Gilėjanti Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė daugelį verčia prognozuoti, kad padėtis Artimuosiuose Rytuose tik sudėtingės. Kai kurie ekspertai netgi svarsto  apie galimą tiesioginį konfliktą tarp šių dviejų šalių. Artimųjų Rytų ekspertas Kristianas Coatesas Ulrichsenas iš Raiso universiteto Bakerio instituto LRT RADIJUI teigia, kad tiesioginis konfliktas artimiausiu metu mažai tikėtinas, tačiau spėja, kad Iranas ir Saudo Arabija didins paramą skirtingoms grupėms konfliktų apimtose regiono šalyse, kuriose netiesioginis karas vyksta jau senokai.

Netiesioginis karas aštrės

„Nemanau, kad tiesioginis karinis konfliktas tarp Saudo Arabijos ir Irano gali įvykti artimiausiu metu. Labiausiai tikėtina, kad tiesiog ir toliau stebėsime besitęsiantį  ir aštrėjantį vadinamąjį netiesioginį karą tarp šių valstybių per trečiąsias šalis, pavyzdžiui, tokias kaip Sirija.  Šiuo metu toks netiesioginis konfliktas itin intensyvus Jemene“, – svarsto politikos mokslų profesorius K. C. Ulrichsenas.

Šiose šalyse, jo teigimu, Iranas ir Saudo Arabija remia skirtingas  viena prieš kitą kovojančias grupes, tačiau Jemeno atvejis yra šiek tiek kitoks: „Čia tiesiogiai veikia Saudo Arabijos pajėgos kartu su kitomis Artimųjų Rytų šalimis, kurios kovoja prieš Irano remiamas karines grupes. Saudo Arabija ir Iranas tarsi negali išeiti iš žaidimo dėl įtakos sferų Artimųjų Rytų šalyse.“

Pasak K. C. Ulrichseno, šių dviejų šalių įtaka matoma bet kuriame karštame Artimųjų Rytų taške, pavyzdžiui, ir Libijoje ar Irake.

Irano ir Saudo Arabijos santykius jau kelis dešimtmečius lydi nuopuoliai ir kartais vilties suteikiantys atšilimai. Pastarąją krizę sukėlė Saudo Arabijos egzekucijos, įvykdytos beveik 50 nuteistųjų, tarp kurių buvo gerai žinomas šiitų dvasininkas, Arabų pavasario veikėjas Nimras al-Nimras.

Paskui buvo atsakomasis pasipiktinimo išpuolis prieš Saudo Arabijos ambasadą Irane, dėl ko Saudo Arabija nutraukė diplomatinius ryšius su Iranu. Ja pasekė ir šalys sąjungininkės, turinčios sunitų daugumą. Kataras, Sudanas, Džibutis, santykių lygį pažemino atšaldė ir Jordanija bei Jungtiniai Arabų Emyratai. Antrą sausio savaitę Saudo Arabija netgi uždraudė importą iš Irano bei apsunkino sąlygas iraniečiams keliauti į musulmonų šventąjį miestą Meką. O Teheranas  apkaltino Saudo Arabiją, kad šios naikintuvai tyčia pataikė į Irano ambasadą Jemene ir sužeidė jos darbuotojus.

Pagrindinis ginklas – religija

Artimųjų Rytų ekspertas K. C. Ulrichsenas teigia, kad tiek Saudo Arabijos, tiek Irano politikai kaip pagrindinį ginklą telkti jėgas regione naudoja religiją: „Saudo Arabija yra islamo sunitų lyderė regione, o Iranas – islamo šiitų. Ir, jei atsiranda kokia nors problema, susijusi su religija, ji būtinai ir panaudojama siekiant didinti galią ir įtaką.“

Anot profesoriaus, per paskutinius 13 metų, nuo invazijos į Iraką 2003 m., įtampa tarp skirtingų religijų ar jos pakraipų Artimuosiuose Rytuose ypač išaugo, ir bet koks įvykis gali sukelti gilią krizę – būtent tai matome šiuo atveju, kai buvo įvykdyta  šiitų dvasininko N. al-Nimro egzekucija.

Be to, sako K. C. Ulrichsenas, auganti įtampa tarp Saudo Arabijos ir Irano – didelė nesėkmė tarptautinei bendruomenei siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose. Anot K. C. Ulrishceso, tai labiausiai griauna koalicijos, kuriai vadovauja JAV, artimiausiu metu besitikinčios politinio susitarimo tiek Sirijoje, tiek Jemene, planus.

„Sirijos taikos derybos turėjo vykti sausio pabaigoje, tačiau šiuo metu atrodo, kad tikimybė, jog bus pasiektas efektyvus susitarimas, labai maža. Jemenas ir Jungtinės Tautos siekia palaikyti paliaubas ir derybas tarp konfliktuojančių pusių, tačiau šalyje padėtis tik dar labiau aštrėja dėl Irano ir Saudo Arabijos nesutarimų“, – kalba politologas.

Norint išspręsti krizę, reikės diplomatų iš išorės pagalbos

Pažvelgus į globalų kontekstą, Rusija yra palanki Iranui, o Saudo Arabiją jau ilgai sieja glaudūs ryšiai su JAV, nors praėjusiais metais situacija šiek tiek pasikeitė.

„Saudo Arabija visada jautėsi gana saugiai manydama, kad visada gali turėti Amerikos užnugarį. Tačiau pastaraisiais metais dėl branduolinių derybų su Iranu, Baltųjų rūmų administracija stengiasi balansuoti tarp Irano ir Saudo Arabijos, todėl pastaroji yra gana susirūpinusi. O viską, kas tik sukelia didesnę įtampą tarp Irano ir JAV, Saudo Arabijos politikai iš savo pusės mato kaip jiems palankią situaciją“, – kalba K. C. Ulrichsenas.

Jo teigimu, situacija, kai po šiitų dvasininko N. al-Nimro egzekucijos Irane buvo padegta Saudo Arabijos ambasada, primena padėtį, kai Teherane 1979 m. buvo užpulta JAV ambasada. Saudo Arabijos politikai sieja šiuos du įvykius ir provokuoja JAV lyderius keldami netiesioginį klausimą, ar jie vis dar nori į lygiavertę politinę areną grąžinti Iraną.

Jungtinės Tautos paragino abi puses mažinti įtampą, o ekspertai neabejoja, kad krizei spręsti prireiks diplomatų iš išorės pagalbos, bet tam prireiks abiejų šalių noro ieškoti sutarimo.

Vita Ličytė, LRT RADIJO laida „Pasaulio laikas“