Į gamtą – ne tik saulutėje pasišildyti, paukštelių giesmių paklausyti, žvilgsniu žydinčias pievas nuglostyti: žolininkai pataria sukramtyti medžio pumpurą, prisiskinti kačiukų arbatėlei, prisikasti sveikatinančių šaknų. Kokių augalų, galinčių po žiemos pastiprinti organizmą, papildyti sveikatos resursus biologiškai aktyviomis medžiagomis, dairytis vis pavasarėjančioje gamtoje?
Vadina natūraliu aspirinu
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos doktorantas, knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ ir „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius vaistažolininkas Marius Lasinskas sako, kad kiekvieno vaistažolių lentynėlėje turėtų būti šių pavasarį renkamų augalų: vaistinės ir tamsiosios plautės, šliaužiančiosios tramažolės, meškinio česnako, blindžių kačiukų, juodųjų serbentų, pušų, eglių, kadagių pumpurų, ankstyvojo šalpusnio, beržų pumpurų ir lapų bei kitų.
Daugelis vaistažolininko išvardytų augalų kiekvienam pažįstami. Tačiau dar ne visi žino, kad ankstyvą pavasarį karklus, gluosnius, blindes papuošiantys žiedai, vadinamieji kačiukai, taip pat tinkami arbatai.
Kaip pasigaminti tokią arbatą ir kokia kačiukų nauda sveikatai? „Įsidėkite 5–10 kačiukų į stiklinę ar puodelį, užplikykite apie 90 laipsnių temperatūros vandeniu, palaikykite uždengę 10 min. Gerkite kelis kartus per dieną su truputėliu medaus, jeigu norite tiesiog atsigerti skanios arbatos. O jeigu norite sveikatintis ar pagelbėti sau rimtai susirgus, tuomet dozės parenkamos tikrai daug didesnės, t. y. nuo 3 iki 6 puodelių per dieną. Kačiukai dar vadinami natūraliu aspirinu, nes minėti karklai, gluosniai ir blindės kaupia salicilo rūgštį ir, žinoma, dar daug kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mažina uždegimus, malšina skausmą, padeda esant peršalimams ir kitoms bėdoms“, – pasakoja M.Lasinskas.
Tiesa, vaikams, – perspėja jis, – arbatai užteks ir trijų ar keturių kačiukų. Šią arbatą gerti jis pataria kasdien porą savaičių. Ji suteiks jėgų, padės tais atvejais, kai pakrikę nervai, vargina peršalimai, sloga.
Džiovinti kačiukų atsargų vaistažolininkas nerekomenduoja.
Dovana sveikatai – pumpurai ir lapai
M.Lasinskas atkreipia dėmesį ir į medžių ir vaiskrūmių – beržų, liepų, spygliuočių, obelų, serbentų, aviečių – pumpurus. Jis pataria nekimšti jų į burną saujomis. Per dieną pakanka suvalgyti 5–7, nes dideli kiekiai gali apsunkinti virškinimą. Jei organizmas netoleruoja žalio maisto, gerai sukramčius pumpurus galima išspjauti.
Itin naudingi ir plačiai vartojami yra beržo pumpurai bei lapai. Kaip ir kada reikėtų juos rinkti?
„Dažniau mes renkame beržų lapus nei pumpurus, tačiau abi vaistinės žaliavos yra naudingos, tik lapus paprasčiau surinkti. Lapus renkame, kai jie visiškai susiformavę, tuomet jie turi daugiausia naudos. Jauni, šviesiai žali lapeliai irgi gali būti vartojami, ypač salotoms pagardinti ar į žalius kokteilius. Beržų pumpurai renkami išbrinkę, bet dar neišsiskleidę, miško kirtavietėse, nes nuo gyvų medžių nepatartina rinkti, kad jam nepakenktume, ypač jei neturim tokios patirties“, – sako jis.
Vaistažolininkas pataria beržų pumpurus ir lapus vartoti inkstų, plaučių, kepenų veiklai gerinti, medžiagų apykaitai skatinti, ypač mišiniuose su trispalve ar dirvine našlaite, kiaulpiene. Maža to, jie varo šlapimą, tinka nuo reumatinių skausmų, peršalimo ligų, veikia prieš uždegimus, valo organizmą, gerina širdies veiklą, reguliuoja cholesterolį.
Apskritai beržas, anot žolininko, yra labai universalus augalas, kurio galima dėti į bemaž visas arbatas. Tinkamai suderinti mišiniai veikia efektyviau nei vienas augalas. Norite pastiprinti širdelę? Derinkite beržą su gudobele, sukatžole, mėta. Peršalote ir norite sumažinti temperatūrą, skatinti prakaitavimą – tiks beržo lapų mišiniai su čiobreliais, juodųjų serbentų lapeliais, šeivamedžiu, pušų, eglių , kadagių spygliais.
Nenorite gerti arbatų? Tuomet tiks toks M.Lasinsko rekomenduojamas būdas – sumalti beržo lapelius ir suvartoti šaukštelį per dieną, užgeriant vandeniu. O išgėrus arbatą, galima sukramtyti ir tirščius, nes arbata ištraukia ne visas veikliąsias medžiagas.
