Tuometinis JAV prezidentas George'as H.W.Bushas (Džordžas Bušas) kėlė reikalavimą Sovietų Sąjungai nenaudoti prieš Lietuvą karinės jėgos, pažadas buvo gautas, sako liudytojas Sausio 13-osios byloje buvęs Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojas, derybų delegacijos su Sovietų sąjunga narys Česlovas Stankevičius.

Antradienį jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame Sausio 13-osios bylą.

„Aš rašiau savo knygoje remdamasis diplomatų liudijimais. Jie liudija, kad šiuo aspektu svarbus su JAV prezidento su M.Gorbačiovu Maltoje jūros kariniame laive 1989 metų gruodį vykęs susitikimas. Lietuvos klausimas buvo vienas iš to susiktimo klausimų. Anksčiau nežinojome, o dabar žinome – JAV prezidentas kėlė reikalavimą prieš Lietuvą nenaudoti karinės jėgos“, – teisme sakė liudytojas Č.Stankevičius.

Tuo metu JAV prezidentu buvo G.H.W.Bushas, valdęs nuo 1989 iki 1993 metų.

Pasak liudytojo, kai kurie tuometiniai sovietų politikai veikė aktyviai reguliuojant naujus JAV ir Sovietų sąjungos santykius,  buvo siekiama mažinti konfrontaciją su JAV ir Vakarų valstybėmis.

„Žlugančiai sovietų sąjungai buvo svarbus ekonominės sutarties sudarymas su JAV. M.Gorbačiovas davė pažadą JAV prezidentui nenaudoti jėgos. JAV prezidentas teikė reikšmę pertvarkos politikai, tai buvo saugumo didinimo veiksnys“, – sakė Č.Stankevičius.

Jo manymu, politinis susitarimas dėl jėgos nenaudojimo buvo svarbus – jis kurį laiką leido Lietuvai gyventi be karinės prievartos, bent - iki sausio įvykių.

Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą.

Ši byla savo apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi yra viena didžiausių baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje. Teisiamųjų suole sėdi du asmenys, tačiau dar per 60 kaltinamųjų yra teisiami už akių. Jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui. Nukentėjusiaisiais byloje pripažinta beveik 500 žmonių, liudytojų – apie tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai, iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.