Kaip pastebi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorė G. Jakštaitė, B. Obama – ne tik puikus oratorius, bet ir charizmatiškas politikas: „Jis turi puikią oratorystės gebėjimų ir charizmos kombinaciją, tai labai susiję. Puikių oratorystės pavyzdžių matėme per visą jo prezidentavimo laikotarpį – nuo inauguracinės kalbos iki pasisakymo tiek politiniais klausimais, tiek įvairaus pobūdžio pramoginiuose renginiuose.“

Pasak G. Jakštaitės, buvo galima stebėti, kaip B. Obama kalbose pabrėždavo svarbiausius akcentus, tuo pačiu – net ir sakydamas rimtas kalbas sugebėdavo pajuokauti, taip priartindamas save prie Amerikos piliečių.

Kalbėdama apie B. Obamos pasiekimus vidaus politikoje, G. Jakštaitė išskiria kelis jų. „Pirmas dalykas, kurį pabrėžčiau, – jam pavyko sumažinti nedarbą. Kaip rodo statistika, gana stipriai. Jis atėjo ekonominės krizės laiku ir situacija, kurioje atsidūrė, buvo panaši į tą, kai prezidentu buvo Franklinas Rooseveltas. Prieštaringai vertinta „ObamaCare“ programa, jis ėmėsi ir daugiau iniciatyvų. Ekonominės krizės laikotarpiu jam pavyko išlaikyti ir atgaivinti automobilių pramonę JAV“, – teigia lektorė.

Pasiekė dalį to, ko norėjo

Vadinamasis „ObamaCare“ – sveikatos apsaugos draudimas, apie kurį prezidentas informuodavo ir per socialinius tinklus plintančius šmaikščius vaizdo įrašus. Anot VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento K. Girniaus, šio draudimo klausimą aktyviai trikdė oponuojantys respublikonai.

K. Girnius aiškina, kad, B. Obamai tapus prezidentu, daugiau nei 40 mln. žmonių neturėjo net paprasto draudimo: „Amerikoje tai labai brangu, kai kurie žmonės net neidavo pas gydytojus. B. Obama bandė įvesti visuotinį sveikatos draudimą pagal Europos modelį, pasisekė priimti bent dalį to, ko norėjo.“

Nė vienas respublikonas, pasak K. Girniaus, už tokį B. Obamos inicijuotą įstatymą nebalsavo. „Bet tai įvyko ir respublikonų Atstovų rūmai per šešerius metus nuo įstatymo priėmimo gal 5–6 kartus priėmė ir savo įstatymą, kad būtų panaikintas „ObamaCare“. Net žinodami, kad prezidentas tai vetuos“, – teigia pašnekovas.

Darbų rezultatai – ateityje

Svarstydama B. Obamos palikimą užsienio politikoje, G. Jakštaitė pabrėžia sutartį su Iranu bei atnaujintus santykius su Kuba: „Jis pradėjo nemažai darbų, kurių rezultatus galėsime stebėti ilgalaikėje perspektyvoje. Galima paminėti teigiamai pasibaigusias derybas dėl Irano branduolinės programos. Taip pat – santykių su Kuba atšilimas, iniciatyvos dėl tarptautinės prekybos.“

Anot G. Jakštaitės, vis dėlto ne visi užsienio politikos siekiai buvo tinkamai įgyvendinti. „JAV prestižui kiek pakenkė nesėkmingos pastangos ar netinkamai pasirinkta pozicija dėl Sirijos ir „Islamo valstybės“ (IS). Taip pat ir kebli situacija dėl Rusijos. Dėl to B. Obama buvo ir, ko gero, bus kritikuojamas ateityje“, – tvirtina pašnekovė.

