Panevėžio apygardos prokuratūros apeliacinį skundą patenkinęs aukštesnės instancijos teismas dvigubai griežčiau nubaudė motiną Liliją G. (32 m.), ilgą laiką fiziškai ir psichologiškai smurtavusią prieš du savo mažamečius vaikus. Už piktnaudžiavimą motinos teisėmis ji pataisos namuose praleis 4 su puse metų.

Vaikai pas globėjus

Nuteistosios pavardės negalime minėti dėl jos mažamečių vaikų, kurių ji, beje, neaugina. Molėtų rajono gyventoja Lilija G. yra teista ne tik už vaikų mušimą, bet ir už viešosios tvarkos pažeidimą bei vagystę. Ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo pradėtas 2015 metų balandžio mėnesį po to, kai jos sesuo pranešė policijos pareigūnams, kad besisvečiuodama Lilijos G. namuose matė, kaip ši delnu trenkė savo tuo metu dvimečiam sūnui į veidą.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o jį kontroliavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad Lilija G. kelerius metus, tuo metu mergaitei buvo 6-11 metų, sistemingai nuodojo fizinį ir psichologinį smurtą prieš savo vyresniąją dukrą ir vieną kartą smurtavo prieš sūnų.

Dar 2013 metais Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Lilija G. dėl psichologinės ir fizinės prievartos prieš vaikus buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2014 metais iš Lilijos G. buvo paimta vyresnioji dukra ir apgyvendinta pas globėją. Pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, iš motinos buvo paimtas ir sūnus.

Traumavo mažametę

Kaip praneša Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai nustatė, kad vaikai, ypač vyresnioji dukra, nuolatos motinos buvo skriaudžiama maždaug 5 metus – nuo 2010 metų pradžios.

Mažametė mergaitė apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teismo teisėją pasakojo, kad mama ne kartą ją yra mušusi kumščiais per galvą ir kitaip smurtavusi, versdavo miegoti ant grindų ir net neduodavo antklodės užsikloti.

Neretai Lilija G. dukters neleisdavo į mokyklą, liepdavo prižiūrėti broliuką, o pati pradingdavo iš namų. Mažametė patyrė ir psichologinį motinos spaudimą – ši jai siųsdavo SMS žinutes, kuriose grasindavo nusižudyti, visaip ją žemindavo. Būdama trečiokė, mergaitė pati buvo išsikvietusi policiją, nes neblaivi motina reikalavo, kad ji prižiūrėtų ir broliuką, ir jos sugėrovės vaiką.

Tokie išgyvenimai mažametei nepraėjo be pasekmių – atlikus teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę buvo nustatyta, kad motinos veiksmai mergaitę paveikė psichotraumuojančiai, jai pasireiškė emocijų, elgesio, miego sutrikimai. Ekspertai konstatavo, kad mažametė taip reagavo į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl motinos naudoto fizinio ir psichologinio smurto.

Apskundė ir laimėjo

Praėjusių metų spalio 24 dieną Molėtų rajono apylinkės teismas Liliją G. pripažino kalta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 138 str. 2 d. (Nesunkus mažamečio sveikatos sutrikdymas) bei 163 str. (Piktnaudžiavimas tėvų teisėmis ir pareigomis). Subendrinęs bausmę su 2015 metų lapkritį už vagystę Lilijai G. skirta ir neatlikta bausme, teismas skyrė jai laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams. Be to, iš nuteistosios buvo priteista atlyginti dukrai 3000 eurų , o sūnui – 1000 eurų neturtinę žalą.

Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi Panevėžio apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Valdemara Chodorcevičienė minėtą nuosprendį apskundė Panevėžio apygardos teismui. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė nuteistajai skirti griežtesnę bausmę, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė galutinę bausmę.

Prokurorė apeliacijoje pabrėžė, jog 2015 lapkritį Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Lilijai G. buvo paskirta 3 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (jos vykdymą atidedant 3 metams). 2016 metų spalio 24 dienos nuosprendžiu bendrindamas bausmes, paskirtas dviem nuosprendžiais, teismas galutinę laisvės atėmimo bausmę paskyrė savo trukme mažesnę negu nuteistajai buvo paskirta ankstesniu nuosprendžiu.

