Minint Lietuvos radijo devyniasdešimtmetį LRT RADIJO eteryje jau kurį laiką girdite įvairiausių žmonių pasisakymus apie tai, kaip ir kodėl jie klausosi LRT RADIJO. Panašiai, tik kitu kampu klausimą pasuko klausytoja Aldona iš Panevėžio.

„Smalsus klausimas, ar jums tenka pasiklausyti radijo grįžus iš garbingo LRT Simono Konarskio g. 49?“ – teiraujasi moteris. LRT RADIJO naujienų tarnybos žurnalistai sako, kad radijas – neatsiejama ir jų laisvalaikio dalis.

„Rytais namuose turime įprotį, kuris tapo ir tradicija: pirmiausiai ryte atsikėlę įsijungiame radiją. Tada jau kaiti kavą, pusryčiauji. Radijas – praktiškai visur. Turiu tokį įprotį – įsikelti kolegų pasakojimus ar net visas laidas į savo mobilųjį įrenginį ir važiuojant, sėdint viešajame transporte tiesiog perklausyti tas laideles, tuos pasakojimus. Idėjų taip pat visada įdomu pasisemti ir iš užsienio radijo stočių, tad klausau ir tokių“, – sako Indrė Urbaitė.

Išėjusi iš darbo LRT RADIJO tikina klausanti ir Rūta Dambravaitė: „Man labai įdomu pasiklausyti, ką kuria, apie ką kalba mano kolegos, kaip jie gvildena temas. Tačiau klausau ne vien LRT RADIJO. Man įdomu klausytis ir užsienio radijo stočių, neretai įsijungiu ir BBC žinias. Klausau ir „M-1 Plius“ muzikos, prancūziškų radijo stočių. Radijas man yra labai įdomi medija ir mėgstu klausytis garso. Iš tiesų dažniau klausausi muzikos, radijo, negu žiūriu televiziją ar kitą vaizdinę medžiagą.“

„Yra radijo fanai, save galiu pavadinti radijo ligoniu. Ne tik klausausi, bet gyvenu radijumi. Kaip kitaip, juk mes turime žinoti, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta Lietuvoje, kokia muzika skamba, turime gyventi įvykių sūkuryje ir visas gyvenimas sukasi apie tai. Tas darbas teikia tokį didelį malonumą, kad tai – ir džiaugsmas, ir poilsis, ir darbas“, – kalba Vytautas Markevičius.

Zenonas Gipiškis sako radijo besiklausantis bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje. „Tam naudoju mažą radijo imtuvą, kurį galima įsidėti, pvz., į marškinių kišenėlę ir prisijungti ausines. Taip kad man radijas prieinamas bet kuriuo paros metu ir bet kurioje vietoje“, – tikina radijo žurnalistas.

Vaidai Ražaitytei kurį laiką teko praleisti Švedijoje, tad vis daugiau dėmesio skirdama dalykams, kurie vyksta toje šalyje, ji atrado ir Švedijos radijo stotis. „Švedijos radijas visai neseniai pradėjo programą lėtąja švedų kalba, kuomet visos naujienos yra perskaitomos taip lėtai, kad net ir naujakuris, kuris dar gerai nežino kalbos, gali suprasti, apie ką yra kalbama. Tačiau LRT RADIJĄ vis įsijungiu. Tam, kad sužinočiau, kas vyksta, reiktų perskaityti labai daug straipsnių, tačiau įsijungusi „Lietuvos dieną“, „60 minučių“ ar žinias, visada išgirstu viską koncentruotai ir per trumpą laiką sužinau, kas nutiko Lietuvoje“, – sako žurnalistė.