Gruodis – ne vien džiaugsmingas šv. Kalėdų laukimas. Daugeliui tai nerimo, liūdesio, įtampos mėnuo. Juk tenka susitaikyti su tamsa ir šalčiu, saugotis suaktyvėjusių virusų, apsiriboti retesniais kontaktais. Į nerimo sūkurį gali įsukti ir šventinio laikotarpio rūpesčiai, nuolatinis skubėjimas. Kaip atpažinti, kada nerimas ir stresas pradeda kelti grėsmę sveikatai ir kaip jį įveikti?

Nerimas gali virsti liga

Priklausomybės ligų centro „Alfa centras“ psichologas Romas Radzevičius sako, kad baigiantis metams nerimą sukelia kankinantys įsipareigojimai, suplanuoti, tačiau neatlikti darbai. Jų įgyvendinimas pareikalauja daugiausiai jėgų ir sukelia įtampą. Be to, šis metų periodas niūresnis, juntamas saulėtų dienų trūkumas.

„Kiekvienas iš mūsų siekiame saugumo, stabilumo gyvenime ir kasdienėje veikloje. Jeigu žmogui ima nesisekti, nepavyksta užbaigti darbų, jei jis nebežino, ko nori iš gyvenimo ar tampa uždaras ir nenori kontaktuoti su aplinkiniais – tai susirūpinimą keliantys ženklai, bylojantys apie nerimo pasekmes“, – žiniasklaidai teigia psichologas ir pabrėžia, kad vos pradėjus justi neigiamas emocijas, nepasitikėjimą savimi, baimes, būtina ieškoti stabilumo ir pagalbos, antraip nerimas ir stresas gali sukelti rimtas ligas.

Pasak specialisto, žmonės vis dar neskuba ieškoti pagalbos: „Tai populiarėja, tačiau daugelis tebėra įstrigę, bijo pripažinti, kad susiduria su problemomis, ir vengia ieškoti būdų, kaip padėti sau ar kreiptis pagalbos.“

Atskirti darbą nuo laisvalaikio

Susidoroti su kylančiu stresu iš pradžių galima ir savarankiškai, skiriant daugiau laiko savo fizinei ir psichologinei savijautai.

Psichologas įsitikinęs, kad visų pirma reikėtų priimti darbą kaip svarbią, tačiau toli gražu ne pagrindinę gyvenimo dalį:

„Labai svarbu suprasti, kad mes gyvename ne dėl to, kad dirbtume. Mes gyvename dėl to, kad džiaugtumėmės ir būtume laimingi. Mūsų laimę sudaro artimi žmonės, laikas, praleidžiamas kartu su jais, teigiamas santykis su aplinka, kokybiškas laisvalaikis. O darbas nėra pagrindinis, svarbiausias gyvenimo tikslas, jis neturėtų užgožti gyvenimo. Aš manau, kad tai reikia atskirti, nes kai kuriems žmonėms gyvenimas yra lygus darbui, o čia ir padaroma didžiausia klaida, lemianti įtampą ir stresą.“

Kasdienių ritualų svarba

Psichikos sveikatos specialistas kiekvienam rekomenduoja susikurti savo individualų savaitės ritmą, skiriant laiko darbui, poilsiui bei buvimui kartu su šeima.

Taip pat patariama susikurti kasdienius ritualus, kurie suteiktų gerų emocijų ir padėtų išlikti žvaliam. Atsikėlę ryte, praverkite langą ir įleiskite į namus gryno oro. Išgerkite stiklinę vandens ir skirkite šiek tiek laiko sau. Galbūt tai bus malda, rytinė mankšta, pasivaikščiojimas, bėgimas, maudynės lediniame vandenyje, mėgstamos dainos perklausa, keli perskaityti knygos puslapiai... Tokie nedideli ritualai leidžia protui nurimti ir sumažinti patiriamą nerimą. Kiekvienam reikėtų atrasti savo mėgstamus užsiėmimus ir juos reguliariai praktikuoti.

Aktyvi veikla – teigiamos emocijos

Aktyviam laisvalaikiui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Daug judant ir nemažai laiko praleidžiant gryname ore, žmogaus fizinė ir psichologinė savijauta pastebimai pagerėja.

Aktyvi veikla, sportas, ypač, jei jis kiek ekstremalesnis, keliantis daugiau iššūkių, padeda užsimiršti ir atsikratyti susikaupusio streso. Žmogus palieka savo komforto zoną ne tik fiziškai, bet ir emociškai, todėl, įveikęs visus iššūkius, pajunta teigiamas emocijas.

Įveikti kaustantį nerimą ir baimes gali padėti ir įsitraukimas į visuomeninę, bendrą veiklą kartu su šeima, draugais ar, kolegomis.

Kvėpavimo pratimai

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nerimą gali nuslopinti kvėpavimo pratimai.  Kvėpuodami paviršutiniškai, neaprūpiname savo organizmo reikiamu kiekiu deguonies, todėl kūnas ima jausti stresą, kuris atsispindi ir mūsų nerimastingose mintyse.

Jei neatliekate kvėpavimo pratimų, užtektų atsiminti: vos tik pajaučiate kylantį nerimą, lėtai ir giliai įkvėpkite, trumpam sulaikykite kvėpavimą ir iš lėto iškvėpkite. Pakartokite šį pratimą keletą kartų. Taip jūsų organizmas gaus daugiau deguonies, tai leis protui nusiraminti, o kūnui – atsipalaiduoti.