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės skundą, jos argumentus pripažino pagrįstais.

Panevėžio apygardos teismas vasario 3 dieną už piktnaudžiavimą motinos teisėmis bei nesunkų mažamečio sveikatos sutrikdymą skyrė Lilijai G. laisvės atėmimą 4 su puse metų. Nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo nekeista.

Įstatymų pakanka

„Pažymėtina, jog BK 163 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, palikdamas jį ilgą laiką be priežiūros ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku. Piktnaudžiavimas tėvo, motinos, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždant vaiką reiškia, jog minėti asmenys, turėdami tam tikras teises ir pareigas vaikams, jomis naudojasi netinkamai, priešingai vaiko interesams, jomis prisidengdami pažeidžia vaiko asmens neliečiamybę ir laisvę, daro žalą vaiko psichiniam ir socialiniam vystymuisi“, – rašoma Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje.

Pasak prokurorės V. Chodorcevičienės, smurtaujančius tėvus yra galimybė nubausti ir pagal dabar galiojančius įstatymus. Tačiau labai svarbu, kad visos vaikų interesus ginančios institucijos laiku ir tinkamai įvykdytų savo pareigas, o matantys problemas šeimose žmonės – artimieji, kaimynai – būtų pilietiški ir praneštų apie tai teisėsaugai.

„Minėtoje byloje artimieji, bandydami padėti Lilijai G. išvengti baudžiamosios atsakomybės, gelbėjo ją teisme keisdami parodymus. Tačiau teisėjai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais bei kitais tyrėjų surinktais neginčijamais duomenimis ir teisiamosios kalte nesuabejojo“, – sakė prokurorė.

Pasigenda rykštės

Vaikus skriaudusi motina susilaukė realios laisvės atėmimo bausmės. Tai turėtų būti įspėjimas visiems tėvams, bandantiems vaikus auklėti smurtu. Ypač dabar, kai Seimo nariai, susirinkę į neeilinę sesiją, pritarė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, kuriomis uždraudžiamas visų rūšių smurtas prieš vaikus, įskaitant ir fizines bausmes.

Seime per praėjusias kadencijas ne kartą bandyta įtvirtinti draudimą vaikams taikyti fizines bausmes, tačiau nesėkmingai. Dalis parlamentarų priešinosi siūlymui argumentuodami, kad tai būtų kišimasis į šeimos gyvenimą, neleisiantis tėvams savo nuožiūra auklėti vaikų.

Šį kartą už teisės akto pakeitimus balsavo 116 Seimo narių. Jau nuo antradienio Lietuva prisijungė prie 52 pasaulio šalių, kuriose uždraustas, bet koks smurtas prieš vaikus. Tačiau diskusijų metu Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis ir vėl gynė fizines bausmes sakydamas, kad jas uždraudus tėvams bus atimtos priemonės auklėti vaikus. P. Gražulis tvirtino, kad esamų įstatymų pakanka, jog vaikai būtų apsaugoti nuo smurto.

„Pagrindinis dalykas, ko trūksta, tai ne įstatymų. Įstatyme apibrėžta, kad už lengvą kūno sužalojimą numatyta iki dvejų metų laivės atėmimo, už vidutinį – iki penkerių metų laisvės atėmimo, už sunkų – iki dešimt metų, už psichinę, psichologinę prievartą – iki ketverių metų laisvės atėmimo. Bausmės yra numatytos, jos pakankamai griežtos, tik nevykdomas įstatymas ir labai nemažai abejingumo iš visuomenės“, – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kalbėjo parlamentaras.

