LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vienos didžiausių Europoje žuvies ir jos produktų gamintojos atstovai teigia, kad Lietuvoje kasmet suvalgoma vis daugiau tiek šviežios, tiek šaldytos ar paruoštos žuvies – menkės, surimio gaminių ar žuvies salotų. Tuo tarpu mitybos ekspertai augimą vertina teigiamai, bet išlieka santūrūs – tokiu tempu Vakarų šalis vytis teks dar ilgai, ypač kalbant apie biologiškai vertingiausios žuvies vartojimą.
Toliau karaliauja silkė, bet vietą atranda ir kita žuvis
„Ne paslaptis, kad tradicinė lietuvių žuvis – silkė, jos gaminiai ant mūsų kasdienio stalo vis dar populiariausi. Tačiau lietuviai vis dažniau atranda ir tokią pasaulyje seniai mėgiamą žuvį kaip menkė, lašiša ar surimi gaminiai iš baltosios žuvies. Štai šaldytos žuvies, tokios kaip Atlantinė ar Ledjūrio menkė, pardavimai Lietuvoje nuo 2014-ųjų padvigubėjo. Tai svarbu, nes menkė – žmogui itin vertinga žuvis“, – tendencijas vardija prekybos ir distribucijos kompanijos „Vičiūnai“ vadovas Egidijus Remeikis.
Pasak jo, žuvis po truputį, bet užtikrintai atranda savo vietą vartotojo pirkinių krepšelyje – augimo tendencijos sietinos ir su vis didesniu Lietuvos gyventojų dėmesiu visavertei mitybai. Dėl aukštos kokybės baltymų ir vertingų riebalų rūgščių žuvis yra vienas svarbiausių mitybos piramidės produktų. Pastebima ir kita teigiama tendencija – lietuviai dažniau perka ir jau pagamintas žuvies salotas.
Atstovas daro prielaidą, kad paruoštos valgyti ir patogiai supakuotos žuvies salotos gyventojų racione keičia kitus greitojo maisto produktus – sumuštinius, čeburekus, picas ar kebabus. „Šios produktų kategorijos panašios patogumo, bet ne visavertės mitybos prasme. Juk skubantys žmonės taip pat gali rinktis sveikesnius gaminius. Jaučiame, kad tai svarbu tiek lietuviams, tiek ir visiems europiečiams, todėl manome atradę sėkmingą nišą augimui šioje produktų grupėje Lietuvoje bei užsienyje, – teigia E. Remeikis.
Sergame širdies ligomis, bet žuvies valgome vis dar per mažai
Tiesa, mitybos specialistai tokias tendencijas vertina teigiamai, bet atsargiai – žuvies vis dar valgome per retai. Tai vienas svarbiausių natūraliai gaunamų polinesočiųjų riebalų rūgščių šaltinių. Šių rūgščių stygius ne tik silpnina imunitetą bei smegenų funkciją, bet ir yra didžiosios lietuvių sveikatos rykštės – širdies ir kraujagyslių ligų – priežastis.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto pastaraisiais metais vykdyti Lietuvos gyventojų mitybos tyrimai atskleidžia, kad trečdalis suaugusiųjų neriebios žuvies ir jos produktų vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba iš viso nevartoja, nors tokią žuvį reiktų valgyti 3 kartus per savaitę. Įvertinus riebios jūros žuvies vartojimą, nustatyta, jog net 64 % ją vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja.
„Be abejo, žuvies ir jos produktų vartojimo augimas nuteikia optimistiškai. Deja, jis nėra toks spartus, kaip norėtųsi – tokiu tempu pirmaujančias šalis vysimės dar ne vienerius metus. Menkas žuvies vartojimas yra viena iš priežasčių, kodėl toks didelis lietuvių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Apklausos rodo, kad gyventojai suvokia ryšį tarp visavertės mitybos ir geros sveikatos.
Deja, dar per retai vadovaujamės šiomis žiniomis. Neriebi žuvis – vertingas aukštos kokybės baltymų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Riebi jūros žuvis – puikus omega polinesočiųjų riebalų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų A, D, E šaltinis“, – sako Visuomenės sveikatos instituto vadovas profesorius Rimantas Stukas.
Didžioji Lietuvos epidemija – širdies ir kraujagyslių ligos – jau daugelį metų yra pagrindinė lietuvių mirties priežastis, atsakinga už daugiau nei pusę visų mirčių kasmet. Profesorius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gyventojai gauna per mažai polinesočiųjų riebalų rūgščių, nes mažai valgo ne tik žuvies, bet nevartoja ir maisto papildų, turinčių šių rūgščių.
Vis dėlto jis pasidžiaugė, kad po truputį gerėjantys gyventojų mitybos įpročiai nuteikia optimistiškai – būtent didėjantis žuvies ir jos produktų vartojimas gali tapti ta daugelį metų taip laukta kovos priemone su širdies ir kraujagyslių ligomis.