Kad beržo lapeliai nepakenktų, svarbu negerti jų kasdien be pertraukų. Mišinius su beržo lapeliais galima vartoti 21 dieną ir tada daryti septynių dienų pertrauką. Jei gersime vieno augalo arbatą – po septynių vartojimo dienų daryti trijų dienų pertrauką.
Žolininkas pataria šiuo metu nepraleisti progos pasimėgauti ir beržų sula. Tačiau, pasak jo, prieš gerdami nepamirškime padėkoti medžiui už dovaną. Išgerta viena kita stiklinaitė sulos duos daugiau naudos nei jos konservavimas ir gėrimas kibirais.
Karalienė kiaulpienė
Pavasarį, kai kastuvas ima lįsti į žemę, vaistažolininkas M.Lasinskas pataria prisikasti kiaulpienės šaknų. Paskui švariai jas nuplauti, susmulkinti ir išdžiovinti 40–60 laipsnių temperatūroje.
Ruošiant arbatą dėti valgomąjį šaukštą džiovintų šaknų puodeliui karšto vandens. Galima arbatinį šaukštelį kiaulpienių šaknų įsidėti tiesiai į burną ir sukramtyti.
O jei džiovintas kiaulpienių šaknis paskrudinsime keptuvėje be riebalų – turėsime kiaulpienių kavos.
Ne mažiau vertingi, anot M.Lasinsko, yra kiaulpienės lapai, žiedai bei stiebeliai. Juos galima dėti į salotas, troškinius, sriubas, košes.
Kiaulpienė, anot vaistažolininko M.Lasinsko, naudinga visam organizmui, nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų. Ji gerina kepenų veiklą, mažina cukraus kiekį kraujyje, stiprina atmintį, vartojant didesniais kiekiais, laisvina vidurius, gerina inkstų, kasos veiklą. Kiaulpienės šaknys turi mums reikalingų karčiųjų medžiagų (seskviterpeninių laktonų, taraksacino), taip pat inulino, raugų, proteinų, vitaminų B2, C, karotino.
Taigi kiaulpienė, pasak vaistažolininko, niekuo ne prastesnė už egzotišką brangų ženšenį. Net japonų atlikti tyrimai parodė, jog mūsų geltonžiedė naudingųjų savybių turi netgi daugiau nei ženšenis.
Jis ragina nepraleisti momento pasistiprinti ir pirmosiomis garšvomis bei dilgėlėmis, kurios yra tikros mikroelementų ir makroelementų bombos. Tik dilgėles prieš valgant žolininkas pataria arba nuplikyti, arba trumpai palaikyti šaldiklyje.
Šalpusnis – kepenims ir plaučiams
Netrukus pražys šalpusniai. Kad šalpusnis padeda nuo kosulio, žino daugelis. Kas geriau – žiedai ar lapai? Kiek ilgai gerti šalpusnio arbatą, kad ji nepakenktų?
„Šalpusniai – tikras lobis per žiemą nuvargusioms mūsų kepenims bei plaučiams. Pavartokime jų porą savaičių – gerkime žiedų arbatą, tiesiog kramsnokime ar dėkime į salotas. Tiesa, yra atlikta mokslo tyrimų, kurie parodė, esą šalpusnių žieduose yra žmogaus organizmui nepalankių alkaloidų, todėl mokslininkai mini, kad saugiau yra vartoti vėliau pasirodančius jų lapus. Tačiau jei neperdozuosime, nevartosime šalpusnių neprotingais kiekiais ištisai visus metus, jie tikrai bus naudingi“, – atsako M.Lasinskas.
Vartokime su pertraukomis
Į kokius dar augalus pavasarį reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį?
„Jau pradeda augti vaistinė ir tamsioji plautės bei šliaužiančioji tramažolė, kurios gali pagerinti mūsų plaučių veiklą bei papildyti organizmą mikro- ir makroelementais. Šiuos augalus rinkite žydėjimo pradžioje, gerkite jų arbatas arba dėkite į salotas ar žaliuosius kokteilius ir kitus patiekalus. Jeigu vartosite vieną augalą, gerkite septynias dienas ir padarykite trijų dienų pertrauką, o jeigu mišiniuose – tuomet gerkite 21 dieną ir darykite septynių dienų pertrauką. Čia bendros rekomendacijos, geriausiai parinkti vartojimą individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, svorį, mitybos būdą, ligos situaciją ir kitus faktorius“, – atsako vaistažolių žinovas ir knygų apie jas autorius.
Balandį galime prisirinkti ir žydinčios pavasarinės raktažolės – skinamas visas augalas su lapais ir žiedais. Lapeliai tinka salotoms. Šis augalas stiprina širdį, plaučius.
Imunitetui stiprinti žolininkas pataria prisirinkti daug vitamino C ir įvairių mikroelementų turinčių gervuogių, aviečių, juodųjų bei raudonųjų serbentų lapų. Jais galima pagardinti bet kurį vaistažolių mišinuką.
O štai greit pražysiančių slyvų bei obelų žiedais galime skaninti, aromatizuoti arbatas.
Gamtoje, priduria M.Lasinskas, tikrai galima rasti daug naudingų maistinių ir vaistinių augalų, tik žmogus turėtų žinoti, kad pirmiausia jis pats turi pasistengti: daugiau judėti, sveikiau maitintis, stiprinti savo ne tik fizinę, bet ir dvasinę sveikatą – tuomet ir vaistažolės padės tiek, kiek tik galės.