2022 m. sausio 20 d.
įsigaliojo naujas taisyklių reikalavimas lianoms sodinti. Pagal naujos
redakcijos Želdynų įstatymą liana laikoma laipiojantis arba vijoklinis
sumedėjęs augalas su vienu ar daugiau laipiojančių, besivejančių arba
pažeme besidriekiančių lanksčių stiebų. Lianas be kaimyninio sklypo
valdytojo sutikimo raštu galima sodinti ne arčiau kaip už 0,5 m nuo
sklypo ribos. Gavus kaimyninio sklypo valdytojo sutikimą raštu, lianos
gali būti veisiamos ant su kaimyniniu sklypu besiribojančių statinio
sienų, tvorų ir kitų įrenginių.
Želdinius sodinant per visuomenines
akcijas ar talkas leidžiama netaikyti nustatytų sodmenų kokybės
reikalavimų lapuočiams ir spygliuočiams medžiams, kai jie sodinami
valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje. Būtina sąlyga – jų
sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija
arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio,
rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir
tvarkymo.
Agnė ADOMAITĖ