Savijautą pagerins ir maisto medžiagos

Mitybą specialistai siūlo papildyti natūralios kilmės produktais, turinčiais raminamąjį poveikį. Dažnai jaučiantiems nerimą siūloma į savo racioną įtraukti daugiau špinatų, kurie yra puikus triptofano šaltinis. Triptofanas padidina serotonino lygį mūsų smegenyse, ir dėl to pagerėja nuotaika. Taip pat patariama vartoti bičių pienelį, kuris lengvina streso padarinius ir teigiamai veikia nervų sistemą. Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į produktus, kurių sudėtyje yra šafrano, baikalinės kalpokės bei kurkumino. Šafranas padeda palaikyti gerą nuotaiką, sklaido depresines mintis ir gali suteikti daugiau energijos. Baikalinė kalpokė efektyviai mažina įtampą, kovoja su stresu ir suteikia raminamąjį poveikį. Kurkuminas veiksmingai slopina nerimą ir skatina serotonino bei dopamino išsiskyrimą, kurie leidžia mums jaustis laimingesniems.

Jauskime dėkingumą

Vis dažniau sveikatos ekspertai prabyla apie dėkingumo reikšmę. Dažnai gali atrodyti, kad gyvenime mums vis kažko trūksta, vis kažko ieškome, nepastebėdami, ką jau turime: artimus žmones, veiklą, sveikatą ir pan.  Dėkingumo metu mūsų dėmesys iš trūkumo, negatyvumo nukreipiamas į tai, ką mes jau turime. Tai gali tapti didele atrama gyvenime. Dėkingumas padeda pastebėti tai, kad turime daug dalykų, kurie mums svarbūs ir brangūs, o tai suteikia didesnį laimės pojūtį.

Jei jaučiatės išsibalansavę, praradę dvasinę pusiausvyrą – susikoncentruokite ir nuoširdžiai padėkokite. Visai nesvarbu, už ką, visai nesvarbu, kam – žmogui, Dievui, likimui, aplinkybėms. Dėkingumas turi didelę galią.

Ribokime buvimą socialiniuose tinkluose

Ar ne per daug laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose? Specialistai teigia, kad daug naršant socialiniuose tinkluose gali atsirasti pojūtis, kad kažko, ką spėja kiti, nespėjate, kažko neturite, kažkur nedalyvavote ir pan. Naršykime telefone ne vos tik atsibudę, o jau papusryčiavę, pabendravę su artimaisiais ar skyrę laiko sau.

Bent pusvalandį prieš miegą siūloma nenaudoti išmaniųjų įrenginių, kad pailsėtumėte nuo naujienų srauto ir pasiliktumėte laiko dienai apibendrinti, pagalvoti, kas šiandien pasisekė, kuo norėtųsi pasidžiaugti.

Jei nenorite mažiau laiko skirti socialiniams tinklams, specialistai pataria bendrauti tik su tais asmenimis, kurie kelia daugiau malonių emocijų, skaityti tik teigiamus jausmus žadinančią informaciją.

Psichologinė pagalba – ir telefonu

Jei jaučiatės vieniši ir neturite su kuo pasikalbėti, į pagalbą gali ateiti nemokamos pagalbos telefonu linijos. Viena jų – „Sidabrinė linija“, siūlanti draugystės pokalbius su bendraminčiais ir emocinę bei informacinę pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms.

„Norime padrąsinti vyresnio amžiaus žmones skambinti į „Sidabrinę liniją“, kur ne tik suteiksime pagalbą, kartu rasime atsakymus į rūpimus klausimus, bet ir pasiūlysime pašnekovą reguliariam bendravimui telefonu. Čia visi nevaržomai gali dalytis savo kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais, aptarti aktualijas su tais, kurie atliepia jų gyvenimišką patirtį, lūkesčius ar interesus. Pastebime, kad ilgainiui toks bendravimas išauga į ne vienerius metus trunkančią draugystę. Antra – prie „Sidabrinės linijos“ kviečiame prisidėti visus geros valios žmones tiek dovanojant pokalbius, tiek prisijungiant prie gausios savanorių bendruomenės“, – kviečia „Sidabrinę liniją“ įkūręs labdaros ir paramos fondo vadovas Marius Čiuželis.

Jau septintus metus veikiančioje „Sidabrinėje linijoje“ sau pašnekovus atrado daugiau nei 5 500 senjorų visoje Lietuvoje. M.Čiuželis ypač išskiria reguliarių pokalbių svarbą, nes būtent jie padeda mažinti vienatvės ir atskirties jausmą. Tai patvirtina ir patys vyresnio amžiaus pašnekovai, ir savanoriai, kurių dažnas užmezga ilgametes draugystes, o pokalbis telefonu su bendraminčiu tampa kiekvieno jų kasdienybės dalimi.

Registruotis į „Sidabrinę liniją“ gali patys senjorai arba tai padaryti jiems gali padėti artimieji, draugai ir kaimynai, juos prižiūrintys socialiniai darbuotojai, slaugytojai, savanoriai ar kiti geros valios žmonės. Tereikia paskambinti nemokamu „Sidabrinės linijos“ telefonu 8 800 80 020.

Nuo „Sidabrinės linijos“ veiklos pradžios jau įvyko daugiau nei 142 000 pokalbių, kurie iš viso truko 3 115 000 minučių, arba 52 000 valandų. Daugiau informacijos galima rasti interneto svetainėje www.sidabrinelinija.lt.

Birutė Litvinaitė