Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaKultūraPatarimaiSveikata Regionai
Atskirk pelus nuo grūdų
Bendruomenės
Konkursai
Kultūra
LKBK – mūsų nepriklausomybės šauklys
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Vokietijos lietuvių bendruomenėje – mūšis dėl pinigų

Dar visai neseniai Lietuvoje švelniai šaipytasi iš Lietuvos žydų bendruomenėje vykstančio konflikto – nariai nesutarė dėl kompensacijos už atimtą nuosavybę lėšų panaudojimo būdų. Procesai, vykstantys Vokietijos lietuvių bendruomenėje, – proga dirstelėti į veidrodį.

Vokietijos Vasario 16-osios gimnazija, kaip skelbia jos interneto svetainė,puoselėjanti tradicijas, integruota, moderni. Tai Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) kūdikis, gimęs 1950 m. Čia sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalbos ir laikyti brandos egzaminą.

Šeimyninė ranga

Vasario 16-osios gimnazija finansuojama iš kelių šaltinių. Vienas jų – Vasario 16-osios gimnazijos rėmimo fondas, kurio vienintelis tikslas – remti šią ugdymo įstaigą. Fondo biudžetą sudaro aukos. Lietuvoje dar mažai kam žinomas skandalas driokstelėjo 2018 m. kovo 7 d. Tada fondo nariai, kuriuos skiria VLB taryba, pareiškė, kad šiai nevyriausybinei organizacijai padaryta 18 615, 76 euro žala.

2016 m. kovo 19 d. VLB tarybos posėdžio metu į fondą buvo deleguoti šie nariai: Elena Baliulienė, Mindaugas Jacinevičius, Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, Bronislava Lipschis, dr. Willy Lehnert, Edmundas Jankūnas ir Jurgita Noreikaitė-Pickel. Antanas Schugschdinis, kuris nuo 1983 m. iki 2016 m. kovo 19 d. ėjo iždininko pareigas ir tvarkė fondo finansinius reikalus, nebuvo perrinktas fondo nariu.

2017 m. naujai paskirta fondo iždininkė Jurgita Noreikaitė-Pickel privalėjo pateikti Heppenheimo mokesčių inspekcijai ataskaitą už 2014–2016 m., kad fondas būtų atleistas nuo mokesčių prievolės. Kartu buvo rengiama ir finansinė ataskaita už 2016 ir 2017 m. Rengiant pastarąją paaiškėjo, kad buvęs iždininkas A.Schugschdinis ir jo sutuoktinė Anna Schugschdinis galimai neteisėtai išsigrynino pinigus ir vykdė kitas abejotinas operacijas. Aptikti suklastoti banko išrašai, taip pat galimai padirbtas Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos valdybos pirmininko Rimo Čiuplinsko prašymas skirti lėšų dūmtraukiui remontuoti. Kaip nurodoma pareiškime, A.Schugschdinis iš esmės pripažino, kad fondui yra skolingas, ir sutiko dalimis padengti skolą tuo atveju, jei nebus kreiptasi į teisėsaugą. Jo žmona apie machinacijas esą nieko nežinojo. Jis paneigė siekį pasisavinti pinigus, o iš jo žmonos sąskaitos nedidelė dalis fondui buvo grąžinta.

Pranešime, kurį VLB tarybai parengė Bronislava Lipschis (fondo valdybos pirmininkė), E.Jankūnas (valdybos pirmininko pavaduotojas) ir nariai M.Dambriūnaitė-Šmitienė, J.Noreikaitė-Pickel, Susanne Schulz, M.Jacinevičius, E.Baliulienė, dr. W.Lehnert, rekomenduojama „atlikti gimnazijos finansinį auditą, atsižvelgiant į aplinkybę, kad Antanas Schugschdinis gimnazijoje buvo neseniai įdarbintas ir galimai turėjo priėjimą prie finansų tvarkymo; nedelsiant spręsti klausimą, ar Anna Schugschdinis gali toliau eiti gimnazijoje pareigas, kurios yra susijusios su gimnazijos finansų valdymu.“

[caption id="attachment_79195" align="alignnone" width="1024"]VLB valdyba (iš kairės) : Laura Kontrad, A. Shugschdinis, D. Henke, J. Noreikaitė - Pickel ir Sergerjus Šišulinas. VLB valdyba (iš kairės) : Laura Kontrad, A. Shugschdinis, D. Henke, J. Noreikaitė - Pickel ir Sergerjus Šišulinas.[/caption]

Piktnaudžiauta pasitikėjimu

Kaip pavyko ne vienus metus mulkinti aukotojus ir susikurti šeimos lesyklėlę po kilnių siekių uždanga? Situaciją „Valstiečių laikraščiui“ sutiko pakomentuoti sutiko VLB valdybos narė J.Noreikatė-Pickel.

