Tokia šilta žiema – visai neblogai: neslidūs keliai, statybininkai dirba įprastu režimu. Iki Naujųjų metų dar ir už šildymą nereikėjo daug mokėti. Tačiau globaliniu mastu toks orų šiltėjimas kelia nerimą visame pasaulyje. Apie tai net dvi savaites buvo kalbama Jungtinių Tautų (JT) organizuotoje tarptautinėje klimato klausimų konferencijoje Paryžiuje.

Blogos naujienos

Dar prieš prasidedant konferencijai Ženevoje įsikūrusi JT orų agentūra pateikė ataskaitą, kurioje perspėjama apie rekordiškai aukštą planetos vandenynų ir sausumos paviršiaus temperatūrą. Remdamiesi stebėjimų duomenimis, „esame tvirtai įsitikinę, kad 2015-ieji tikriausiai bus patys karščiausi nuo matavimų pradžios“, – sakė Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) vadovas Mišelis Žaro. Ankstesnis atšilimo rekordas buvo užfiksuotas 2014-aisiais. 2011–2015 metų laikotarpis taip pat buvo šilčiausias kada nors užfiksuotas penkmetis, 0,57 laipsnio šiltesnis už 1961–1990 metų vidurkį. „Tai iš tikrųjų blogos naujienos mūsų planetai“, – sakė M. Žaro žurnalistams.

JT agentūra nurodė, kad preliminarūs duomenys rodo, jog pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra šiemet tikriausiai pasieks „simbolinę ir reikšmingą gairę“ – kai klimatas taps 1 laipsniu Celsijaus šiltesnis negu XIX amžiaus viduryje.

Atrodo, kas čia tas vienas laipsnis. Menkniekis. Tačiau klimatologai sako, kad kaip tik dėl jo žmonija patiria vis stipresnių kataklizmų.

Kylant temperatūrai, amžinasis įšalas pamažu tirpsta. Mažėjant ledo, tamsėjantis žemės paviršius sugeria daugiau saulės skleidžiamos šilumos. Tirpstant ledynams, jūrose pakils vandens lygis, todėl daug teritorijų atsidurs po vandeniu. Spėjama, kad jūros lygis pakils iki 59 centimetrų, todėl pasikeis ir Baltijos pajūrys. Gali atsitikti taip, kad dabartinius paplūdimius matysime tik nuotraukose, o Klaipėda ir Nida vis dažniau jus potvynių grėsmę. Tačiau kituose pasaulio regionuose bus gerokai baisiau. Dėl kylančio vandens pavojuje atsiduria tokios šalys kaip Kiribatis (jis yra Okeanijoje, išsidėstęs 33 salose, esančiose jūros lygyje), tokie milijoniniai miestai kaip Šanchajus, Buenos Airės.

Toks ledo tirpimas sukelia ir neįprastus vėjus. Prognozuojama, kad atšilimas palies visus žemės regionus, nuo jo nukentės kas dešimtas gyventojas.

Sunkiausiai prie pasikeitimų pasaulyje prisitaiko gyvūnai, o didžiausias pavojus – plėšrūnams. Ekspertų teigimu, jau dabar pasaulyje sparčiai nyksta gorilos, jaguarai, lūšys. Brakonieriavimas, ligos Centrinės Afrikos šalyse gorilų populiaciją per 25 metus sumažino 60 procentų, o Paragvajuje, Argentinoje ir Brazilijoje per tą laiką jaguarų sumažėjo beveik 7 kartus. Į naujausią nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą įtraukta daugiau nei 16 000 rūšių, kurioms gresia išnykimas. Dar 1996 metais į šį sąrašą pateko apie 10 000 rūšių.

Jau šiemet klimato atšilimą, kai kurie regionai pajuto itin smarkiai. Štai uraganas Sandy gerokai aptalžė Niujorką. Prisiminkime ir potvynius, ilgalaikę sausrą Kalifornijoje, miškų gaisrus prie Baikalo. Auga nuostoliai, žūsta žmonės. Antarktidoje ozono skylė spalio mėnesį vėl labai išsiplėtė, pasiekė net 28 mln. kvadratinių kilometrų. Šiemet Grenlandijoje iškrito labai mažai kritulių. Tai dar labiau paspartino ledyno tirpimą. Arkties ledynai vasarą sumažėjo dar maždaug vienu milijonu kvadratinių kilometrų. Apie šiuos ir kitus nerimą keliančius procesus ir buvo kalbama Paryžiuje.

