Rusijos karinės aviacijos bazės, apie kurią daug kalbėta ne vienus metus, Baltarusijoje nebus. Bet kažin ar gretimos šalys dėl to galėtų lengviau atsikvėpti...

Stebėjo atskirai

Bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2017“, sukėlusios didelį nerimą Baltijos šalyse ir NATO vadavietėse, nes, pasak ekspertų, jomis buvo imituojamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos puolimas, pasibaigė be didesnių incidentų. Praėjus keturiems mėnesiams galima spėti, kad nepasitvirtino ir dar vienas politikos apžvalgininkų būgštavimas, kad šiomis pratybomis Rusija pasinaudos siekdama dar labiau padidinti savo karinį potencialą Baltarusijoje. Sprendžiant iš atvirų šaltinių, po pratybų „Zapad 2017“ visos jose dalyvavusios Rusijos pajėgos buvo išvestos iš Baltarusijos. Taigi, atrodo, nerimas, kad Kremlius galėjo pasinaudoti bendromis karinėmis pratybomis ir dalį kariuomenės palikti Baltarusijos teritorijoje „agresyvioms NATO užmačioms užkardyti“, jau išsklaidytas. Tačiau, kaip sakoma, gyvenimas nestovi vietoje: sprendžiant iš naujausių pranešimų, Maskva vėl ėmė klibinti naujos savo karinės bazės Baltarusijoje klausimą, kurį Minskas pastaraisiais metais kaip įmanydamas stengdavosi apeiti.

Formaliai Rusija ir Baltarusija nuo 2000-ųjų yra sąjunginė valstybė. Praėjus kone 18 metų nuo sutarties pasirašymo, ši sąjunga atrodo keistokai; nors prezidentas Aliaksandras Lukašenka politiškai tebėra prezidento Vladimiro Putino vasalas, jis nevengia įvairiomis progomis pademonstruoti savo savarankiškumo. Kartais oficialiojo Minsko kalbos ir veiksmai sukelia didesnį ar mažesnį Kremliaus susierzinimą: visi atkreipė dėmesį į tai, kad bendras karines pratybas „Zapad 2017“ ir Rusijos, ir Baltarusijos vadovai stebėjo atskirai ir net nebuvo susitikę, nors anksčiau abu sėdėdavo su žiūronais toje pačioje vadavietėje.

Kad ir kaip ten būtų, remdamasis sąjunginės valstybės steigimo sutartimi, prezidentas V.Putinas 2015 m. išleido įsaką dėl naujos Rusijos karinės bazės Baltarusijoje steigimo. Mogiliavo miesto, esančio už maždaug 150 km nuo Minsko, pakraštyje esantį karinį aerodromą, statytą dar sovietiniais laikais, nusižiūrėjo Rusijos generolai. Kremlius pritarė planui statyti čia Rusijos karinės aviacijos bazę, ir statybos, ko gero, netrukus būtų prasidėjusios, tačiau netikėtai susidurta su paties A.Lukašenkos pasipriešinimu. „Kam ši bazė kariniu požiūriu mums reikalinga? Jos čia nereikia. Ši bazė ir kariniai lėktuvai, kuriuos Rusija nori čia nutupdyti, tėra demonstracija“, – pareiškė A.Lukašenka. Pasak jo, užuot stačiusi Babruiske karo aviacijos bazę, Maskva verčiau perduotų Baltarusijai karo lėktuvų. „Mes turime puikių pilotų, puikią jų mokyklą. Mes ne blogiau (už rusus – red.) kovojame karo lėktuvais. Duokite mums 20 lėktuvų: juk mūsų karinė grupuotė yra bendra“, – retoriškai siūlė prezidentas.

Sraigtasparniai bendrose Rusijos ir Baltarusijos pratybose „Zapad 2017“ poligone ties Borisovu (Baltarusija). Scanpix nuotr.

Labai užsiėmę

Nustebinta tokio sąjungininko muistymosi, Maskva atsitraukė, tačiau, kaip laikas parodė, neilgam. Likus porai dienų iki 2015 m. lapkričio 26 d. suplanuoto A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimo, Rusijos karinių kosminių pajėgų Vyriausiojo štabo Operatyvinės valdybos viršininkas generolas Aleksandras Liapkinas padarė pranešimą, iš kurio sprendžiant tapo aišku, jog derybų procesas dėl rusų karinės aviacijos bazės Baltarusijoje užbaigtas sėkmingai. Generolo teigimu, jau patvirtinta būsimo aviacijos pulko sudėtis: Babruiske esą bus dislokuota smogiamųjų naikintuvų grandis (12 karo lėktuvų) ir sraigtapasrnių grandis (4 koviniai transportiniai sraigtasparniai „Mi 8“). Atrodė, kad viskas jau parengta, tereikia abiejų prezidentų pritarimo. Tačiau A.Lukašenka netikėtai atšaukė valstybinį vizitą į Maskvą: pagal oficialią versiją, jis buvo atidėtas dėl abiejų prezidentų užimtumo.

