Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.
Kova už balsus prieš birželio 23-iosios referendumą įtraukė JAV prezidentą Baracką Obamą (Baraką Obamą), Bendrijos lyderius ir Tarptautinį valiutos fondą, išprovokavo Europos Sąjungos palyginimus su Adolfu Hitleriu ir pakurstė įspėjimus apie Trečiojo pasaulinio karo grėsmę.
„Pasilikimo“ stovyklai vadovauja premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas), kurį palaiko tokie lyderiai, kaip B.Obama, tarptautinei bendrijai nerimaujant, kad Britanija gali tapti pirmąja iš ES pasitraukusia bloko nare.
TVF įspėjo apie potencialiai „neigiamą ir ūmią“ pasaulio rinkų reakciją, jei britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES, o Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai savaitgalį perspėjo apie galimą „sukrėtimą“ dėl „Brexit“.
Europos Komisija pareiškė, kad dabartinis neaiškumas jau daro poveikį augimui euro zonoje, o Anglijos bankas įspėjo, kad tokia neaiški situacija veikia ir Britanijos ekonomiką.
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad jei neįvyks kažkas netikėto, „Pasilikimo“ šalininkų stovykla turėtų iškovoti pergalę referendume.
Tyrimų projekto „What UK Thinks“ šešių pastarųjų apklausų rezultatai rodo, kad atmetus dar neapsisprendusius rinkėjus, Britanijos pasilikimo Bendrijoje šalininkų stovykla turi 55 proc. palaikymą ir 10 proc. lenkia savo oponentus.
Lažybininkai taip pat prognozuoja pergalę „Pasilikimo“ stovyklai: „William Hill“ ir „Ladbrokes“ siūlomi statymai rodo, kad tikimybė, jog britai nubalsuos už pasilikimą Bendrijoje, siekia daugiau nei 85 procentus.
Ekspertai savo ruožtu įspėja, kad bene svarbiausias veiksnys bus rinkėjų aktyvumas, o nemaža dalis jaunimo ir etninių mažumų atstovų, kurie labiausiai remia tolesnę narystę ES, labai tikėtina, gali neateiti balsuoti.
Pastarieji apklausų rezultatai turėtų kiek pakelti ūpą D.Cameronui, kuriam veikiausiai tektų atsistatydinti pralaimėjus referendume, o tarp norinčiųjų jį pakeisti yra ir viena ryškiausių „Brexit“ šalininkų stovyklos figūrų, buvęs Londono meras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).
Taip pat mažėja tikimybė, kad gali būti surengtas antrasis plebiscitas dėl Škotijos nepriklausomybės. Šį regioną valdantys nacionalistai įspėjo, kad jei Britanija kitą mėnesį nubalsuos už išstojimą iš Bendrijos, škotai, dauguma kurių yra proeuropietiškų pažiūrų, gali vėl organizuoti plebiscitą dėl nepriklausomybės, siekdami per dvejus metus pasitraukti iš Jungtinės Karalystės.
Nuo Hitlerio iki Baghdadi
D.Cameronas 2013-aisiais paskelbė, jog organizuos balsavimą dėl tolesnės Britanijos narystės ES, siekdamas nuraminti euroskeptiškąjį savo Konservatorių partijos sparną, tačiau aštria retorika pasižyminti referendumo kampanija smarkiai supriešino įtakingas partijos figūras.
B.Johnsonas, laikomas vienu iš realiausių būsimų Konservatorių partijos lyderių, aktyviai važinėja po šalies miestus, agituodamas rinkėjus „susigrąžinti kontrolę“ iš Briuselio.
Jis nuolat atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre skelbdamas nebūtinai pamatuotus pareiškimus apie ES galias, pavyzdžiui, kad ji draudžia parduoti didesnes bananų kekes ir neleidžia perdirbti arbatos pakelių.
Neseniai B.Johnsonas išprovokavo pasipiktinimo bangą, kai interviu vienam laikraščiui pareiškė, kad Europos Sąjunga, siekdama sukurti supervalstybę, elgiasi kaip Vokietijos nacių lyderis Adolfas Hitleris.
Premjeras D.Cameronas taip pat zuja po šalį, agituodamas rinkėjus įmonėse ir gamyklose ir kalbėdamas apie grėsmes, su kuriomis susidurs Britanija, jei pasitrauks iš ES.
Jis sulaukė kaltinimų, jog perša mintį, kad gali kilti naujas pasaulinis karas, kai įspėjo, jog dėl „Brexit“ kiltų grėsmė ne vieną dešimtmetį Europoje viešpatavusiai taikai.
Ministras pirmininkas taip pat yra sakęs, kad džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) lyderis Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis) sveikintų Britanijos pasitraukimą iš ES.
Sasekso universiteto politikos mokslų profesorius Paulas Taggartas (Polas Tagartas) sakė, kad abi stovyklos mėgina supaprastinti sudėtingus klausimus, „ieškodamos mantrų, kurios būtų veiksmingos“.
Tačiau tonas, vyraujantis diskusijose, per kurias įtakingi konservatorių politiniai veikėjai kaltina vieni kitus šmeižtu, neatsakingumu ir „ekonominiu neraštingumu“, pakurstė būgštavimus dėl šios partijos vienybės po birželio 23-iosios referendumo.
„Smurtas gatvėse“
Pirmuosiuose televizijos debatuose, kurie vyks birželio 7 dieną, pasirodys premjeras C.Cameronas ir euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) vadovas Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas). Tačiau jie nedalyvaus tiesioginėje žodžių dvikovoje, o tik vienas po kito atsakinės į auditorijos klausimus.
Antiimigracinė UKIP pavertė perspektyvą užbaigti masinę imigraciją iš kitų ES šalių svarbiausia „Pasitraukimo“ stovyklos agitacinės kampanijos tema.
Nauja „ComRes“ apklausa rodo, kad ekonomika ir imigracija kelia didžiausią susirūpinimą rinkėjams.
N.Farage'as įspėjo, kad jei žmonės mano, kad iš jų buvo atimta kontrolė, įskaitant ir šalies sienų kontrolę, „tuomet kitas žingsnis bus smurtas“.