LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Giliai po Antarktika, maždaug 260 km nuo atviro vandenyno, buvo atrastos po ledu įkalintos keistos gyvybės formos. Šiuos gyvius atrado organizacijos „British Antarctic Survey“ mokslininkai Filchnerio-Rionės šelfiniame ledyne, bandydami iš po ledo išgauti įvairių nuosėdų mėginius.
Pasiekus maždaug 900 m. gylį, jų grąžtas netikėtai atsitrenkė į akmenį. Tačiau mokslininkus dar labiau nustebino tai, ką užfiksavo grąžte įtaisyta kamera – keistų gyvūnų, prikibusių prie akmens, bendruomenę. Šių jūros organizmų bendruomenė yra sudaryta iš nejudančių gyvūnų, panašių į kempines. Manoma, kad ją sudaro net keletas skirtingų dar neatrastų rūšių. Savo tyrime, publikuotame „Frontiers in Marine Science“, mokslininkai pažymi, kad šis atradimas paneigia nemažai gyvybės žemėje principų.
Ankstesnės ekspedicijos panašiose Antarktikos vietose yra aptikusios nedidelių judančių maitėdų ir plėšrūnų, pavyzdžiui, įvairių žuvų, kirmėlių ir krilių. Tačiau šis naujas atradimas ypatingas tuo, kad šie gyvūnai yra nejudrūs – jie negali judėti ir visą savo gyvenimą praleidžia vienoje vietoje. Tokie stacionarūs padarai paprastai minta pasyviai – jie priklauso nuo maisto, kuris juos pasiekia iš viršaus.
Be to, jie yra smarkiai nutolę nuo vandens bei saulės šviesos ir gyvena visiškoje tamsoje, -2,2 ℃ temperatūroje.
Neaiški mityba
Mokslininkai skaičiuoja, kad ši bendruomenė nuo artimiausio fotosintezės šaltinio yra nutolusi apie 1 500 km, taigi nėra aišku, kaip jie gauna energijos ir maistinių medžiagų. „Mūsų atradimas kol kas kelia daugiau klausimų, negu suteikia atsakymų, pavyzdžiui, kaip jie ten pateko? Kuo jie minta? Kiek laiko jie ten gyvena? Ar gyvais organizmais padengti akmenys yra dažnas reiškinys? Ar tai tie patys gyvūnai, kuriuos pastebime ir už šelfinio ledyno ribų, ar tai dar neatrastos rūšys? Ir kas šioms bendruomenėms nutiktų, jeigu šelfinio ledyno nebeliktų?“, – klausė biogeografas, pagrindinis tyrimo autorius Huwas Griffithsas.
„Šis atradimas yra vienas iš tų laimingų atsitikimų, kurie priverčia pradėti galvoti kitaip, ir parodo, kad jūrų gyvybė Antarktikoje yra unikali ir nuostabiai prisitaikiusi prie stingdančių sąlygų“, – pridūrė H. Griffithsas. Gali būti, kad šie organizmai energiją gauna neįprastais būdais, pavyzdžiui, iš tirpstančių ledynų arba iš chemotropinių procesų, vykstančių dėl metano, prasisunkiančio iš žemės gilumų.
Siekiant išsiaiškinti, komanda turės surinkti šių organizmų pavyzdžius, o tai bus nelengva užduotis, kadangi gyviai buvo atrasti sunkiai pasiekiamoje vietoje. Šelfiniai ledynai dengia maždaug trečdalį Antarktikos kontinentinio šelfo, kurio bendras plotas yra 5 mln. kv. m.
Didžioji jo dalis vis dar neištyrinėta. Šis atradimas galimai įrodo tai, apie ką kalbama ir kituose neseniai atliktuose tyrimuose – gyvybė po ledu yra labiau paplitusi negu buvo manyta prieš tai. 2019 m. Mercerio ežere, esančiame po vakarų Antarktikos ledynu, mokslininkai atrado bakterijų kolonijas ir kitas sudėtingesnes gyvybės formas.