Kaip pastebi K. Girnius, vienas iš B. Obamos tikslų – nepradėti naujų karų: „B. Obama puikiai suprato, kad Amerika negali tęsti amžinų karų. Jis stengėsi užtikrinti, kad nekiltų naujų karų ir kad Amerikos kariai būtų išvesti iš Afganistano ir Irako. Kitas dalykas, kad jis pasidavė raginimui ir dalyvavo Europos Sąjungos intervencijoje Libijoje. Tačiau, B. Obama atsisakė puldinėti Siriją, nors buvo reikalavimų.“

Ištesėjo ne visus pažadus

Kritikos B. Obama sulaukė ir dėl to, kad iki galo neįvykdė savo pažado uždaryti Gvantanamą – kalinių kankinimais pagarsėjusį JAV kalėjimą Kuboje. Paskutinėje savo kalboje apie nacionalinį saugumą B. Obama apgailestavo dėl to, šį kalėjimą pavadino dėme nacionalinei garbei. Tiesa, pačių kalinių ten likę vos kelios dešimtys.

Daug kritikos per šių metų prezidento rinkimų kampaniją B. Obama sulaukė ir iš rinkimus laimėjusio D. Trumpo. Vienas iš jo teiginių – B. Obama sukūrė IS. Tiesa, po judviejų susitikimo D. Trumpas gerokai sušvelnino toną, naujausiuose interviu jis teigė mėgstantis B. Obamą.

K. Girniaus manymu, reikėtų palikti tai, ką padarė B. Obama. „Tai sveikatos draudimas, be to, reikėtų palaikyti B. Obamos įsipareigojimą rūpintis globaliniu atšilimu. B. Obamai rūpėjo nelegalūs migrantai – tai aiškiai reikia stabdyti, bet, kai kalbama apie vaikus, į Ameriką atvykusius, kai jiems buvo 2–3 metai, tai sudėtinga. Dabar jiems 25–26 metai ir kalbos, kad juos reikia išvaryti, yra nesąžiningos, nepriimtinos doroviniu požiūriu“, – sako pašnekovas.

Pasak K. Girniaus, D. Trumpas apie tai kalba, bet tokį dalyką nebus lengva įgyvendinti: „Amerika – teisinė valstybė ir norint deportuoti žmones, kiekvienam iš jų reikės iškelti bylą. Bus teismai, advokatai, procesas bus labai sudėtingas. Manau, kad čia vėl tik D. Trumpo ir respublikonų pasiūlymas, kuris gražiai skamba, bet yra faktiškai neįgyvendintinas. O jei ir būtų įgyvendintas, nukentėtų pati Amerika.“

Dėl B. Obamos vaidmens politikoje nesutaria

Prezidentaudamas B. Obama gana dažnai dalyvaudavo įvairiuose šou. Yra nemažai vaizdo įrašų, kuriuose jis ne tik kalba, bet ir vaidina savo ateitį pasibaigus kadencijai. Pasak G. Jakštaitės, B. Obama ateityje galėtų likti politikoje.

„Atsižvelgiant į tai, kad prezidentu išrinktas D. Trumpas, kuris kaip ir prieštarauja visiems politikos principams, reikėtų tikėtis ir toliau, vienu ar kitu būdu, politinėje srityje matyti ir B. Obamą. Jis turi patirties, yra charizmatiškas. Be abejo, turėdamas teisininko išsilavinimą jis galėtų pasukti ir pasilikti teisinėje srityje. Reikia tikėtis, kad jis bus aktyvus politinėje“, – viliasi G. Jakštaitė.

Kiek kitaip prezidento B. Obamos ateitį įsivaizduoja K. Girnius: „Jei D. Trumpas daro ką nors nemoralaus, B. Obama gali apie tai pasisakyti. Ko tikrai nereikia, tai kad jis nuolat dalyvautų politikoje, nuolat komentuotų ir užimtų kokį nors vaidmenį Demokratų partijoje.“

K. Girnius tvirtina, kad prezidentas neturėtų tapti smulkiu politiku arba pirkliu, kuris save pardavinėja. „Manau, kad B. Obama pirmiausia parašys savo atsiminimus, pasidalins patirtimi. Į kai kurias prezidentavimo užduotis jis galėtų pažiūrėti teoriniu požiūriu, tai užimtų daug laiko. Nėra abejonės, kad jis loš golfą“, – teigia pašnekovas.