Labai tikėtina, kad naujas šios istorijos tęsinio posūkis Baltarusijos vadovui sukels dar didesnių rūpesčių. Šios šalies leidinys „Naviny.by“ prieš kelias dienas pranešė, kad Rusijos karinės aviacijos pulkas, kurį iš pat pradžių buvo suplanuota perkelti į naują karinę bazę Babruiske, čia visgi nepasirodys. Rusijos kariuomenės Generalinis štabas nusprendė jį dislokuoti ne Baltarusijoje, o Rusijos Kaliningrado srityje. Tačiau esą tai anaiptol nereiškia, kad klausimas dėl naujos Rusijos karinės bazės Baltarusijoje jau nebeaktualus.

A.Lukašenkos ir V.Putino santykius kartais aptemdo nesusikalbėjimo debesėliai. Scanpix nuotr.

Lėktuvus į raketas?

Pasak baltarusių apžvalgininkų, siekdama sustiprinti karinės aviacijos pajėgas Baltijos šalių kaimynystėje, Rusijos gynybos ministerija nusprendė atkurti 689-ąjį gvardijos aviacijos naikintuvų pulką, veikusį Antrojo pasaulinio karo metais. Šiam pulkui vadovavo garsus rusų lakūnas Aleksandras Pokryškinas. Vietoje Babruisko šis pulkas bus dislokuotas Kaliningrado srities Čkalovsko mieste. Iš pradžių jo pagrindą esą sudarys daugiatiksliai naikintuvai „Su-27CM(CM3)“, o vėliau jį papildys ir naujausių universaliųjų kovos lėktuvų „Su-35“ eskadrilė.

Jeigu naikintuvų, kuriuos iš pradžių buvo planuojama dislokuoti Baltarusijoje, pulkas galiausiai bus įkurdintas Čkalovske, ar tai turėtų reikšti, kad Baltarusijos valdžia gali lengviau atsikvėpti? Anaiptol, teigia „Naviny.by“. Leidinio apklaustų ekspertų manymu, šiuo metu susiklasčiusioje karinėje ir politinėje situacijoje Maskvai būtų naudingiau būsimoje savo karinėje bazėje Baltarusijoje dislokuoti ne naikintuvus, o operatyvinius taktinius raketų „Iskander“kompleksus. Šis puolamasis ginklas, galintis naudoti ir branduolinius užtaisus, perkeltas į Baltarusiją dar labiau padidintų įtampą regione. Priklausomai nuo modifikacijos, raketos „Iskander“ gali pasiekti taikinius iki 500 kilometrų atstumu. Šiuo metu kompleksai dislokuoti Kaliningrado srityje, jie kelia potencialų pavojų ne tik Baltijos šalims, bet ir Lenkijos bei Vokietijos sostinėms. Raketų „Iskander“ divizionas Baltarusijoje dar labiau padidintų Kremliaus konfrontaciją su Vakarais ir neišvengiamai įtrauktų į ją oficialųjį Minską, kuris pastaruoju metu bando gerinti santykius su Vakarų šalimis. Būtų sunku patikėti, kad A.Lukašenka sutiktų Rusijos aviacijos pulką mainyti į raketų „Iskander“ divizioną, tačiau gali būti, kad jis neturės kitos išeities.

Po gruodžio mėnesį įvykusio A.Lukašenkos ir V.Putino susitikimo Minsko ir Maskvos santykiai aiškiai atšilo. Rusija šiais ir 2019 metais sutiko suteikti nuolaidą į Baltarusiją tiekiamoms gamtinėms dujoms, patvirtino 24 mln. tonų naftos tiekimo kvotą. Tačiau ar šių pažadų bus laikomasi, parodys laikas. Tikėtina, kad situacija gali pasikeisti, jei A.Lukašenka muistysis dėl naujų „gynybinių iniciatyvų sąjunginės valstybės saugumui stiprinti“. Be to, šiemet laukia derybos dėl dviejų rusiškų karinių objektų Baltarusijoje likimo. 25 metus galiojanti abiejų šalių sutartis dėl Rusijos radiolokacinės stoties „Volga“ Hancevičių gyvenvietėje ir karinio jūrų laivyno ryšių mazgo Vileikos miesto apylinkėse nuomos baigiasi 2020 metais, šiemet dėl jų galimo pratęsimo prie derybų stalo sės abiejų pusių derybininkai. Ar baltarusiams pavyks išsisukti nuo „Iskander“ raketų, jeigu jas nuspręs žūtbūt įbrukti Maskva? Laikas parodys.