Valstybės renkasi spalvą dėl skirtingų priežasčių. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos pasai – burgundo, arba vyšninės, spalvos, o Karibų regiono valstybių paso spalva yra mėlyna. Spalvų pasirinkimą gali lemti geografiniai ir politiniai motyvai. Vyšninę asmens dokumentų spalvą galėjo nulemti istorinė komunizmo patirtis, o mėlyna simbolizuoja Naująjį pasaulį (Šiaurės Ameriką, Pietų Ameriką ir t.t.)

Kai kurių valstybių pasirinkta paso spalva išreiškia tikėjimą. Dėl šios priežasties daugumos Islamo valstybių paso spalva yra žalia, nes ji yra svarbi Islamo religijoje. Manoma, kad žalia buvo mėgstamiausia pranašo Mahometo spalva, ji taip pat simbolizuoja gyvybę ir gamtą.

Kitų atspalvių pasirinkimą lemia individualus charakteris ir identitetas. Pavyzdžiui, šveicarų pasas yra ryškiai raudonos spalvos, o Turkijos paso spalva buvo pakeista į vyšninę su viltimi netrukus įstoti į ES.

Tuo tarpu Jungtinės Amerikos Valstijos išbandė net tris spalvas: raudoną, žalią ir šiuo metu mėlyną.

Paso spalva gali būti parinkta praktiniais sumetimais arba renkamasi iš esamų variantų. Pasaulyje asmens dokumentų gamybą vykdo vos kelios kompanijos, o procesas yra griežtai reguliuojamas. Kortelės paso viršeliams gaminti yra tiekiamos iš trečių šalių, dėl to jos yra tik tam tikrų, standartus atitinkančių atspalvių.

Nauja paso dizaino era

Per praėjusius dešimtmečius pasas keitėsi nedaug, tačiau jau stebimi pokyčiai paso dizaine. Įdomiausi pasai turi tik ultravioletinėje šviesoje pasirodančius piešinius, šie inovatyvūs pasai priklauso Kanados, Jungtinės Karalystės, JAV ir Kinijos piliečiams. 2012 m. suomiai pradėjo gaminti pasus, kurių puslapius verčiant galima stebėti bėgantį briedį.

Kitus neįprastus pasus turi JK karalienės pasiuntiniai, kurie gabena svarbią informaciją į JK konsulatus ir ambasadas užsienio šalyse.

Beje, esama ir išimčių iš keturių paso spalvų taisyklės. Kanados piliečiai baltus pasus naudoja kaip laikinus keliavimo dokumentus, o Norvegija siūlo elegantiško minimalistinio dizaino įvairių atspalvių pasus.