Geros žinios vakcinos nuo koronaviruso laukiančiam pasauliui – šį kartą iš Europos. Apie daug žadančius vakcinų tyrimų rezultatus pirmadienį skelbia ir britų Oksfordo universitetas ir Vokietijos mokslininkai.
Ir britai, ir vokiečiai, ir vakcinavimo planą dėliojantys Ispanai tikisi, kad europiečių skiepijimas nuo koronaviruso prasidės jau netrukus po Naujųjų metų, o kai kur gal ir iki Kalėdų.
Laukiamiausia šiemet kalėdinė dovana pasauliui – švirkštas su vakcina nuo koronaviruso – panašu, dalį europiečių gali spėti pasiekti per Kalėdas ar netrukus po Naujųjų metų. Daug žadančias naujienas šiandien skelbia britų kompanija „AstraZeneca“, kurianti vakciną kartu su Oksfordo universiteto mokslininkais.
Jų vakcinos efektyvumas gali siekti 90 proc., jei pirmą kartą žmogui sušvirkščiama pusė dozės, o po mėnesio antra visa preparato dozė. „Įdomu tai, kad vidutinis jos veiksmingumas siekia 70 proc. Bet žvelgiant giliau – į skirtingą vakcinos dozavimą – vieno jų efektyvumas buvo 90 proc., o kito 62 proc.
Ir tas efektyvesnis režimas buvo geriau toleruojamas. Be to, turime duomenų, kad vakcina gali veikti besimptomius atvejus – taigi mažinti viruso plitimą“, – sako Oksfordo vakcinų skyriaus direktorius Andrew Pollard. Britų vakcinos kūrėjų naujienos džiugina ir tuo, kad jų vakcina gali būti transportuojama ir saugoma įprastoje 2–8 laipsnių šaldytuvo temperatūroje. Be to, ji pigi ir jos galima pagaminti greitai ir daug.
Skelbiama, kad pandemijos metu ši vakcina bus parduodama už savikainą – kelis eurus už dozę. Gavusi visus reikiamus leidimus, „AstraZeneca“ žada per metus pagaminti 3 mlrd. vakcinos dozių. 100 mln. esą jau turi pagaminusi. „Vakcinavimo programa įsibėgės sausį, vasarį, kovą. Ir tikimės, kad netrukus po Velykų galėsime pamažu grįžti prie normalaus gyvenimo“, – pasakoja britų sveikatos ministras Matt Hancock.
Tiesa, dar greičiau britai, panašu, galės džiaugtis ir kita „Pfizer“ vakcina. Londonas leidimus „Pfizer“ vakcinai žada suteikti greičiau nei amerikiečiai – jau šią savaitę, tad teoriškai skiepijimas galėtų būti pradėtas jau pirmomis gruodžio dienomis. Dar iki Kalėdų pradėti žmonių skiepijimą žada ir Vokietija. Apie tai sveikatos ministras skelbia tuo metu, kai dar viena vokiečių kompanija – „IDT Biologika“ taip pat skelbia pradėjusi platesnio masto vakcinos bandymus.
„IDT taps viena iš trijų Vokietijos kompanijų, kurios sukurs daug žadančią vakciną. Taigi CureVac, BioNTech ir IDT. Neslėpsiu, bet būdamas Vokietijos sveikatos ministru, jaučiu pasididžiavimą“, – teigia Vokietijos sveikatos ministras Jens Spahn. Netrukus po Naujųjų pradėti visuotinio vakcinavimo programą žada ir Ispanija – viena labiausiai koronaviruso paveiktų Europos šalių.
„Noriu užbėgti už akių ir atsakyti į kai kuriuos klausimus apie vakcinavimą, kuris prasidės sausio mėnesį. Mes galėsime paskiepyti reikšmingą populiacijos dalį per pirmą metų ketvirtį. Veiks 13 tūkst. vakcinavimo punktų“, – kalbėjo Ispanijos premjeras Pedro Sanchez.
Lyg šviesos tunelio gale simbolis – pirmą kartą po 8 mėnesių pertraukos duris ispanams šį sekmadienį atvėrė žymusis Madrido „El Rastro“ sendaikčių turgus. Ne toks sausakimšas kaip įprasta: vietoje 100 tūkst. lankytojų jų skaičius apribotas iki 2000, įrengta ir mažiau prekystalių. Tačiau nuotaika – jau kažkuo primenanti Kalėdų rytą. O kad Kalėdos neaplenktų ir neturtingų pasaulio šalių – dvi dienas nuotoliniu būdu posėdžiavę Didžiojo 20-uko lyderiai pasižadėjo užtikrinti sąžiningą vakcinų paskirstymą pasaulyje.
„Covid-19 iššūkis yra globalus ir gali būti išspręstas tik visiems dirbant kartu“, – sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Tiesa apie jokį papildomą finansavimą sąžiningam vakcinų paskirstymui išplatintoje deklaracijoje nekalbama. Iki šiol didžiosios pasaulio ekonomikos skyrė kone 10 mlrd. eurų programoms, turėsiančioms užtikrinti kuriamų vakcinų ir vaistų tiekimą ne tik turtingiesiems.