Kuo pasireiškia alerginė reakcija ir kaip jos nesumaišyti su peršalimu naujienų portalui tv3.lt pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Audra Blažienė. Alergija žiedadulkėms apsunkina ne vieno žmogaus gyvenimą.

Alergiškiems žmonėms pabuvus lauke pasireiškia sloga, čiaudulys, kosulys, o kai šiuos požymius žmogus pradeda jausti žiemą, pirmoji mintis tikriausiai kyla visai ne apie reakciją į žiedadulkes, o greičiausiai apie peršalimą ar kitas ligas.

Dažniausiai šią alergiją sukelia beržinių medžių padidėjusi žiedadulkių koncentracija: į šią grupę įeina beržas, alksnis ir lazdynas. „Esant neįprastai šiltai žiemai, pradėjo žydėti medžiai: alksniai ir lazdynai. Ore randama jų žiedadulkių. Beržai dar nežydi, todėl alksniai ir lazdynai dabar yra pagrindiniai žiedadulkių alergijos kaltininkai, jų koncentracijos padidėjimas jau yra fiksuotas ore“, – nurodo gydytoja.

Žiedadulkės į organizmą patenka per kvėpavimo takus, todėl alergija pasireiškia tokiomis alerginėmis ligos kaip alerginis rinitas (alerginė sloga), kuris dažnai lydimas alerginio konjuktyvito (akių junginės uždegimo) ar astmos. Astmai būdinga dusulys, dusulio priepuoliai, priepuolinis kosulys. Simptomai yra panašūs į peršalimą, todėl ne visuomet iš karto įtariama alerginė liga. „Dažniausiai, kai yra peršalimo simptomai yra bendra bloga savijauta, pakyla temperatūra. Sloga tampa labai intensyvi, kartais lydima temperatūros ir užtrunka palyginus trumpai – pasveikstama per savaitę ar dvi.

Alerginės slogos simptomai neprasideda taip staiga ir stiprėja palaipsniui, jų intensyvumas priklauso nuo to, kokia yra žiedadulkių koncentracija. Kartais atskirti nėra lengva, bet jeigu metai iš metų panašiu metu kartojasi simptomai reikia pagalvoti apie alerginę ligą ir tiesiog nueiti išsitirti“, – skirtumus aiškina gydytoja A. Blažienė.

Kaip stipriai pasireikš alergija priklauso nuo kelių priežasčių: kiek laiko žmogus praleidžia lauke, kokios oro sąlygos.

„Jeigu žmogus turi šią alergiją ir daugiau laiko praleidžia patalpose, tai simptomų gali beveik ir nejausti. Labai priklauso ir nuo oro – jeigu saulėta ir vėjuota simptomai bus žymiai intensyvesni, o lyjant žiedadulkės yra nuplaunamos ir simptomai palengvėja“, – sako gydytoja.

Paūmėjus alergijos simptomams yra skiriami vaistai. Jie gali būti kelių rūšių: antihistamininiai, vietiniai gliukokortikoidai, o esant astmos požymiams išrašomi bronchus plečiantys vaistai.

 „Bet yra gydymo būdas – alergenų specifinė imunoterapija, kuriuo galima alergijas išgydyti. Šis gydymas turi būti pradėtas, kai nėra ligos paūmėjimo ir nėra augalų žydėjimo periodo. Pavyzdžiui, jeigu yra įsijautrinimas beržinių medžių žiedadulkėms, alergenų specifinę imunoterapiją reikėtų pradėti taikyti nuo rudens, kad laiku būtų pasiekta pastovi gydomoji dozė prasidėjus medžių žydėjimui.

Imunoterapija užtrunka nemažiau 3–5 metų. Bet tokiu būdu galima ligą išgydyti. Kai yra ligos paūmėjimas šio metodo taikyti negalima dėl galimų ligos komplikacijų. Gydymo metu skiriamos mažos alergeno dozės ir tokiu būdu organizmas tarsi pripratinamas prie to alergeno, kuriam žmogus yra įsijautrinęs.

Gydymo esmė – pasikeitęs imuninis atsakas į alergeną, susiformavusi ilgalaikė tolerancija“. Taip pat gydytoja nurodo, kad negydant alerginių ligų paūmėjimų gali atsirasti jų komplikacijų. Pavyzdžiui, alerginės slogos atveju nosies gleivinė išburksta, užsikemša sekretu ir taip sutrinka kvėpavimas. Tuo atveju gali išsivystyti prienosinių ančių uždegimas, taip vadinamas sinusitas ar ausies uždegimas. Alerginės slogos paūmėjimas pablogina ir astmos eigą.