Panašiai kaip šunų ir kačių protingumo varžybose, taip ir kavos naudos/žalos ginčuose, paskutinį žodį turėtų tarti mokslas. Kol kas panašu, kad kavą gerti sveika.

Geriama kava gali pakeisti kai kurių mūsų genų ekspresiją, kas savo ruožtu galėtų paaiškinti jos naudą sveikatai.

Tyrimai rodo, kad kavą geriantiems žmonėms kyla mažesnė kai kurių ligų rizika, tokių kaip širdies ligos, bet nežinome, kodėl.

Norėdami tai išsiaiškinti, Mohsen Ghanbari iš Erasmus universiteto medicinos centro Rotterdame, Nyderlanduose, ir jo kolegos stebėjo, ar kavos gėrimas susijęs su tam tikrais epigenetiniais žymekliais – cheminėmis žymėmis ant DNR – padidinančiais ar sumažinančiais tam tikrų, galinčių daryti įtaką sveikatai, genų aktyvumą.

Jie ieškojo konkrečių žymeklių, vadinamų metilo grupių, beveik 16 000 europiečių ir afroamerikiečių JAV ir Europoje.

Kuo daugiau puodelių kavos žmogus išgerdavo per dieną, tuo didesnė buvo tikimybė, kad jis turės pakitusius metilo grupių lygius konkrečiose DNR vietose. Tai pasitvirtino ir įvertinus amžių, kūno masės indeksą, rūkymą, alkoholio vartojimą ir kitus faktorius, kurie galėtų paveikti ieškomus rezultatus.

Metilo grupės prisijungdavo prie genų, svarbių virškinimui, kenksmingų cheminių medžiagų apdorojimui ir uždegimo kontroliavimui.

Tai „viliojančios užuominos”, galinčios padėti suprasti, kaip epigenetika galėtų paaiškinti kai kuriuos kavos efektus sveikatai, sako Peter Molloy iš Valstybinio mokslo ir pramonės tyrimo organizacijos (Commonwealth Scientific and Industrial Research Organisation – CSIRO Australijoje. Bet norint įrodyti, kad šie žymekliai keičia šių genų aktyvumą ir kad tai daro įtaką sveikatai, dar reikės atlikti daugiau tyrimų, sako jis.

Alice Klein

www.newscientist.com