Ukrainoje susidariusi politinė situacija rodo, kad šalies parlamentas yra nefunkcionalus, LRT RADIJUI sako Rytų Europos studijų centro analitikas Linas Kojala. „Šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, iš kurios, ko gero, vienintelė išeitis – pirmalaikiai rinkimai. Akivaizdu, kad parlamentas ir dabar likusi valdančioji koalicija negebės priimti esminių sprendimų – vienas tokių, pavyzdžiui, yra konstitucinė reforma. <...> Taigi dabartinė valdžia tiesiog nepajėgi įgyvendinti reformų“, – pabrėžia politologas.

– Ką Ukrainos vyriausybei reiškia Julijos Tymošenko pasitraukimas iš valdančiosios koalicijos?

– Pats balsavimas parlamente, nepasitikėjimo išreiškimas ir kartu sprendimas palikti vyriausybę savo pareigose rodo, kad parlamentas nebefunkcionuoja kaip tvarus darinys. Matėme, kad ir prezidento Petro Porošenkos partija nebalsavo vieningai, buvo narių, kurie nepalaikė prezidento pozicijos ir neparėmė vyriausybės atstatydinimo. Kadangi parlamentas yra nefunkcionalus, tos jėgos, kurios tikėtųsi pirmalaikiuose rinkimuose įgyti daugiau galios, negu turi dabar, yra suinteresuotos toliau stumti  šalį į politinį chaosą. Būtent J. Tymošenko partija yra viena tokių. Jos reitingai pastaruoju metu augo, o pastarieji parlamento rinkimų rezultatai nebuvo patys palankiausi, tad ši jėga pirmiausia suinteresuota, kad įvyktų pirmalaikiai rinkimai ir politinė padėtis šalyje iš esmės pasikeistų.

– Ukrainos valdžią jau kurį laiką persekioja neramumai, t. y. Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius paskelbė atsistatydinantis dėl P. Porošenkos bloko atstovo I. Kononenkos veiksmų – esą šis siūlė savo žmones į valstybės tarnautojų pozicijas. Tada apžvalgininkai skelbė, kad, jei tas atvejis bus užmirštas, tai reikš Ukrainos žlugimą, nesėkmę. Taigi ir Arsenijaus Jaceniuko nepasitikėjimo klausimas bei J. Tymošenko pasitraukimas priartina prie dar didesnio chaoso?

– Manau, kad pirmiausia tai reakcija į ministro pasitraukimą, kilusį skandalą ir diskusijas apie tai, kad visa valdžia nesugeba įgyvendinti pažadų, kuriuos pateikė prieš rinkimus į parlamentą. Tai yra žadėjo iš esmės reformuoti šalį, kovoti su korupcija ir įgyvendinti tuos sisteminius pokyčius, kurie užtikrintų tvarų ilgalaikį valstybės augimą. Taigi balsavimas prieš vyriausybę ir buvo būtent po A. Abromavičiaus atsistatydinimo.

Manau, kad tai rodo, jog prezidentas bandė pademonstruoti savo galią ir gebėjimą kontroliuoti situaciją, bet patyrė smūgį, nes vyriausybė liko poste ir netgi ne visi jo partiečiai pasisakė už šią poziciją. Taigi šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, iš kurios, ko gero, vienintelė išeitis – pirmalaikiai rinkimai. Akivaizdu, kad parlamentas ir dabar likusi valdančioji koalicija negebės priimti esminių sprendimų – vienas tokių, pavyzdžiui, yra konstitucinė reforma. Jai reikia 300 balsų, o dabar vyriausybei atstatydinti nepavyko surinkti net 226. Taigi dabartinė valdžia tiesiog nepajėgi įgyvendinti reformų.

– Kaip visa tai atrodo besitęsiančio karo su Rusija kontekste ir kaip atsilieps šalies perspektyvoms priešintis?

– Be jokių abejonių, Ukrainai būtina pateikti savo sėkmės istoriją. Po karo, kuris tebevyksta, po Maidano šalis privalėjo žengti būtinus žingsnius tam, kad įrodytų Vakarams, jog yra verta tų kreditų, paskolų, kurias ir toliau gauna iš tarptautinių kreditorių. Antra, reikia įrodyti, kad tie procesai, kurie vyko šalyje, leidžia Ukrainai apsivalyti, išspręsti pagrindines problemas ir žengti tvariu Europos integracijos keliu. Žinome, kad pasirašytas asociacijos susitarimas, pradėtos reformos ir pan.

Dabartinis politinis chaosas stumia visą valstybę į aklavietę, nes, jei nėra valdžios, kuri būtų pajėgi laikytis numatytos krypties, iškyla problemų ir dėl Vakarų dėmesio bei paramos – ar tikrai tokia valdžia, kuri neišsprendžia senų ir labai gilių Ukrainos problemų, gali būti ta, kuria pasitikima. Tad labai svarbu, kad dabar Ukrainoje prasidėtų procesai, kurie galiausiai leistų turėti efektyvią valdžią.

Panašu, kad vienintelis kelias yra rinkimai. Netgi prezidentas tam jau ruošiasi – yra kalbų, kad jis kuria naują politinę jėgą kartu su Michailu Saakašviliu. Ta jėga būtų greta dabartinio P. Porošenkos bloko tam, kad prezidento įtaka parlamente dar labiau sustiprėtų po rinkimų ir tai galbūt leistų efektyviau įgyvendinti reformas.