Skemų kaime II, prie atokaus vienkiemio telkšančiame natūraliame tvenkinyje, apsuptame krūmokšnių ir vandens augalijos, retkarčiais nusileidžia gulbės. Pernai viena jų čia buvo apsistojusi net dviem mėnesiams. Tačiau jos net neįtaria, kad vienkiemio šeimininkė Rasa Junokienė kambaryje laiko net per 300 jų gentainių. Tiesa, jie kitokie – neplasnoja sparnais ir nereaguoja į žmogų. Kitame kambaryje pribloškia sienos.

Įdomu, nes įsigyti sunku

Gulbių kolekcijai paskirtas visas kambarys. Rasa prasitaria, kad ateityje planuoja įsigyti vitrininių spintų eksponatams išdėlioti. Viskas prasidėjo nuo to, kad prieš dvylika metų sūnus Deividas parvežė dovanėlę – dvi mažas gulbių figūrėles. 2013 m. Rasa sumanė pradėti jas kolekcionuoti. Intrigavo tai, kad šių karališkų paukščių atvaizdų sunkiau įsigyti nei kitų gyvūnų figūrėlių. Iš pradžių eksponatų ieškojo pati, bet, pasklidus žiniai apie pomėgį, draugai, artimieji ir pažįstami jau žinojo, ką jai parvežti lauktuvių, ką dovanoti. Dabar kolekciją sudaro žvakidės, vazos gėlėms pamerkti, saldaininės, cukrinė, taupyklė, žvakės, drožtukai, šviestuvas, nuotraukų rėmeliai, magnetukai, prijuostė, arbatos servizas, atvirukai, kalėdiniai žaisliukai, šaukšteliai, šakutės, žiedai servetėlėms, paveikslai, skirtukai knygoms… Vieni vaizduoja gulbes, ant kitų įspausti jų atvaizdai.  Spintoje išdidžiai tupi ir rankų darbo gulbės, sunarstytos iš popieriaus gabaliukų. Guli neatplėštas „Suvalkiečių arbatos“ pakelis, ant kurio pavaizduota gulbė. Brangiausias pirkinys kainavo 30 Eur.

Asmeninio archyvo nuotr.

Visus eksponatus Rasa kruopščiai fiksuoja segtuve: kur ir kada pirko ar kas dovanojo. Per 2013 m. surasta vos 13 eksponatų, o patys dosniausi buvo praėjusieji metai – kolekcija pasipildė 100 egzempliorių. Šįmet jau įsigyta 20 gulbių. Visos jos „suskrido“ iš Latvijos, Estijos, Vokietijos, Danijos, Tailando, Turkijos, Bulgarijos, Anglijos, Švedijos, Prancūzijos, Baltarusijos ir, žinoma, Lietuvos. Gerai įsižiūrėjus, galima atskirti, kokioje šalyje ji pagaminta, mat kiekviena tauta šiuos paukščius vaizduoja savitai. „Išvažiuoju į ekskursiją. Jei gaunu suvenyrą su gulbe, vadinasi, ekskursija  pavyko, jei tuščiomis, tai –nieko verta.  Kai kurias atsisiunčiu internetu“, – sakė Rasa.

Pirmąją parodą ji surengė prieš ketverius metus, tačiau jomis labai nesižavi, nes eksponatus tenka supakuoti ir ypatingai saugoti.

Gulbių šeimininkė atskirai skaičiuoja nuotraukas su šiais paukščiais. Jų surinkta apie 400. Atvaizdų parsisiunčia iš interneto, pasidaro nuotraukų ir deda į segtuvą. Jame guli ir Rokiškio dvare gyvenančių juodųjų gulbių , ir ekskursijų nuotraukos, kuriose už Rasos matosi puošnieji paukščiai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Pasinaudojo tarnybine padėtimi…

Kuo tapetuojate sienas? Dažnas atsakytų net nemirktelėjęs – tapetais. Ką pagalvotumėte, jei jas pasiūlytų išklijuoti žurnalų paveikslėliais? Įsivaizduokite: paimate į rankas žirkles, vartote spalvotų žurnalų puslapius ir kruopščiai iškerpate patikusius paveikslus, tada juos vieną po kito klijuojate ant ištisų sienų… Ryžtumėtės? Rasa ryžosi. Tiesa, žurnalų neteko medžioti kaip gulbių. Tąkart ji pasinaudojo „tarnybine padėtimi“, mat dirba bibliotekoje, o ten buvo nurašinėjami seni žurnalai. Rasai suskaudo širdį – juose apstu gražių gamtos vaizdų, o remontuojamo namo kambario sienos – dar be apdailos. Štai tada ir kilo mintis jas originaliai išklijuoti. Šeimininkė neatmeta, kad kada nors šituos vaizdus teks uždengti tapetais, bet kol kas jie ir džiugina, ir stebina.