Žmonės po truputį atsisako narvuose laikomų vištų produktų. JAV jau 24 % visų parduodamų kiaušinių yra padėti laisvai vaikštinėjančių vištų. Tokie kiaušiniai yra brangesni, bet juos deda laimingesni paukščiai. Tai kodėl ne visi ūkiai imasi tokios vištininkystės?

Tiesa yra ta, kad narvai turi savų privalumų. Jie padeda paukštynams sutaupyti vietos - narvai gali būti įrengiami keliais aukštais. Kita priežastis - ligų kontrolė. Pastebima, kad laisvai vaikščiojančios vištos dažniau kenčia nuo parazitų, ypač nuo kraujasiurbių erkių. Šie parazitai, kurie, beje, yra visai kitokios erkės nei tos, kurios puola ir žmones, geria vištų kraują, gali sukelti anemiją, sulėtinti paukščių augimą ir kiaušinių dėjimo dažnumą. Tačiau kaip anksti pastebėti, kad vištos turi erkių?

Mokslininkai ilgai galvojo apie prietaisus, kurie galėtų kaip nors užfiksuoti, kad gyvūnas turi parazitų. Jie nusprendė, kad višta žino geriausiai - pajutusios niežėjimą vištos ima kasytis ir maudytis dulkėse. Taigi, mokslininkai išanalizavo šiuos judesius ir šią informaciją sudėjo į algoritmą. Tuomet teliko į mažą korpusą sudėti eilę jutiklių, kurie fiksuoja vištos judesius, ir sistema buvo parengta.

Žinoma, mokslininkai išbandė savo vištų kuprines. Paaiškėjo, kad šie prietaisai labai tiksliai nustato, kada višta turi parazitų. Be to, kadangi vištos yra labai socialūs gyvūnai, ne visoms joms reikia minėtų kuprinių - vos kelios vištos gali suteikti pakankamai informacijos apie visos grupės sveikatą. Mokslininkai taip pat teigia, kad tie patys prietaisai galėtų suteikti ir kitos naudingos informacijos apie vištų elgesį, jei tik būtų pasitelkti kitokie algoritmai.

Jei ši kuprinė kada nors bus komerciškai prieinama, ji padės vištų augintojams sužinoti, kada geriausia imtis priemonių prieš parazitus. Tiesa, kol kas tai - tik eksperimentas ir neaišku, ar kada nors jis taps tikru produktu.