Nuo metų pradžios turistų, atvykstančių į Prancūziją, sumažėjo 7 proc., bet M. Feklas išlaiko optimizmą. Jis lygina Prancūziją su kitomis šalimis, irgi nukentėjusiomis nuo terorizmo. Kitaip negu ten, kur turizmas visiškai sustojo, į Prancūziją turistai tebeatvyksta, tegul jų ir sumažėjo. Valstybės sekretorius priminė, kad iš turizmo šalis sukaupia 8 proc. nacionalinio turto, šiame sektoriuje tiesiogiai ar netiesiogiai dirba 2 mln. žmonių.

2015 m. Prancūziją aplankė 85 mln. užsienio svečių. O 100 mln. 2020-aisiais? Nors vyriausybė ir Paryžiaus miestas deda daug pastangų, tarp jų ir finansinių, kai kurie turizmo profesionalai lieka skeptiški – jie mano, kad tai labai sudėtingas iššūkis, nes išpuoliai Paryžiuje ir Nicoje turės ilgalaikių pasekmių.

Stabilumo programoje numatyta deficito raida nepagrįsta

Tapęs prezidentu, François Hollande’as apgailestavo, kad daug vyriausybių praeityje rėmėsi perdėtai optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tačiau, kaip pastebi dienraščio „Le Figaro“ ekonomikos žurnalistė Marie Bartnik, ir jam nepavyko šito išvengti. Pasak jos, 2012 m. paskelbtoje Stabilumo programoje numatyta deficito raida 2013–2017 m. dabar verstų juoktis ar verkti – tokia nepagrįsta ji atrodo.

Pagal 2013 m. balandžio scenarijų ekonomikos augimas 2015–2017 m. turėjo svyruoti apie 2 proc., o biudžeto deficitas 2016 m. sumažintas iki 1,2 proc., kitais metais – iki 0,7 proc. Kaip toli iki to: prognozuojama, kad šiais metais ekonomika geriausiu atveju augs 1,5 proc., o Europos Komisija numato, jog Prancūzijos valstybės deficitas sudarys 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Nei 2013 m., nei 2014 m. Prancūzija nepasiekia užsibrėžtų tikslų. Tačiau kas geriau – ar netesėti pažadai, ar menkesni, bet išsipildantys lūkesčiai?

Brėždama 2015 m. gaires, vyriausybė keičia strategiją. Ji numato, kad ekonomika augs vos 1 proc., o valstybės deficitas bus 4,6 proc. Nuleidus kartelę, ją daug lengviau peršokti: ekonomika auga 1,3 proc., o deficitas sumažinamas iki 3,5 proc.

Buvęs nepriklausomos Viešųjų finansų tarybos narys François Ecalle sako, kad vyriausybė sąmoningai nupiešė blogesnę padėtį, ir tai jai leido tais metais skelbti vis geresnius rezultatus, nei buvo numatyti. Šitai ji galėjo padaryti, nes Europos Komisija Prancūzijai pratęsė laiką biudžeto deficitui sumažinti – nebeliko reikalo skelbti nepagrįstas prognozes. Tačiau tai esanti ir komunikacinė strategija tiek savo šalies visuomenės, tiek Briuselio nuomonei formuoti.

O kokios gi šių metų prognozės, kokiomis prielaidomis remdamasi vyriausybė planuoja kitų metų biudžetą? Šalies ekonomikos ir finansų ministras Michelis Sapinas šią savairę patvirtino, kad jos nesikeičia: metų gale valstybės deficitas sudarys 3,3 proc. BVP, o kitais metais nukris iki 2,7 proc. Tokios pat išlieka ir ekonomikos augimo prognozės – 1,5 proc. ir šiais, ir kitais metais.

Kur vyks 2024 m. olimpinės žaidynės?

Los Andžele, Budapešte, Romoje, o gal Paryžiuje? Kur vyks 2024 m. olimpinės žaidynės, paaiškės kitų metų rugsėjį per Peru sostinėje Limoje vyksiančią Tarptautinio olimpinio komiteto sesiją.

Olimpiadą trokštantis surengti Paryžius įsipareigoja jai skirti 145 mln. eurų, jeigu būtų patvirtinta jo kandidatūra. Už šią sumą būtų atnaujinta ar pastatyta infrastruktūra, reikalinga olimpinėms žaidynėms surengti. O valstybė savo ruožtu spalio mėnesį turėtų pranešti apie 1 mlrd. eurų sieksiančias investicijas.

Iš viso olimpinės žaidynės Paryžiuje kainuotų 6,2 mlrd. eurų.