Vadovų pažadai

Į konferencijos atidarymą buvo susirinkę daugiau negu 150 valstybių lyderiai. Šią konferenciją daugelis vadino paskutine galimybe išvengti klimato pokyčių pragaištingų padarinių. „Dar niekada tiek daug nebuvo pastatyta ant kortos per tarptautinį susitikimą, nes nuo jo priklauso mūsų planetos ateitis, gyvybės ateitis, – atidarymo kalboje pareiškė Prancūzijos prezidentas Fransua Holandas. – Visos žmonijos viltys – ant jūsų pečių.“ JAV prezidentas Barakas Obama, Kinijos vadovas Si Dzinpingas ir daug kitų pasaulio lyderių žadėjo, kad jų šalys stengsis apriboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą.

Šių pastangų rezultatu tapo sutartis, kuri bus pradėta įgyvendinti nuo 2020 metų ir, galbūt, padės išgelbėti Žemės klimato sistemą nuo pragaištingų pokyčių dar daug dešimtmečių, sakė lyderiai. Tačiau susitarti nebuvo lengva. Dosnūs vadovų pažadai ėmė strigti, kai buvo prieita prie konkrečių derybų. Teko net pratęsti konferencijos darbą, kad būtų priimti bent jau kompromisiniai sprendimai. Ir tai jau ne pirmas kartas. Panašūs pažadai jau yra žlugę per JT derybas, rengtas ilgiau negu du pastaruosius dešimtmečius.

Dar 1997 metais 141 pasaulio valstybė pasirašė Kioto protokolą, pagal kurį iki 2012 metų šalys įsipareigojo išmetamų teršalų kiekį sumažinti 5,2 proentais. Lietuva įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8 procentais. Deja, ne visos šalys laikėsi Kioto susitarimų. JAV ir Kinija išmetė į orą milijardus tonų anglies dvideginio ir beveik nieko nepadarė, kad sumažintų teršalus.

Ir dabar JT klimato procesas glaudžiai susijęs su iškastinio kuro naudojimu, kuris tebėra pasaulio energetikos pagrindas, o tai reiškia, kad bet kokie priimami sprendimai smarkiai paveikia valstybių interesus. Jau daug metų konstruktyvius pasiūlymus žlugdo tarpusavio kaltinimai ir kabinėjimasis prie smulkmenų, ypač kurstomas nesutarimų tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų šalių, kam turėtų tekti didžiausia našta dėl atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo.

Šie nesutarimai atsiskleidė ir Paryžiuje, kai besivystančių šalių lyderiai kritikavo turtingųjų valstybių „veidmainystę“ reikalaujant naudoti mažiau iškastinio kuro, kai pačios užsitikrino kelią į klestėjimą, sudeginusios milžiniškus tokio kuro kiekius. „Klestintieji iki šiol palieka didelį anglies pėdsaką, o milijardai (žmonių), esančių plėtros laiptų apačioje, ieško erdvės augti“, – pabrėžė Indijos premjeras Narendra Modis.

Pasiektas kompromisas

Tačiau tikrasis darbas prasidėjo, kai lyderiai išvyko namo. Žemesnio lygmens derybininkai iš 195 šalių šiaip ne taip paruošė tarptautinę sutartį, nugludino prieštaringas pozicijas. Tarp daugiausiai nesutarimų keliančių pasiūlymų buvo pastangos susitarti dėl mechanizmo, kaip bus reguliariai tikrinamas įsipareigojimų mažinti anglies junginių patekimą į atmosferą vykdymas, taip pat neturtingų šalių vykdomų kovos su klimato pokyčiais programų finansavimo didinimas, kad iki 2020 metų jis pasiektų pažadėtą lygį – 100 mlrd. JAV dolerių (95 mlrd. eurų). Neturtingos šalys taip pat smarkiai spaudė turtingąsias pasidalyti švarios energetikos technologijomis, kad padėtų joms išvengti didesnės taršos.