„Mes esame krikščioniškas kraštas. Biblija, Senas Testamentas, Naujas Testamentas yra Dievo išminties knyga. Atsiverčiau ir skaitau, gal penkiolikoj vietų rašoma apie vaiko pabarimą ir vaiko net fizinę bausmę diržu. Pacituosiu porą: „Rykštė ir pabarimas teikia išminties, vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai“. Kitas: „Kai gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kai jį myli, rykštę pataiso“. Tai yra ne Gražulio, čia yra iš Šventojo Rašto paimti žodžiai. Mes turime mylėti savo vaikus, gerbti ir rodyti meilę, bet neperlenkime lazdos“, – savo poziciją dėstė P. Gražulis.

Tačiau galvojančių kaip P. Gražulis Seime mažuma ir įstatymo pataisos buvo priimtos ypatingos skubos tvarka.

Atnaujinami tyrimai

Prie šių pataisų priėmimo daug prisidėjo ir visuomenės reakcija kilusi po to, kai Kėdainiuose narkotikų apsiriję vaiko motina ir patėvis užmušė keturmetį Mantą. Generalinės prokuratūros vadovybė tuoj pat priėmė sprendimą nedelsiant patikrinti visus nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kurių metu buvo tirtos aplinkybės, susijusios su galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiais nepilnamečiais.

Pirmiausia Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamente buvo priimtas sprendimas atnaujinti tyrimą, kokiomis aplinkybėmis sunkius kūno sužalojimus patyrė mažametis iš Vilkaviškio rajono. Ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas 2015 metų gruodžio 29 dieną, kai mažametį Darių S. jo motina ir patėvis atvežė į Vilkaviškio ligoninę komos būsenos. 2016 metų gegužės mėnesį ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras priėmė sprendimą tyrimą nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos požymių.

Prie anksčiau nutrauktos bylos grįš ir Pakruojo rajono policijos komisariato pareigūnai. Šiomis dieniomis jie skubėjo į Stačiūnų kaimą gelbėti motinos ir patėvio terorą kenčiančių trijų mažamečių vaikų. Apie galimai diržu mušamus moters (20 m.) ir šios sugyventinio (25 m.) vaikus policijai pranešė šią šeimą lankanti socialinė darbuotoja. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai įsitikino, kad socialinė darbuotoja buvo teisi, – ketverių su puse metų mergaitė pasiskundė, jog ji ir broliukas yra mušami diržu. Ant dvejų su puse metų berniuko nugaros ir šlaunų pareigūnai pastebėjo kraujosruvų. Apie padėtį šioje šeimoje buvo pranešta Pakruojo rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms. Galimai prieš savo atžalas smurtavusią moterį ir jos sugyventinį pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę. Dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ketverių su puse metų mergaitė ir jos dvejų su puse metų bei septynerių mėnesių broliukai po medikų apžiūros buvo palikti gydytis ligoninėje. Vaikai kosėjo, slogavo, jiems buvo pakilusi temperatūra.

Po šio smurto protrūkio buvo prisiminta, kad prieš metus vienam mažyliui buvo nustatytas šlaunikaulio lūžis. Tą kartą jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Berniuko motina ir jos sugyventinis tvirtino, kad vaikas susižalojo pats iškritęs iš lovytės. Nenustačius kaltininkų bylą prokuroras nutraukė, tačiau po naujo smurto protrūkio šioje šeimoje vėl ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai atvertė ir šią anksčiau nutrauktą bylą ir bandys aiškintis metų senumo įvykio aplinkybes.

Kasmet Lietuvoje nuo įvairių nusikalstamų veikų nukenčia 2800 nepilnamečių. Apie 1000 jų nukenčia nuo tėvų, patėvių, įtėvių, motinų ir kitų artimų giminaičių. Anot generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, per pastaruosius penkerius metus artimoje aplinkoje nužudyti 6 mažamečiai ir 16 naujagimių. Apie 200 nepilnamečių patiria seksualinę prievartą.

