Le Djablerės kaimo (Šveicarija) gyventojai įsivedė savo valiutą, kad sukauptų lėšų naujam funikulieriui. Vienas kalnuose virš šio kaimo esančio Isenau slidinėjimo kurorto fondas kaimo gyventojų prašymu nukalė 50 tūkst. monetų.

Scanpix nuotr.

Iki balandžio mėnesio vietinės parduotuvės ir restoranai priiminės jas kartu su tikrais pinigais pagal nustatytą kursą: 10 Šveicarijos frankų už vieną Isenau valiutos nominalą. „Kai kas perka sūrį, kainuojantį 10 frankų, ir atsiskaito 20 frankų kupiūra, – aiškino sūrių parduotuvės savininkas Lucienas Morerodas. – Mes jo paklausiame, gal jis norėtų gauti grąžos Isenau monetą.“ Jeigu turistas nuspręs ją išleisti, jis tai turės padaryti Le Djablerės kaime. Sumanymo autoriai mano, kad tai padarys teigiamą poveikį kaimo ekonomikai. Pasak fondo nario Jeano Marie Schlaubitzo, laikinoji valiuta tiesiog uždegė vietos gyventojus. Galutinis akcijos tikslas – surinkti 250 tūkst. frankų, reikalingų funikulieriui pirkti. Dabar slidininkai pasiekia Isenau kurortą pasenusiu keturviečiu keltuvu, kuris veikia nuo 1953 m.

Atsisakė pagerbti

Kalštato miestelio (Vokietija), iš kurio XIX a. emigravo JAV prezidento Donaldo Trumpo senelė ir senelis, bendruomenės taryba atsisakė suteikti jam garbės piliečio vardą. Skelbiama, kad nurodyta priežastis susijusi su vietine tradicija.

Scanpix nuotr.

Pasak Kalštato burmistro Thomaso Jaworeko, bendruomenėje dar niekam nebuvo suteiktas garbės piliečio vardas, taip turėtų likti ir ateityje. Iniciatyvą suteikti naujajam JAV prezidentui Kalštato garbės piliečio statusą iškėlė Vokietijos respublikonų partijos atstovas Alexanderis Dietelis. Praėjusių metų pabaigoje žiniasklaida pranešė apie vokiškas D.Trumpo šaknis. Žurnalas „Bild“ rašė, kad Vokietijos archyvuose rastas D.Trumpo senelio Friedricho laiškas, kuriame prašoma neišsiųsti jo iš Bavarijos karalystės už karinės prievolės įstatymo pažeidimą. F.Trumpas 1869 m. gimė Kalštate, kuris tada priklausė Bavarijos karalystei, ir emigravo į JAV, neatlikęs būtinosios karinės tarnybos. Jungtinėse Valstijose D.Trumpo senelis susikrovė turtą ir pamėgino vėl įsikurti Bavarijoje. Tačiau karalystės valdžia nusprendė jį deportuoti už įstatymo pažeidimą ir jam teko grįžti į JAV.

Prasmirdusi skola

Oklendo mieste (Naujoji Zelandija) vienas verslininkas netekęs kantrybės savitai priminė jam skolingos kavinės šeimininkui, kad skolas reikia grąžinti. Barry Hartas, valdantis dvi kasimo ir žemės darbais bei krovinių pervežimu besiverčiančias bendroves, tvirtina, kad kavinė „XoticSweets&Snacks” iki šiol neapmokėjo visų sąskaitų už suteiktas paslaugas.

Scanpix nuotr.

Bendra jų vertė – apie 88 tūkst. dolerių. Kavinės savininkas Jaspalas Singhas buvo užsisakęs iš B.Harto bendrovės seno pastato griovimo, sklypo išvalymo ir naujo statinio pamatų klojimo darbus. Pasak verslininko, J.Singhas sumokėjo 30 tūkst. dolerių, bet nuo to laiko, nepaisydamas priminimų ir reikalavimų, nustojo mokėti skolą. Kad primintų apie ją, vieną rytą atvažiavę keturi B.Harto įmonės sunkvežimiai prie įėjimo į kavinę išvertė apie 40 tonų itin dvokiančio dumblo. Be to, verslininkas pagrasino išmontuoti į po kavine jo darbininkų nutiestus kanalizacijos vamzdžius. J.Singhas žurnalistams atsisakė komentuoti, ar pagaliau apmokės skolą, ar imsis kokių nors atsakomųjų veiksmų.

Prašvilpė turtą

Prabangus garsaus JAV kino aktoriaus Johnny Deppo gyvenimo būdas privedė jį prie finansinės katastrofos, pranešė Amerikos žiniasklaida. Per du dešimtmečius, anot aktorių į teismą dėl pradelstų paskolų padavusios organizacijos atstovų, didžiąją laiko dalį 53 metų amžiaus J.Deppas kas mėnesį išleisdavo po 2 mln. dolerių.

