Ne tik iš lėktuvo, bet ir iš kosmoso matomas pasaulio paveldu įvardytas Didysis barjerinis rifas prie Australijos krantų šiemet nunyko taip, kaip dar niekada jo stebėjimo istorijoje. Kone 2,5 tūkst. kilometrų besidriekiančio rifo šiaurinėje dalyje išbluko net du trečdaliai koralų. Taip nutinka, kai vanduo tampa per šiltas, koralai išstumia gyvus dumblius, sukalkėja ir nubąla.

„Trys rifo išbalimo etapai įvyko pasauliniam klimatui atšilus vienu laipsniu. Taigi dviejų laipsnių atšilimas, koks yra sutartas tarptautinis tikslas, kels labai daug iššūkių Didžiajam barjeriniam rifui“, – aiškina Koralinių rifų tyrimo centro direktorius Terry Hughesas.

Nors UNESCO pasaulio paveldo komitetas gegužę neįtraukė rifo į pavojuje esančių objektų sąrašą, bet paprašė Australijos vyriausybės informuoti, kaip sekasi jį išsaugoti. Tai australai žada padaryti penktadienį. Šaliai koralinis rifas – ne tik išskirtinė vertybė, bet ir pajamų šaltinis, kasmet su rifu susijęs turizmas į Australijos biudžetą atneša 5 mlrd. Australijos dolerių arba daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų.

Pasak mokslininkų, ne visai išblukę koralai gali atsigauti ir vėl įgyti spalvą vandeniui atvėsus, kai koraluose vėl apsigyvena dumbliai.

„Tai labai lėtas procesas, manome, prireiks 10–15 metų, kad rife ataugtų pakankamas kiekis koralų“, – svarsto T. Hughesas.

Tyrėjai džiaugiasi bent tuo, kad centrinė ir pietinė didžiausio pasaulyje koralinio rifo dalys stipriai nenukentėjo. Bet prognozėse optimizmo nedaug. Baiminamasi, kad kitas išblukimas gali įvykti koralams dar nespėjus atsigauti nuo šio, o per porą dešimtmečių blukimai gali būti tokie dažni, kad kartosis kas porą metų.