Rubrika

Studijos Olandijoje: vietinių diskriminacija ieškant būsto ir draugai iš viso pasaulio

Šį rugsėjį Medeina Markevičiūtė Nyderlandų pietuose įsikūrusiame Tilburgo miesto universitete pradėjo paskutinį, trečiąjį viešojo valdymo programos kursą, sudarytą iš jungtinių politikos, ekonomijos ir teisės mokslų. Studijuoti užsienyje Medeina nusprendė dvyliktoje klasėje pajutusi, jog spaudimas puikiai išlaikyti brandos egzaminus norint studijuoti politikos mokslus Lietuvoje yra per didelis: „Niekada nebuvau atmetusi studijų užsienyje idėjos, tačiau būtent tais metais žengiau reikalingus žingsnius.“ Studijos užsienyje įtvirtino lietuvybę Kaune užaugusi Medeina nebuvo iš tų, kurie norėjo kuo greičiau ištrūkti iš Lietuvos. Mergina įsitikinusi, jog kiekvienas, išvažiavęs studijuoti toli nuo namų, pasisemia labai daug patirties, tačiau to tikrai nebūtina daryti, norint gauti gerą išsilavinimą. „Jaučiu dėkingumą Lietuvai, o studijas Olandijoje sieju ne tik su žiniomis, kurias įgijau, bet ir su supratimu, jog aš labai vertinu savo lietuvišką tapatybę ir įsivaizduoju savo ateitį Lietuvoje“, – prisipažįsta mergina. Medeinos kursiokai – studentai iš Italijos, Ispanijos, Ganos, Rumunijos, Sirijos, Vokietijos, Belgijos ir kitų šalių. Mergina pasakoja, kad susipažįstant kurso draugams patiems labai sunku įvardyti, iš kur jie kilę: „Viena kursiokė turi Olandijos pilietybę, nors jos abu tėvai kilę iš Ganos, o ji pati užaugo Singapūre ir tik dabar dėl studijų pirmą kartą atvyko gyventi į Olandiją. Tuo tarpu mano kambario draugė turi Olandijos pilietybę, tačiau jos tėvai – iš Tailando.“ Trečiakursė pasakoja, kad užsieniečiai studentai tampa labai gerais draugais, tuo tarpu bendravimas su olandais yra kiek komplikuotas. „Olandai yra linkę bendrauti tik vienas su kitu ir tai kelia daug problemų ieškant būsto, mat šioje šalyje nėra bendrabučių, tik studentų namai. Čia yra didžiausia ne tik Tilburgo, bet ir visos Olandijos problema, kuomet studentai, rašydami nuomos skelbimus, pabrėžia, jog namas pageidauja tik olandų kambariokų. Dauguma skelbimų prasideda žodžiais „Dutch only“ arba „No international“, tad atvykus į Tilburgą daugumai užsienio studentų tenka nuomotis kambarius labai užkeltomis kainomis, daug žmonių susiduria su apgavystėmis, – pasakoja mergina. – Šiek tiek paradoksalu, kaip tolerantiškiausioje pasaulio šalyje užsienio studentai patiria šitokią diskriminaciją.“ Praturtinanti multikultūrinė aplinka Nepaisant to, Medeina prisipažįsta pamilusi Nyderlandus kaip šalį, kurioje registravimosi studijoms procesas yra pakankamai lengvas, palyginus maža studijų kaina, puikus susisiekimas su Lietuva skrydžių atžvilgiu ir labai praturtinanti multikultūrinė aplinka: „Ypač svarbu suvokti, jog dauguma universitetų turi savo stipriąsias sritis. Pavyzdžiui, Tilburgo universitetas yra ypač žinomas dėl socialinių mokslų, ekonomikos ir tarptautinio verslo, taip pat kognityvinių mokslų ir dirbtinio intelekto programų. Tad būsimiems studentams visada patarčiau susirasti lietuvius, kurie jau studijuoja jūsų pasirinktame universitete ir paklausti, kokie yra jų atsiliepimai ne tik apie patį universitetą, bet būtent jus dominančią programą. Kartais pasirodo, jog net jei universitetas turi, pavyzdžiui, politikos mokslų programą, jo stiprioji pusė yra biologija. Tuomet logiškiau studijuoti universitete, kuris daugiau dėmesio skiria būtent socialiniams mokslams.“ Lygindama studijas Lietuvoje ir Olandijoje Medeina pasakoja, jog jos mokslai susidaro iš pagrindinių keturių komponentų: viešojo administravimo, politikos, ekonomikos ir teisės. Mokslo metai yra sudaryti iš dviejų semestrų, o kiekvienas semestras – iš dviejų blokų: „Dažniausiai mokomieji dalykai, susiję su teise ir politika, trunka visą pusmetį, o ekonomikos ir viešojo administravimo keičiasi praėjus kiekvienam blokui. Taip įgijau pagrindinių teorinių žinių apie ekonomiką, politiką ir teisę, istorinį valstybių ir jų valdymo modelių vystymąsi, kultūrinius valstybių valdymo skirtumus, savivaldybių, valstybių bei europinių struktūrų valdymą.