Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kodėl bardai – įdomus sociologinis reiškinys

Stebina tai, kad bardų judėjimas nemiršta ir net plečiasi, atsiranda daugiau dainuojamąja poezija užsiimančių žmonių. Todėl tai – įdomus sociologinis reiškinys, LRT KLASIKAI sako filosofas ir poetas Liutauras Degėsys. Anot jo, bardai formuoja gerą skonį ir negadina poezijos taip, kaip estrada ir popsas.

Bardų judėjimas – įdomus sociologinis reiškinys

„Purpurinis vakaras“ yra vienas iš nedaugelio Lietuvoje vykstančių daugiažanrių meno festivalių, LRT KLASIKAI sako kultūros projektų vadovas Juozas Žitkauskas. Kaip teigia jis, į festivalį žmonės atvažiuoja iš įvairiausių Lietuvos kampelių: „Atvykstančius žmones vadinu kultūros piligrimais. Kai kam gali atrodyti, kad į renginį susirenka tik vietiniai anykštėnai, tačiau būna žmonių ir iš pajūrio, ir iš Dzūkijos, Sūduvos, Aukštaitijos.“

Pasak J. Žitkausko, bardai dažniausiai tapatinami su dainuojančiais aktoriais. „Tačiau pati sąvoka „bardas“ turi kitokią reikšmę – „žynys“. Todėl manau, kad visi festivalyje dalyvausiantys menininkai yra bardai. Ir, pavyzdžiui, Algimantas Aleksandravičius su savo fotografijų paroda, ir Liutauras Dėgesys su poezija“, – aiškina pašnekovas.

Liutauras Dėgesys tvirtina, kad bardų judėjimas yra labai įdomus sociologinis reiškinys: „Vis dar juo stebiuosi. Kaip šis reiškinys nemiršta? Jis netgi auga, atsiranda naujų tuo užsiimančių žmonių. Keistas dalykas ir tai, kad šie žmonės vaikšto paklausyti vieni kitų. Štai filharmonijoje retai galima sutikti solistų, kurie klausytųsi kitų solistų pasirodymų.“

L. Dėgesys sako manantis, kad bardus jungia bendra idėja – noras nešti žinią. „Jie nori ją vienas kitam perduoti. Ne tik perduoti, bet ir išgirsti. Literatūros srityje rašančių daugėja, o skaitančių mažėja. Todėl greit beliks vien rašytojai, kuriantys vieni kitiems. O bardų judėjimas plečiasi. Įdomu, kad bardai domisi vieni kitais. Nes rašytojai vieni kitais nesidomi“, – tikina pašnekovas.

Mano, kad bardas – daugiafunkcis reiškinys

L. Dėgesys teigia, kad iš visų jo parašytų 200 eilėraščių, 40 yra virtę dainomis: „Tai nemažas procentas. Taigi manau, kad esu bardas – tik ne dainuojantis, o dainuojamasis. Taip ir patekau į bardų judėjimą – nes mano kūrybą pradėjo dainuoti. Esu ir specialiai parašęs kelis tekstus bardams. Bardas – daugiafunkcis reiškinys. Tai poezijos kūrėjas,  muzikos kūrėjas, savo kūrybos transliuotojas, kitų poetų transliuotojas.“

Paklaustas, ar bardai turi teigiamos įtakos poezijai, L. Dėgesys sako, kad bardai formuoja savo poezijos standartą. „Taigi manau, kad bardai mums padeda, o estrada, popsas – kenkia. Pastarieji suformuoja netinkamą supratimą, kas yra poezija. Žmones apima graudulys nuo tų tekstų, nuo kurių turėtų apimti vėmulys“, – tvirtina pašnekovas.

Bardai, kaip sako L. Degėsys, turi skonį, todėl renkasi arba patys rašo neblogus tekstus: „Manau, kad bardai yra poezijos sąjungininkai. Jie formuoja skonį, kuris negadina poezijos. Todėl ir esu jų pusėje.“

 

Rekomenduojami video