Viktorija Vetrova žino, kaip rizikuoja jos vaikai, gerdami dviejų šeimos karvių pieną ir valgydami džiovintus grybus bei uogas iš miško.

Tačiau pinigų stokojanti Ukrainos vyriausybė pernai sustabdė vietos mokyklų pietų programą 350-čiai tūkst. vaikų – vienintelį švaraus maisto šaltinį Zalyšanų kaime netoli Černobylio.

Tad kaimuose gyvenančios šeimos gelbstisi pienu ir žemės, vis dar užterštos trys dešimtmečiai po didžiausios pasaulyje branduolinės nelaimės, dovanomis. V.Vetrovos 8 metų sūnus Bogdanas serga struma, kurią tyrimai yra susieję su radioaktyvumu.

„Žinome apie pavojus, bet ką galime padaryti? – sakė V.Vetrova, stovėdama savo virtuvėje ir pripylusi stiklinę pieno. – Nėra kito būdo išgyventi.“

V.Vetrovos šeima ir tūkstančiai kitų šeimų yra įstrigusios tarp dviejų nelaimių pasekmių: Černobylio nuosėdų ir Ukrainos ekonomikos smukimo.

Po 1986 metų balandžio 26-osios sprogimo ir gaisro labiausiai paveikti Ukrainos rajonai buvo suskirstyti į keturias zonas.

Trijų zonų gyventojai buvo evakuoti arba galėjo savanoriškai persikelti. Tačiau Zalyšanų kaimas, esantis už 53 km į pietvakarius nuo sprogusio reaktoriaus, yra ketvirtojoje zonoje – nepakankamai užterštoje, kad gyventojai iš jos būtų iškelti, bet gaunančioje subsidijas dėl sveikatos klausimų.

Ukrainos žemės ūkio radiologijos institutas sako, kad per naujausius tos zonos testavimus buvo nustatyta, kad radiacija tokiuose gamtos teikiamuose maisto produktuose kaip riešutai, uogos ir grybai, saugų lygį viršija nuo dviejų iki penkių kartų.

Tačiau Ukrainos ekonomiką susilpnino separatistų karas rytiniame regione, išsikerojusi korupcija ir Krymo, kurį aneksavo Rusija, netekimas.

Pernai Ukrainos vyriausybė, kuri gauna milijardus dolerių (eurų) paskolų iš JAV, Europos Sąjungos (ES) ir Pasaulio banko, nutraukė apmokėjimą už mokyklinius pietus 4-ojoje zonoje. Oficialūs kaštai nenurodomi, bet tipinė maždaug 20 grivinų (71 eurocento) kaina reikštų, kad per metus ši programa turėtų atsieiti maždaug 44,5 mln. eurų.

„Karštas maistas mokykloje buvo vienintelis švarus maistas vaikams, patikrintas dėl radiacijos, – sakė mokytoja Natalija Stepančuk. – Dabar vaikai perėjo prie vietos maisto, kuris absoliučiai nekontroliuojamas“.

2012 metais vyriausybė sustabdė maisto ir dirvos užterštumo stebėjimą 4-ojoje zonoje, kuri buvo vadinama „griežtos radioekologinės kontrolės zona“. Valstybė taip pat atšaukė programą, pagal kurią buvo perkami vaistai „Ferocin“, kurių ūkininkai gali duoti savo galvijams, kad paspartintų cezio 137 izotopo pasišalinimą. Be finansinės pagalbos ūkininkai nenori jo pirkti.

„Vyriausybė išleidžia didžiules lėšas vietos populiacijai gydyti, bet negali skirti trupučio pinigų prevencijai. Man gėda žiūrėti žmonėms į akis“, – sakė Ukrainos žemės ūkio radiologijos instituto vadovas Valerijus Kašparovas.

Vitalijaus Petruko, kuris vadovauja agentūrai, administruojančiai „mirties zonas“ arčiausiai Černobylio elektrinės, nuomone, sprendimas dėl pietų mokykloje yra susijęs su tuo, kaip geriausiai panaudoti ribotas lėšas.

„Kas geriau: atiduoti visus pinigus žmonėms, sergantiems radiacine liga ir gelbėti juos, ar padalyti pinigus ... ir skirti kiekvienam iš jų po keturias grivinas? Mintis buvo sutelkti dėmesį į tam tikrus dalykus, o ne išsklaidyti energiją ir švaistyti pinigus“, – sakė jis.

Tokia kalkuliacija reiškia, kad daugelis iš 350 minimo kaimo gyventojų neturės maisto. Be Zalyšanų, toje zonoje yra dar maždaug 1 300 kaimų, kuriems nutraukta pietų programa. Net ir tada, kai ji buvo vykdoma, ne mokykloje vaikai tikriausiai valgė užterštą maistą.