“ Tiesa, sistemos yra ir kiek panašios, mat Medeinos atveju dėstytojas pateikia medžiagą, į ją gilinimasi mažose grupėse, o kurso pabaigoje studentas rašo teorinį darbą arba/ir egzaminą: „Vienintelis dalykas, kurio tikrai neturi Lietuvos universitetai – tai galimybė diskutuoti su studentais iš skirtingų pasaulio šalių, palyginti jų patirtis su savosiomis. Šių dalykų neįmanoma dirbtinai sukurti.“ Dėmesys praktiniam mokymuisi Mergina pasakoja, jog vienas iš jos studijų privalumų – praktinių užduočių gausa: „Mano programoje yra mokomasis dalykas, kuris vadinasi „Governance Clinic“. Jo paskaitų metu dirbame su tam tikra organizacija ir atliekame tyrimą aktualioje srityje. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais dirbome su nevyriausybine organizacija „Oxfam Novib“, kurie paprašė atlikti tyrimą apie poliarizaciją visuomenėje ir atrasti pilietinių iniciatyvų, kurios kovoja su šia problema. Mūsų grupė pasirinko rasti iniciatyvas, kurios stengiasi įgalinti moteris užimti lygiavertę poziciją visuomenėje. Šio tyrimo metu apklausiau dvi lietuviškas iniciatyvas – „Mūsų daug“ ir „Moterų bendrystės projektas“. Džiaugiuosi, nes šios praktinės užduotys atsiskleidžia beveik kiekviename dalyke, o dėstytojų esu skatinama rinktis Lietuvą kaip tyrimo centrą. Pavyzdžiui, kartu su grupėmis skirtinguose moduliuose lyginome Olandijos ir Lietuvos vietos savivaldos, politinių sistemų, kultūrinių aspektų skirtumus.“ Lietuvą universitete gerai žino ne tik dėstytojai, bet ir iš viso pasaulio susirinkę studentai: „Jei pasakai „Litouwen“, visi iškart žino, kur Lietuva yra, dauguma yra girdėję ir apie Vilnių. Po susipažinimo su manimi mano kurso draugai labai daug žino apie Lietuvą – apie ją daug kalbu tiek per paskaitas, tiek bendraudama laisvalaikiu.“ Po paskaitų – į darbą Medeinos studijos metams kainuoja apie 2000 eurų. Nors mokslo išlaidas jai padengia tėvai, pragyvenimui mergina užsidirba pati. Jau nuo antro kurso pradžios, pasibaigus paskaitoms, ji pradėjo dirbti picerijoje „Happy Italy“. „Dirbau vadinamuoju „runner“. Tai reiškia, jog tiesiogiai nekontaktuodavau su restorano svečiais, bet nešiodavau gėrimus ir valgį. Įdarbinimas Olandijoje yra labai paprastas  –pasirašomas taip vadinamas „0-hour contract“, o darbo valandos yra labai lanksčios. Gali dirbti tik kartą per savaitę, o gali ir septynis kartus. Taip pat egzaminų laikotarpiu labai lengva pasiimti laisvą savaitę“, – sistemos lankstumą pažymi studentė. Dažniausiai tie, kurie nemoka olandų kalbos, pasak Medeinos, yra įdarbinami dirbti vakarais, kai didelis lankytojų skaičius: „Taip per dieną išdirbdavau 3-6 valandas. Rasti darbą mokslo metų viduryje yra pakankamai sunku, tačiau mokslo metų pradžioje tai tikrai įmanoma, ypač tarptautinėse įmonėse, pavyzdžiui, „McDonald`s“ ar „H&M“. Darbo užmokestis priklauso nuo darbuotojo amžiaus, jis yra pakankamai didelis. Mano, 20-metės, valandinis užmokestis buvo apie 8 eurus. Darbu buvau patenkinta, kadangi kartu dirbo labai daug studentų iš įvairiausių pasaulio šalių.“ Vakarienei – per klaidą pagaminta pica Būsto kainos Tilburge yra labai aukštos palyginti su lietuviškomis, tačiau Tilburge būstą išsinuomosi perpus pigiau nei Amsterdame ar Hagoje. „Išeiti valgyti į miestą ar papramogauti galėdavau sau leisti, tačiau tikrai ne kiekvieną savaitę. Valgyti restoranuose Tilburge yra labai brangu, taip pat ir susisiekimas traukiniais – užsienio studentams nėra taikomos jokios nuolaidos. Šiuo atžvilgiu apsimoka įsidarbinti restorane, nes beveik kiekvieną vakarą grįždavau su pica arba makaronais, kuriuos arba įsigydavau su didele nuolaida, arba kai per klaidą buvo pagaminama papildoma porcija“, – juokiasi trečią kursą dėl pandemijos nuotoliniu būdu iš namų pradėjusi Medeina. Nors šiuo metu universitete yra suteikiama galimybė atvykti į paskaitas, jeigu jas dėstytojai įrašinėja auditorijoje laikydamiesi saugumo reikalavimų, lietuvė šį pusmetį mokslus tęs iš Kauno: „Per vasarą jau spėjau pasiilgti savo draugų, kurie liko Tilburge. Tikiuosi su jais pasimatyti pavasarį. Manau, kad studijuoti Olandijoje ar kitame užsienio universitete tikrai verta vien dėl galimybės pažinti žmones iš įvairiausių šalių ir kultūrų – tai yra dalykai, kurių neįmanoma išmokti per jokias paskaitas.“   Živilė Karevaitė