„Šiandien esame ant naujo šaltojo karo slenksčio. Rengiamės naujoms branduolinio ginklavimosi lenktynėms. Be to, nors tai ir nesusiję, kyla vis didesnė branduolinio terorizmo ir regioninio branduolinio karo grėsmė, – sakė buvęs JAV gynybos sekretorius W. Perry. – Atsižvelgdamas į visus šiuos veiksnius, teigiu, kad šiandien branduolinės katastrofos tikimybė yra didesnė nei buvo per Šaltąjį karą.“

1993–1997 m. Pentagonui vadovavęs W. Perry teigė remiąs JAV branduolinės triados modernizavimą, tačiau nurodė, kad tai galima padaryti ir be LRSO (angl. Long-Range Stand-Off) – nuotoliniu būdu paleidžiamų ilgojo nuotolio ginklų. „Juk nebūtina pritarti modernizavimo programai, kuri padidintų branduolinio karo riziką dėl atsitiktinumo ar neteisingo apskaičiavimo“, – kalbėjo jis.

W. Perry įspėjimai dėl galimo pavojaus siekiant LRSO ginklais pagrįstos ginklavimosi pažangos neįtikino Senato komisijos narių – buvusio B. Clintono administracijos gynybos sekretoriaus pavaduotojo Johno Hamre`o ir prezidento George`o W. Busho administracijoje specialiojo padėjėjo gynybos politikos ir ginklų kontrolės klausimais pareigas ėjusio Franklino Millerio.

J. Hamre`as teigė, kad LRSO raketos, kurios gali būti paleistos iš oro 1 500 mylių (apie 2 400 km) atstumu nuo tikslo, kelia mažiau pavojaus negu tarpžemyninės balistinės raketos ir būtų skraidinamos lėktuvu, kurį, esant reikalui, būtų galima grąžinti raketų nepaleidus.

Jis taip pat nepritarė W. Perry tvirtinimui, esą sparnuotosios raketos, pritaikytos nešti tiek branduolines, tiek konvencines bombas, gali suklaidinti priešininką, ir dėl šios priežasties į konvencinės bombos paleidimą jis gali atsakyti branduoliniu ginklu.

„Mano nuomone, argumentas, kad žmonės nesupras, ką mes darome, yra nerimtas“, – sakė jis.

F. Milleris jam pritarė.

„Konvencinės raketos paleidimas ir branduolinio ginklo panaudojimas įvyksta tam tikromis aplinkybėmis, – dėstė jis. – sparnuotųjų raketų paleidimas kovojant su Iraku, kaip ir Rusijos sparnuotųjų raketų paleidimas Sirijoje, nesukėlė jokių klausimų dėl branduolinio ginklo panaudojimo galimybės.“

Rusija pertvarko branduolinius pajėgumus

Abu minėti pareigūnai taip pat nurodė, kad Rusija, aktyviai užsiimanti konvencinių ir branduolinių pajėgumų pertvarkymu, jau yra dislokavusi naują ginkluotę ir kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad, jei Rusija manytų, kad į jos teritoriją kėsinamasi, branduolinį smūgį suduotų pirma.

Jie taip pat paminėjo, kad Rusija vykdo karines pratybas, kurių tikslas – pasirengti kovai su JAV ir Europos sąjungininkais.

Savo nusistatymą prieš LRSO ginkluotę W. Perry išdėstė jau prieš kurį laiką. Įstatymų kūrėjams jis aiškino, kad pritarti šiai ginkluotei yra tas pats, kas priimti didesnę branduolinės katastrofos grėsmę kaip neišvengiamybę.

„Ar turėtume šią grėsmę priimti kaip neišvengiamą? Jei ne, kur nubrėšime liniją? – klausė jis. Jis taip pat sakė, kad jei manytų, kad, neturėdama LRSO ginkluotės, JAV būtų nepajėgi atgrasyti priešininko nuo branduolinio ginklo panaudojimo, šios ginkluotės naudojimui jis pritartų.

LRSO ginkluotės šalininkų tvirtinimu, būtina užtikrinti, kad JAV būtų pajėgi prasiskverbti į kovos veiksmų apimtą oro erdvę, prireikus – net ir su branduoliniu ginklu, ir kad jai nereikėtų kliautis vien pilotuojamais bombonešiais.

Modernizacijos programai, pagal kurią plėtojama LRSO ginkluotė, pritaria daugelis Kongreso narių ir Baltieji rūmai.

J. Hamre`as taip pat pažymėjo, kad programai jau skirtas visas reikiamas finansavimas.

„Kalbama ne apie ginklų panaudojimą, – aiškino J. Hamre`as. – Kalbama apie galimybę būti lankstiems.“

„Niekas niekada nekalba apie šių ginklų poveikį, apie tai, ką jie padaro, – sakė aukšto rango Senato narė Dianne Feinstein iš Kalifornijos. – Visada visi kalba apie atgrasymą, visada reikia dar ir dar, naujesnių ir naujesnių. Man sunku tai priimti kaip atsakymą, nes iš tiesų atsakymas į šį klausimą glūdi sveikame prote ir gebėjime suprasti, diplomatijoje ir lyderių santykiuose.“

Pasak jos, šiuo metu, kai abi šalys plėtoja savo branduolinę ginkluotę, nereikėtų aštrinti pozicijų.

Ji, kaip moteris, teigė mąstanti apie tai, kas atsitiktų, jei branduolinės bombos būtų numestos.

„Vyrai apie tai neužsimena – niekada, – sakė politikė. – Tačiau tiems, kurie palaiko šios ginkluotės idėją, labai svarbu tai suprasti.“

JAV atsakomybė

Savo nepritarimą LRSO ginkluotės plėtotei W. Perry išsakė jau seniai.

Nors jis sutiko, kad, sulig Vladimiro Putino iškilimu, Rusija įsitraukė į gana neatsargius veiksmus, ypač su Gruzija, Krymu ir Ukraina, tačiau teigė, kad JAV taip pat iš dalies atsakinga už savo dabartinius santykius su Rusija.

Senato komisijai jis sakė, kad nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžios „Jungtinės Valstijos priėmė nemažai abejotinų politinių sprendimų, atitolinusių šią šalį nuo Rusijos“.

Šįkart niekas iš įstatymų kūrėjų apie tai neužklausė, tad W. Perry ir nedetalizavo, tačiau anksčiau jis yra sakęs, kad po Sovietų Sąjungos griūties pagerėję JAV ir Rusijos santykiai ir sustiprėjęs bendradarbiavimas vėl pradėjo byrėti po to, kai JAV ėmėsi agresyvios NATO plėtros Rytų Europoje.

„Military.com“ nurodo, kad, griūvant Sovietų Sąjungai, tuometis JAV prezidentas George’as H. W. Bushas tikino, kad NATO plėtra į Rytus neplanuojama. Tačiau B. Clintono prezidentavimo laikotarpiu planai pasikeitė.

W. Perry nurodė, kad pirmaisiais metais po to, kai Rusija nusikratė komunizmo, JAV ir Rusija sėkmingai bendradarbiavo išmontuojant 8 000 branduolinių ginklų; be to, Rusija net įterpė savo brigadą į amerikiečių karinę diviziją taikos palaikymo misijai Bosnijoje.

„Tuo metu man atrodė, kad Šaltasis karas baigtas ir kad branduolinio holokausto grėsmė panaikinta. Dabar matau – klydau“, – W. Perry sakė įstatymų kūrėjams.