Rugsėjo pradžioje paskelbtos dar vienerios paliaubos Rytų Ukrainoje baigia subyrėti. Abi pusės kaltina viena kitą dėl išpuolių ir apšaudymų ir sustabdė sunkiosios ginkluotės atitraukimą. Ši padėtis bus aptarta Berlyne, kur Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pakvietė V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Petro Porošenką.

Maskva kaltina Kijevą, kad jis vilkina Minsko susitarimuose numatytą konstitucinę reformą, pagal kurią rusakalbiai Rytų Ukrainos regionai įgautų daugiau galių, bet pagal Minsko susitarimus turi būti surengti ir demokratiniai rinkimai šiose prorusiškų separatistų ir Rusijos kariškių kontroliuojamose teritorijose.

„Negaliu įsivaizduoti, kaip esant Rusijos kariuomenei, galime rengti savivaldos rinkimus.  Jau turėjome tokius „neva rinkimus“ po nelegalios Krymo aneksijos, kai 50 tūkstančių Kryme dislokuotų rusų karių suorganizavo „savo referendumą“ – ir tai, jų supratimu, buvo demokratiniai rinkimai. Tikrai ne! Jokioje pasaulio šalyje rinkimai negali vykti esant okupacinei kariuomenei“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Be Ukrainos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos lyderis Francois Hollande`as planuoja aptarti ir Sirijos krizę. Vakarų šalys vis garsiau kalba apie rusų remiamo Damasko režimo vykdomus karo nusikaltimus. Derybų išvakarėse Rusija paskelbė nutraukianti Alepo bombardavimus, bet šios paliaubos truks tik kelias valandas.

„Mano nuomone, atsižvelgiant į dabartinę padėtį, negalima atmesti jokių priemonių, tarp jų ir sankcijų, bet svarbiausia kaip nors sumažinti žmonių kančias – būtent apie tai ir kalbėsimės. Čia taip pat nesitikiu stebuklų, bet kalbėtis būtina, net jei šalių pozicijos labai skiriasi“, – teigė A. Merkel.

Dėl sudėtingos situacijos Sirijos pilietiniame konflikte ir prasidėjusio Mosulo puolimo kaimyniniame Irake Europos šalys ir Jungtinės Valstijos kol kas nekalba apie konkrečias sankcijas Rusijai, bet jei padėtis Irake pagaliau bus stabilizuota, Rusijos veiksmai Sirijoje sulauks dar didesnio tarptautinio dėmesio.