LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keliauti alytiškei gydytojai odontologei Jūratei Leketienei – vienas mėgstamiausių užsiėmimų, be kurio neįsivaizduojamos nė vienos šeimos atostogos. Pastaroji kelionė jai paliko tokį įspūdį, kad iki šių dienų moteris gyvena mintimis ir nuotaikomis apie Laplandijoje praleistas metų pabaigos šventes.
Pakerėjo ryškiaspalvis dangus
„Po kelionės praėjo jau nemažai laiko, tačiau iki šiandien gyvenu įspūdžiais ir nuo jų dar neatsigaunu. Nežinau, gal toks jausmas yra todėl, kad susirinkome visa šeima, ten šventėme Kūčias, Kalėdas. Bet Laplandijoje išties labai gražu, visur švaru, estetiška. Gatvėse sniegas nukastas ir išvežtas, nėra jokio purvo“, – įspūdžiais dalijosi J.Leketienė.
Į žiemišką kelionę šeima leidosi nuosavu automobiliu ir, kol pasiekė tikslą, užtruko dvi dienas. Beje, šventinė kelionė į Laplandiją subūrė net trylika artimų žmonių. „Tai buvo nuostabus laikas su šeima, kartu iš anksto atšventėme ir mano mamytės jubiliejinį gimtadienį“, – pasakojo moteris.
Didžiausią įspūdį jai paliko kerintis gamtos grožis, ryškiomis spalvomis nudažytas dangus, kokį poniai Jūratei teko matyti tik Kuboje. „Negalėjau atsižiūrėti – purpurinė, žydra, raudona. Net sniegas buvo rožinis, švelniomis spalvomis nusidažydavo ir apsnigtos pušys. Tuo metu net negali nieko daryti, tik žiūrėti į dangų, nes jis atrodė lyg pasakoje. Diena tęsdavosi labai trumpai, saulė pakildavo maždaug 11 valandą dienos, o po trijų valandų jau leisdavosi. Mane labai žavi gamta, tad kai keliaujam, didžiąją laiko dalį skiriu ne kultūrai, o gėrėjimuisi gamtos grožiu. Galiu prie kokio nors drugelio prasėdėti, jį fotografuoti, stebėti kad ir tris valandas“, – juokėsi moteris.
Asmeninio archyvo nuotr.
Stengėsi aplenkti kamščius
Šeima atostogoms Laplandijoje dar prieš metus išsinuomojo namą. Čia šventė Kūčias, kupinas šnekučiavimosi, įspūdžių dalijimosi, tiesiog buvimo kartu, nes savo vaikus Leketai buvo matę tik prieš pusę metų. Ir prioritetą jie teikė tikrai ne sėdėjimui prie stalo ar gaminimui patiekalų, nors jų buvo ir netradicinių.
„Tas vakaras buvo gausus savo jaukumu, šiltumu, bendravimu ir buvimu vienas su kitu. Ir dovanomis apsikeitėme“, – nostalgiška gaidelė pasigirdo J.Leketienės balse.
Kalėdų dieną alytiškių laukė slidinėjimo įspūdžiai, o vieną vėlyvą vakarą trumpai lankėsi ir Kalėdų Senelio rezidencijoje. Šalčiausią naktį tuo metu ten buvo 25 laipsniai.
Pasak ponios Jūratės, dienos metu galima sutikti daug rezidenciją pamatyti atvykusių keliautojų, tarp jų ir lietuvių, todėl neišvengiamos spūstys, eilės. Dėl šios priežasties Leketai dieną stengėsi aplenkti tą vietą, tuščiai neeikvoti laiko laukdami eilėse, kad aplankytų tai, kur visi veržėsi. Nuostabius Kalėdų Senelio rezidencijos vaizdus jie pamatė vėlų vakarą, kai aplink jau buvo viskas nurimę ir jau nebuvo nė gyvos dvasios.
Kelionės – šeimos tradicija
Jūratė ir Virgilijus Leketai nuolat keliaudavo su vaikais nuo pat jų mažų dienų, tad šie užaugę taip pat tęsia tradicijas. Šeima iki šiol laikosi tradicijos kiekvieną vasarą kartu su sūnumis išvykti į užsienį kur nors paatostogauti ir dar bent vieną kelionę per metus šaltuoju metų laiku susiplanuoja į kokį tolimą, egzotišką kraštą.
Beje, į trumpąsias keliones, kai pasitaiko daugiau laisvadienių, šeima leidžiasi pakankamai dažnai. Aplanko ne tik užsienyje šiuo metu gyvenančius sūnus, bet ir susipažįsta su įvairių šalių sostinėmis ar kitais turistinę trauką turinčiais miestais.
