Prasidėjus pavasariui ir atšilus orui prasideda sulos mėgėjų sezonas. Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tinkamai elgtis tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje.

Kaip tinkamai leisti sulą?

Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.

Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės sulai leisti gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus. Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, jų gylis medienoje – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.

„Baigus leisti sulą, skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu. Be to, jei iš vieno medžio buvo išleista daugiau sulos, keletą metų reikėtų leisti jam pailsėti“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Kur galima leisti sulą?

• privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi.
• privačioje žemėje leisti sulą galima tik gavus žemės savininko sutikimą.
• jei miškas valstybinis, reikia kreiptis į Valstybinių miškų urėdiją ir girininkas nurodys plotus, kuriuose galima leisti sulą.

Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško, žemės ar želdynų ir želdinių savininkai, valdytojai ar naudotojai. O sužinoti, kam priklauso miškas, kuriame planuojate tekinti sulą, galite čia (atsidarę žemėlapį, varnele dešinėje pusėje pažymėkite valstybinės reikšmės miškai).

Atsakomybė

Laukinės augalijos išteklių naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 10 iki 30 eurų.