... O karavanas eina

Ir nors visi tik ir kalba apie tai, kad negalima mušti vaikų, tačiau jie ir toliau skriaudžiami. Tą dieną, kai Seimas svarstė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, o kai visose televizijose buvo diskutuojama, kaip apginti vaikus, policijos pareigūnai iš namų į areštines išvežė apie 10 prieš savo vaikus galimai smurtavusių tėvų, o iš dviejų neblaivių motinų dėl nepriežiūros buvo paimti 7 vaikai. Kitomis dienomis padėtis nė kiek nesikeitė. Visuomenė pasidarė aktyvesnė ir ėmė pranešinėti apie skriaudžiamus vaikus, tai darbo pareigūnams nemažėja – vidutiniškai po 10 kartų per parą jie skuba pas mušamus ar neprižiūrimus vaikus.

O vasario 17-ąją policija gavo pranešimą, kad Dvarčionių gatvėje tėvai, tvarkydami dingusios dukters (25 m.) kambarį, po lova aptiko plastikinį maišelį, o jame – kūdikio lavoną. Į policiją paskambinęs tėvas tvirtino, jog dukters nematė jau dvi savaites. Į įvykio vietą nuskubėję greitosios pagalbos medikai konstatavo kūdikio mirtį. Pareigūnai tuomet padarė išvadą, kad kūdikio lavonas po lova pragulėjo apie 1–2 savaites.

„Moters tėvai pasakojo, kad dukra, kurios kūdikis rastas, yra gana apkūni, todėl esą niekas ir nematė, kad ji laukiasi. Tačiau prisipažino, kad įtarimų dėl nėštumo taip pat buvo“, – sakė įvykį tiriantys pareigūnai. Tai buvo trečias moters pagimdytas vaikas, ji dar turi dvi dukras (5 ir 6 m.).

Buvo paskelbta moters paieška ir maždaug po paros ji buvo sulaikyta draugės namuose. Jau sekmadienį ji buvo atvęsta į teismą kardomosios priemonės skyrimui. Prokuroras prašė moterį suimti trims mėnesiams, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skyrė dviejų mėnesių suėmimą. Jai pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 131-ąjį straipsnį (naujagimio nužudymas). Pagal šį straipsnį, motina, dėl gimdymo nulemtos būsenos nužudžiusi savo naujagimį, baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Įtariamoji praeityje jau du kartus teista: už viešosios tvarkos pažeidimą ir narkotikų laikymą.

Dviejų vaikų motina teisme aiškino, jog tai buvo nelauktas vaikas, todėl nėštumą ji norėjo nuslėpti, o kūdikį, niekam nežinant, palikti Antakalnio ligoninės Gyvybės langelyje. Besilaukianti moteris į medikus nesikreipė ir vaiką pagimdė sausio 24-osios dieną. Nors tuo metu namuose buvo žmonių, tačiau niekas negirdėjo ir nežinojo, kad moteris gimdo. Įtariamosios teigimu, gimęs kūdikis neverkė ir nejudėjo. Kiek vėliau moteris pastebėjo, jog kūnelis jau atšalęs, todėl naujagimį paslėpė po lova – atšilus žemei ketino jį užkasti.

Dabar teismo ekspertai aiškinasi ar vaikelis gimė gyvas, ar ne.

Tik faktai

Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, raidai, teigiama įstatyme.

Priimtais pakeitimais nuspręsta įtvirtinti ir apibrėžti smurto prieš vaiką formas: fizinį smurtą, psichologinį smurtą, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą.

Fizinis smurtas. Tiesioginiai ar netiesioginiai tyčiniai fiziniai veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinės bausmės, sukeliantys tam vaikui skausmą, žalą arba pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai ar žalą garbei ir orumui.

Psichologinis smurtas. Nuolatinis vaiko teisės į individualumą pažeidinėjimas, žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, sukeliantys žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai, ar žalą garbei ir orumui.

Seksualiniai veiksmai su vaiku. Kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo bus laikomas seksualiniu smurtu.

Tokiu smurtu taip pat bus pripažįstamas vaikų išnaudojimas prostitucijos tikslams, vaikų pornografija, verbavimas, vertimas ar įtraukimas dalyvauti pornografinio pobūdžio renginyje, pornografijos rodymas, arba kitos vaikų seksualinio išnaudojimo formos, vaikų tvirkinimas.

Nepriežiūra. Nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.

Stasys ŠAULYS