„Visuomet stengiamės važiuoti vis į kitą vietą, kur dar nematyti, nepažinti kraštai. Tačiau prieš daugybę metų ketverius metus iš eilės vis grįždavom į Kroatiją, ji mus labai žavėjo, o dabar atradome Suomiją, tad neabejoju, kad į ją dar sugrįšime ne kartą“, – pasakojo alytiškė ir pridūrė, kad egzotiškiausiais ir tikrai įspūdingais aplankytais kraštais dar laiko Balį ir Vietnamą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Tai sau leisti gali kiekvienas dirbantis
J.Leketienė teigė neįsivaizduojanti savo atostogų be kelionių, kurios tiek daug visko duoda – įspūdžių, patirčių, suvokimo apie kitų kraštų gyvenimą, supratimo, kad laimingi gali būti nebūtinai tik turtingi, bet ir vargingai gyvenantys žmonės. Tiesa, nė viena Leketų kelionė nebūna tik poilsinė, įprastai jie stengiasi keliauti ir pamatyti, sužinoti kuo daugiau. Jeigu vieną kurią dieną ir pabando pagulinėti ir pasimėgauti saulės voniomis, tai jau antroje dienos pusėje vėl ieško, kur ką nuveikti daugiau.
Moteris įsitikinusi, kad kiekvienas dirbantis žmogus bent jau kartą per metus tikrai gali sau leisti pakeliauti, tereikia viską iš anksto planuotis. Ir, beje, tą daryti galima pakankamai nebrangiai, ypač jeigu keliones žmonės organizuotųsi patys, o ne per agentūras, kurių paslaugomis Leketai niekada nesinaudoja.
Pavyzdžiui, savaitė Laplandijoje, kuri yra ganėtinai brangi, vienam žmogui atsiėjo mažiau nei 400 eurų.
„Važiuodami į Laplandiją savo automobiliu, mes vežėmės maisto ir kitų reikalingų daiktų, kad kuo mažiau pinigų tektų išleisti parduotuvėse. Pirkome tik pačius būtiniausius, greitai gendančius produktus, bet tai buvo minimalios išlaidos. Maistas kavinėse, restoranuose – labai brangus. Alkoholio kainos irgi pakankamai aukštos. Nuomotis inventorių – brangiau negu kur nors kitur Europoje“, – pasakojo pašnekovė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Prabanga – ne pirmoje vietoje
Alytiškių šeima niekada nesistengia apsistoti būtinai tik penkių žvaigždučių viešbučiuose, jiems prabanga ir patogumai nėra pirmoje vietoje, tačiau vietas dažniausiai renkasi pagal atsiliepimus.
„Ačiū Dievui, dar nepasitaikė tokių viešbučių, kur atsikeli ir randi gyvatę lovoje, bet driežą virš galvos matėme. Beje, turiu fobiją gyvatėms. O sūnus pasakojo, kad kartą Maroke karvė pro langą galvą įkišo ir pradėjo mūkti. Sakė, pasijuto lyg miegotų vištidėje, tad kitą naktį jau nakvojo kitur“, – pasakojo alytiškė.
Niekada nerizikuoja
Maistą kelionėse šeima renkasi labai atsakingai, o ponia Jūratė apskritai su juo neeksperimentuoja, išimtį taiko tik vaisiams. Būdami abu gydytojai, apgalvodami apie visus kelionėse įmanomus sveikatos sutrikimus, jie kruopščiai susideda vaistų ir būtiniausių pirmosios pagalbos priemonių krepšelį.
„Dabar jau nustojau vežiotis gipsą, žaizdoms susiūti skirtas priemones, nes anksčiau tai darydavome visur ir visada. Tačiau dabar yra patikimų sveikatos draudimų ir nėra būtinybės vežtis viską“, – tikino medikė.
Vykdami atostogauti į svečius kraštus, alytiškiai visuomet pasidomi jų saugumo lygiu ir niekada nerizikuoja, jeigu iškyla bent menkiausių abejonių.
„Pernai buvome Balyje, kai turėjo išsiveržti ugnikalnis, tačiau tai atsitiko tik po savaitės, kai mes iš ten išvykome. Net ir tuomet, kai žinojome, kad jis gali išsiveržti bet kuriuo metu, stengėmės būti tik tame regione, kur jokio pavojaus nebuvo“, – prisiminimais dalijosi J.Leketienė.
Ji papasakojo ir ne itin malonią patirtį Turkijoje, kai, veždamas turistus autobusu, vairuotojas snūstelėjo prie vairo. Tai pastebėjusi alytiškė jį pažadino ir nelaimės buvo išvengta. „Turbūt Turkija ir išsiskiria tuo, kad ten žmonės įkyriai atkaklūs, nuolat primygtinai siūlo ką nors įsigyti ar išbandyti. Bet kartu jiems trūksta atsakingumo už kitą“, – įsitikinimus dėstė alytiškė.
Bet kokios patirtys, pasak moters, yra geros, o pomėgis keliauti per tiek metų tiesiog įaugo į kraują. „Tai gyvenimui išties suteikia naujų spalvų ir galimybę į pasaulį žvelgti kitomis akimis“, – tikino ponia Jūratė.
