Pirmą kartą nepriklausomos Ukrainos istorijoje paskelbta karo padėtis. Ji įsigalioja trečiadienį ir galios 30 dienų. 

Karo padėties įvedimui pirmadienio vakarą pritarė šalies parlamentas. Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prieš debatus pabrėžė, jog karo padėties įvedimas būtinas, kad Kijevas „galėtų nedelsiant sustiprinti gynybą ir invazijos atveju greitai reaguoti“. Tačiau tai nereiškia, kad Ukraina imsis puolamųjų operacijų, sakė jis. Kalba eina „vien tik apie mūsų teritorijos apgynimą ir mūsų piliečių saugumą“.

„Spiegel.de“ pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus apie karo padėtį Ukrainoje.

Ką sako Ukrainos karo padėties įstatymas?

Ukrainos parlamentas 2015 metais priėmė naują įstatymą dėl karo padėties šalyje. Jis gali būti taikomas konkrečių grėsmių atveju ir yra skirtas nacionaliniam saugumui apginti. Įstatymas dabar bus pritaikytas pirmą kartą.

Įstatymas numato dešimtis veiksmų galimybių, kurių gali būti imtasi, tačiau neprivaloma. Dėl jų turi apsispręsti vyriausybė. Bet kokiu atveju karo padėtis turės reikšmingų padarinių kariuomenei ir civiliams gyventojams.

Pavyzdžiui, policijos užduotis konflikto teritorijose perims kariai. Kariuomenės teisės bus išplėstos: ji galės skelbti komendanto valandą, atlikti kratas būstuose, vykdyti transporto ir asmenų kontrolę. Šaukiamojo amžiaus vyrai privalės užsiregistruoti.

Galiojant karo padėčiai, draudžiama keisti konstituciją, rengti parlamento ar prezidento rinkimus. Karo padėties įstatymas neleidžia kankinimų.

Be to, gali būti taikomos tokios priemonės: spaudos laisvės ribojimas, komunikacijos priemonių – telefonų ir interneto – kontrolė bei ribojimai, demonstracijų ir susirinkimų draudimas, judėjimo laisvės ribojimas šalyje, taip pat ribojimai išvykti iš šalies, gynybos tikslams gali būti konfiskuojamas turtas ir pertvarkoma gamyba fabrikuose, taip pat – alkoholio draudimas.

Karo padėties įstatymas gali būti taikomas visoje šalyje arba atskirose teritorijose. Kaip ir konkretūs ribojimai.

Kas sprendžia, ar skelbti karo padėtį?

Karo padėtis skelbiama prezidento iniciatyva. Šis dažniausiai atsižvelgia į Saugumo tarybos pasiūlymą. Prašyme dėl karo padėties įvedimo turi būti argumentuojama, kodėl ji reikalinga. Be to, turi būti įvardytas konkretus laiko tarpas, kiek karo padėtis galios. Privalu nurodyti ir konkrečias teritorijas, kur ji galios, bei kokios priemonės bus naudojamos.

Prezidento prašymui per dvi dienas turi pritarti Ukrainos parlamentas. Apie sprendimą turi būti paskelbta iš karto.

Ar karo padėtis gali būti pratęsta?

Įstatymas numato, kad karo padėtis turi baigtis po nustatyto termino. Vadinasi, dėl jos pratęsimo prezidentas turėtų pateiki naują prašymą.

Tačiau karo padėtis gali būti anksčiau laiko nutraukta. Tai įmanoma, jei nebelieka grėsmės. Prezidentas gali tai padaryti dekretu Saugumo tarybos ar parlamento pasiūlymu.

Koks yra dabar paskelbtas dekretas dėl karo padėties?

Karo padėtis galios 30 dienų. Ji įsigalioja trečiadienį, lapkričio 28 dieną, 9 val. ryto, ir baigsis gruodžio 27-ąją. Įstatymas bus taikomas ne visai Ukrainai, o dešimčiai regionų pasienyje su Rusija ir Moldova.

Dekretas suformuluotas labai neaiškiai. Vis dėlto jis numato Ukrainos karinės gynybos stiprinimą, pavyzdžiui, oro gynybos ir pasienio postų. Taip pat bus saugomi infrastruktūros objektai ir imamasi informacijos saugumo priemonių. Kokios jos bus, neaišku. Dar vienas dekreto punktas laikomas griežtoje paslaptyje.

Jei dekretas nebus pratęstas, kovo 31-ąją įvyks numatyti prezidento rinkimai.