Devynmetės Olesios Petrovos motina serga vėžiu ir nebegali dirbti. Olesia nekantriai laukia vasaros, kai galės miškuose uogauti ir ieškoti kitų gėrybių.

Tuo tarpu ji gali viltis, kad kuris nors iš jos bendraklasių duos jai kokį sumuštinį. Bet ekonomiškai vargstančiuose Zalyšanuose toks dosnumas yra nereguliarus.

Pietų programos nutraukimas nepaveiks vaikų darželių, tarp jų ir to, kuris įsikūręs tame pačiame pastate kaip mokykla. To vaikų darželio virėja Liubovė Ševčuk kartais ką nors perduoda ir vyresniems vaikams.

„Vaikai alpsta ir griūva. Bandau duoti jiems bent karštos arbatos, ar paimu iš vieno vaiko, kad duočiau kitam“, – sakė ji.

Kadangi jokia vyriausybinė agentūra nesirūpina moksleivių maitinimu, šis reikalas yra paliktas geraširdžiams žmonėms, tokiems kaip L.Ševčuk ar labdaros organizacijoms.

Italijos grupė „Mondo in Cammino“ atkreipė dėmesį į pietų programos sustabdymą 4-ojoje zonoje ir surinko 15 tūkst. eurų vienų metų pietums 130-čiai vaikų viename kaime, Radynka.

„Žinome, kad Ukraina beveik nemoki. Jie nusprendė, kad šios šeimos nebėra Černobylio vaikai“, – sakė organizacijos direktorius Massimo Bonfatti (Masimas Bonfatis).

Dėl bendro radiacinio užterštumo poveikio vis dar karštai ginčijamasi. Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje pateikiama išvada, kad papildomas radioaktyvumas per 20 metų periodą dėl ilgai išsilaikančio cezio 137 maždaug prilygsta vienam kompiuterinės tomografijos ištyrimui.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gydytoja Aušrelė Kesminienė sakė, jog nėra daug įrodymų, susiejančių radioaktyviomis medžiagomis užterštą maistą su vėžiniais susirgimais, išskyrus skydliaukės vėžį.

Tačiau apžvalgoje, kurią parengė aplinkosaugininkų grupė „Greenpeace“ ir kuri buvo paskelbta kovo mėnesį, sakoma, jog mokslinės studijos rodo, kad vaikų tokiuose užterštuose rajonuose kaip Zalyšanai kvėpavimo sistemos rodikliai yra daug prastesni. Viena ES finansuota studija, kai trejus metus buvo stebimi 4 tūkst. vaikų užterštuose rajonuose, taip pat parodė 81 proc. vaikų širdies ir kraujagyslių nepakankamumą.

Pediatras Jurijus Bandaževskis, kuris studijavo mažų radiacijos dozių poveikį žmogaus organizmui, sakė, kad yra „labai rimtų patologinių procesų“, kurie gali nulemti širdies ir kraujagyslių sistemos defektus ir vėžį. J.Bandaževskis, kurio darbai plačiai cituojami užsienyje, savo gimtojoje Baltarusijoje buvo įkalintas ketveriems metams. Šalininkai mano, kad jis buvo pasodintas į kalėjimą dėl savo darbo studijuojant Černobylio katastrofos pasekmes. Dabar jis dirba Ukrainoje.

„Apgailestaudamas turiu pareikšti, kad niekas tuo nesirūpina, ir tie alkani vaikai yra dar vienas įrodymas to, kaip valdžia elgiasi su populiacija, kenčiančia šiose teritorijose“, – sakė jis.

Nadežda Ivančenko, kurios vaikaitis buvo stebimas per minėtą ES tyrimą, sutinka, kad vyriausybė atrodo bejausmė. Ji atvedė 10-metį berniuką tyrimams ligoninėje rajono centre Ivankivas. Vaikui reiškiasi progresuojanti širdies sinusų aritmija.

„Žmonės daug serga, bet čia nereikia nei vaikų, nei ko nors kito. Mes buvome išmesti ir pamiršti“, – sakė ji.

9-metė Olesia, kuri dabar dažnai lieka be pietų, nori užaugusi tapti gydytoja, kad galėtų „išgydyti visus nuo radiacijos“. Bet kol kas jos troškimas yra prikimšti pilvuką miškuose surinktomis gėrybėmis.

„Miške nereikia pinigų, – sakė ji. – Ten yra visokiausio maisto, kuriuo galima pamaitinti visus“.