Vienas iš svarbiausių pokyčių naujojoje sutartyje – formuluotė, turinti išspręsti ginčą dėl pagrindinio temperatūros parametro, apibrėžiančio kovos su klimato šiltėjimu uždavinius. Labiausiai klimato pokyčių pažeidžiamos šalys uoliai stengėsi, kad būtų susitarta, jog būtų iškeltas tikslas neleisti klimatui atšilti daugiau negu 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos. Tuo tarpu kai kelios didžiosios teršėjos, tarp jų Kinija ir Indija, pageidavo, kad tas rodiklis būtų švelnesnis – 2 laipsniai Celsijaus. Tokiu atveju tos šalys turėtų teisę ilgiau naudoti iškastinį kurą. Pasirinktas kompromisas: sutartimi siekiama, kad temperatūros Žemėje augimas nuo priešindustrinių laikų iki šio šimtmečio pabaigos būtų „ženkliai žemiau“, nei du laipsniai Celsijaus. Vėliau šią ribą bus siekiama mažinti iki 1,5 laipsnio.

„Dabar galėsiu grįžti namo ir pasakyti savo žmonėms, kad mūsų galimybės išlikti nėra prarastos“, – sakė Maršalo Salų užsienio reikalų ministras Tonis de Brumas. Jo šaliai, kaip ir kai kurioms kitoms salų valstybėms, kuriose gyvena daugiau negu milijardas žmonių, gresia pavojus išnykti dėl kylančio jūros lygio. Kitų metų pavasarį Paryžiaus susitarimą turės ratifikuoti visų valstybių parlamentai ir jis bus pradėtas įgyvendinti.

Sutarties pasirašymas sukėlė tikrą euforiją tik tarp konferencijos dalyvių. Užsienio šalių ministrai, šalių delegacijų nariai glėbesčiavosi, bučiavosi, o kai kurie net apsiašarojo. Konferencijai vadovavęs Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurentas Fabiusas sakė, kad ši pasaulinė klimato sutartis nėra rekomendacinio pobūdžio, tad bus teisiškai įpareigojanti.

Be to, nutarta nuo 2020 metų besivystančiam pasauliui skirti mažiausiai 92 milijardus eurų kasmet – šie pinigai bus panaudojami kovojant su pasauliniu atšilimu. Svarbu ir tai, kad naujas šio finansavimo skaičius būtų nustatytas iki 2025 metų.

Tačiau kai kurie aplinkosaugos ir žmogaus teisių grupių protestuotojai sutarties pasirašymo dieną susirinko prie Eifelio bokšto, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į kylantį vandens lygį jūrose, dažnėjančias sausras ir potvynius. Jų nuomone, minima sutartis tėra tik optinė apgaulė, kuri „užmaskuoja“ rimtų politikos pokyčių stoką, kaip pavyzdžiui, visiškai atsisakyti naftos kaip kuro panaudojimo.

Krokodilų neatsiras

Kokia situacija Lietuvoje? „Per 25 nepriklausomybės metus net 56 proc. sumažinome atmosferos taršą, 23 proc. visos šalies energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o mūsų ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo trečdaliu“, – prieš Paryžiaus klimato kaitos konferenciją sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuva iš tiesų padarė didžiulę pažangą, bet iki lyderių šioje srityje – mums dar toli.

Ką mums atneš atšilimas? Lietuva atsiduria vidutinių platumų šiaurinėje dalyje, kur atšilimo tempai dideli. Per 120 metų temperatūra pakilo jau maždaug vienu laipsniu. Galima sakyti, lenkiame vidutinius pasaulio tempus. Dažnesnės audros – anksčiau uraganai – Lietuvoje buvo retas reiškinys, o dabar siautė 1999 metais („Anatolijus“), 2005 metais („Ervinas“). Jie traukė elektros tinklus, vartė medžius, griovė silpnesnius pastatus. Vis dažniau kartojasi vasaros sausros (1992, 1994, 2002, 2006 metais) ir liūtys (2005, 2007 metais). Keičiasi paukščių parskridimo ir išskridimo laikas, plonėja ledo danga ant upių ir ežerų (ji sunyksta anksčiau), vis dažniau potvyniai prasideda vasario mėnesį.