Scanpix nuotr.

Kino filmo „Karibų piratai“ žvaigždė už 14 nekilnojamojo turto objektų, tarp kurių yra pilis Prancūzijoje su 18 ha sklypu, keli namai Holivude ir arklių ferma Kentukyje, iš viso paklojo 75 mln. dolerių. Nuo 2000 m. „Oskarui“ nominuotas aktorius jachtai išleido 18 mln. dolerių, įsigijo 45 prabangius automobilius ir beveik kiekvieną mėnesį vynui, privatiems lėktuvams ir 40 darbuotojų skirdavo 700 tūkst. dolerių. Aktorius sukaupė daugiau kaip 200 garsių menininkų kūrinių, tarp kurių yra Andy Warholo bei Gustavo Klimto darbai, įsigijo 70 kolekcionuojamų gitarų ir kita. Be to, po skyrybų su aktore Amber Heard aktorius privalo sumokėti jai 7 mln. dolerių.

Skaičiuos patys

Baiminantis dėl galimo kompiuterinių įsilaužėlių įsibrovimo į rinkimų komisijos duomenų bazes, Nyderlandų rinkėjų balsai per kovo 15 d. šalyje vyksiančius parlamento rinkimus bus skaičiuojami rankomis.

Scanpix nuotr.

Nyderlandų vidaus reikalų ministerijos atstovų teigimu, pasirodė pranešimų, kad gali būti nesaugu naudotis balsams skaičiuoti skirta programine įranga. Žvalgybos institucijos įspėjo, kad Prancūzijos, Vokietijos ir Nyderlandų rinkimus gali bandyti paveikti išorinės jėgos, pavyzdžiui, Rusija. „Negalima leisti kilti jokioms abejonėms. Yra požymių apie galimą Rusijos susidomėjimą, todėl šiuose rinkimuose turime grįžti prie senų gerų priemonių – rašiklio ir popieriaus“, – pareiškė Nyderlandų vidaus reikalų ministras Ronaldas Plasterkas.

Parduoda Hitlerio telefoną

Merilendo valstijoje (JAV) rengiamame aukcione bus parduodamas nacistinės Vokietijos vadeivos Adolfo Hitlerio asmeninis telefono aparatas. Bendrovės „Siemens“ gamybos telefono aparatą A. Hitleriui padovanojo vermachto atstovai.

Scanpix nuotr.

Aukcionų namų „Alexander Historical Auctions“ darbuotojų teigimu, kaip tik šiuo telefonu fiureris davė daugumą savo įsakymų per dvejus paskutiniuosius Antrojo pasaulinio karo metus. Aparato apraše nurodoma, jis galbūt yra „pražūtingiausias visų laikų ginklas“. Raudonai nudažytas telefonas su Hitlerio pavarde ir svastika galinėje dalyje 1945 m. pavasarį buvo paimtas iš fiurerio bunkerio po Trečiojo reicho kanceliarijos rūmais. Bunkerį užėmę Raudonosios armijos kariai jį kaip suvenyrą atidavė britų kariuomenės karininkui Ralphui Rayneriui, pirmajam į Hitlerio bunkerį patekusiam Vakarų sąjungininkų atstovui. Po karo jis telefono aparatą parsivežė į namus. Po R.Raynerio mirties telefoną paveldėjo jo sūnus Ranulfas. Vėliau jis nusprendė parduoti jį per aukcioną. Manoma, kad už A.Hitlerio telefoną gali būti sumokėta nuo 200 iki 300 tūkst. dolerių.

Apgavo prezidentę

Estijos prezidento kanceliarija patvirtino, kad šalies vadovė Kersti Kaljulaid tapo internetinių sukčių auka. Vienam iš jų apgaule pavyko sužinoti prezidentės tarnybinės banko kortelės duomenis.

Scanpix nuotr.

Manoma, kad tai pavyko padaryti suklastojus tam tikrą tinklalapį, kuriame lankėsi K.Kaljulaid. Jos įvestus mokėjimo kortelės rekvizitus perėmė internetiniai sukčiai. Pasak Estijos prezidento kanceliarijos atstovų, po kurio laiko buvo gautas pranešimas, kad nežinomas asmuo sužinojo jos tarnybinės banko kortelės duomenis ir sumokėjo 2,8 tūkst. eurų už kelis pirkinius „Ross Stores“ parduotuvėje Jungtinėse Valstijose. Kanceliarijos darbuotojai pasiekė, kad transakcija būtų anuliuota: minėtos parduotuvės administracijai buvo įrodyta, kad kortelės savininkė tuo metu buvo Estijoje.

Pagal ELTA, „Huffington Post“ ir news.yahoo.com parengė Arvydas Praninskas