Labiausiai pasikeitė žiemos ir vasaros mėnesiai. Temperatūra sausį, vasarį, kovą ir liepą bei rugpjūtį pakilo dviem–trimis laipsniais. Negana to, ir kritulių kai kuriais mėnesiais sumažėjo. Vasaros pabaigoje kritulių iškrenta mažiau, o žiemos tapo šiek tiek drėgnesnės. Tačiau nei krokodilų mūsų upėse atsiras, nei vietoje bulvių bananus auginsim. Mokslininkai prognozuoja, kad išliks šaltos žiemos, nes geografinė padėtis nepasikeis. Arkties regionas juk čia pat. Ir tas arktinių oro masių „kvėpavimas“ bus juntamas. Staigūs šaltų oro masių įsiveržimai neleis Lietuvoje auginti subtropinių kultūrų.

Remiantis modeliavimo rezultatais, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 metų gali pakilti 4, o atskirais mėnesiais – 7 °C.

XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra daugiau nei 30 °C). Tokių karščio bangų 2061–2100 metų laikotarpiu bus 7 dienomis daugiau negu 1971–2000 metais. Pajūryje tokie pavojingi reiškiniai pasitaikys rečiau (per metus padidės tik 1–2 dienomis). Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Šaltų dienų laikotarpiai ateityje pasitaikys vis rečiau, o didžiausi pokyčiai numatomi sausio mėnesį. Remiantis klimato modeliais prognozuojama, kad XXI amžiaus pabaigoje šalti periodai (kai minimali oro temperatūra mažiau nei 15 °C) pasitaikys tik sausio–vasario mėnesiais, o jų trukmė 2061–2100 metais neviršys 2 dienų per metus Vilniuje ir 1 dienos Klaipėdoje.

Remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatais, XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje – XXI amžiaus pabaigoje kritulių norma bus 123–163 mm (arba 16–22%) didesnė negu buvo XX amžiaus pabaigoje. Tuo tarpu pokyčiai Vilniuje sieks 57–65 mm (arba 9–10%). Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (daugiau kaip 30%) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje.

Besikeičianti temperatūra, krituliai turės įtakos visoms ūkio šakoms, taip pat ir turizmui. Pajūris yra vienas iš klimato kaitai jautriausių regionų Lietuvoje. Lietuvos pajūrys priklauso pietryčių Baltijos regionui, kuris dėl sausumos grimzdimo ir jūros lygio kilimo patirs didžiausius pokyčius XXI amžiuje. Pagal pesimistines prognozes Baltijos jūros lygis šiame regione gali pakilti iki 0,5–1,0 m. Vandens lygiui pakilus 1 m, iškiltų užtvindimo pavojus Klaipėdai ir Palangai. Dažnesnės vėjo patvankos gali sutrikdyti Klaipėdos uosto darbą. Todėl, norint išvengti neigiamų padarinių, reikia pritaikyti esamus inžinerinius tinklus prie būsimų pokyčių.

Tik faktai

Meteorologijos rekordai Lietuvoje

Beje, nors daug kalbama apie klimato kaitą, tačiau dauguma rekordų vis dar užfiksuoti praėjusiame šimtmetyje.

Aukščiausia temperatūra buvo užfiksuota 1994 metų liepos mėnesio 30 dieną Zarasuose – 37,5 °C.

Žemiausia – Utenoje 1936 metais vasario 1 dieną – minus 42,9 °C. Didžiausias paros kritulių kiekis iškrito 1980 metais liepos 2 dieną Dusetose – 250 mm. 1994 metų liepos mėnesį visiškai nelijo Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje ir Telšiuose, o 2002 metų rugpjūtį nė lašas neiškrito Laukuvoje, Palangoje, Raseiniuose.

Smarkiausias vėjas siautė 1970 metų spalį ir 1999 gruodį Nidoje, 1967 ir 1970 metais spalį Klaipėdoje ir 1986 metais birželį Utenoje – 40 metrų per sekundę.

Storiausia sniego danga buvo 1931 metais kovą. Laukuvoje – 94 centimetrai, o labiausiai dirvožemis buvo įšalęs 1969 metų kovą Dusetose – 146 centimetrai.

1969 metų vasario mėnesį pūga be pertraukos siautė Panevėžyje 78 valandas ir 25 minutes.

Stipriausias viesulas siautėjo 1981 metais Širvintose ir 2011 metais – Šiauliuose.

Žilvinas VIZGIRDA