Kada sužinojote apie abejotinas finansines operacijas, jų mastą ir pobūdį?

Sklandė įvairūs gandai. Atėjau į VLB valdybą 2010 m. Mano kolegė iš Miuncheno, išeidama iš valdybos pareiškė, kad reikia atlikti gimnazijos finansinį auditą. Viename iš pirmųjų valdybos posėdžių šis klausimas buvo ir aptartas – tuo metu buvau naujas žmogus ir visiškai nesupratau, apie ką kalbama. Tuomečio pirmininko buvome nuraminti – visi dirbame bendruomenėje visuomeniniais pagrindais, kaip čia audituosi visuomenininkus ir jų visuomeninę veiklą. <...> Kad yra neatitikimų, pamatėme, kai buvo išrinkta nauja valdyba, kurios pirmininke tapo p. M.D.Šmitienė. Perėmęs iš A.Shugschdinio „visus“ dokumentus, valdybos vicepirmininkas A.Keršis atliko pirminį auditą. Jis paprasčiausiai norėjo susipažinti su struktūra, už ką yra atsakingas mokesčių inspekcijoje ir kitur. Fondo valdyba yra bendruomenės (visuomeninės ne pelno siekiančios organizacijos) valdymo organas, ji registruojama visuotiniame organizacijų registre Vokietijoje. Pastebėjusi įtartinų veiksmų, vėliau auditą iš pagrindų atliko VLB valdybos iždininkė, finansų ekspertė S.Schulz. Išvados kurį laiką buvo skelbiamos VLB internetiniame puslapyje.

Ar anksčiau bendruomenėje buvo nuojautų, pokalbių, konfliktų ta tema, kad ir neoficialiu lygiu?

Taip, buvo. Netiesiogiai apie galimas ne visai skaidrias finansines operacijas užsimindavo ir tuometinė Vasario 16-osios gimnazijos direktorė dr. B.Narkevičienė, kiti pavieniai bendruomenės nariai.

Vokietijoje visuomeninės veiklos pamatas yra pasitikėjimas, todėl ilgą laiką niekas negalėjo patikėti, kad ilgametis pirmininkas, tuo metu ir banko tarnautojas, gerbiamas vietos politikas, įvairių garbingų apdovanojimų savininkas gali tuo pasinaudoti. Iš esmės bendruomenės struktūroje yra ir veiklą bei finansus kontroliuojantys organai, be to, kas keleri metai pateikiama ataskaita vietos mokesčių inspekcijai, kad būtų pratęstas ne pelno siekiančios organizacijos statusas.

Konfliktų būta įvairių. Akademiškai valdžiusi Vasario 16-osios gimnazijos tuometinė direktorė taip pat turėjo palikti postą. Kai aš, kaip visuomenininkė, pradėjau uždavinėti nelabai patogius klausimus arba vykdyti veiklą, skatinančią įsijungti naujus narius į bendruomenę, pradėjau jausti spaudimą iš artimų A.Schugschdinio rato žmonių.

Ar galima teigti, kad gimnazijos paramos fondo valdymas ir finansų tvarkymas buvo tapęs iš esmės šeimynine ranga, viskas vyko be realios priežiūros, atskaitingumo?

Iš esmės viskas taip ir vyko. Šio fondo steigėjas iš esmės irgi yra VLB taryba. Jis veikia kaip atskira organizacija, be to, ir bendruomenių registre užregistruotas kaip atskira bendruomenė, tačiau šio fondo nariai yra deleguojami VLB tarybos. Fondo valdybos iždininkas tuo metu buvo ilgametis VLB pirmininkas Antanas Schugschdinis. <...> Kaip fondo iždininkė, privalau visų aukotojų atsiprašyti. Aš tikiu, kad prarasti pinigai bus sugrąžinti į fondą, teisėsaugos organai atliks savo darbą. Šiuo metu fondas gimnazijai remti pateikė oficialų nustatytos sumos ieškinį buvusiam fondo iždininkui A.Schugschdiniui.

Vokietijos teisėsauga vykdo tyrimą?

Šiuo metu bylą perėmė prokuratūra. <...> Kreiptis į teisėsaugą privalėjau, nes mokesčių inspekcijai pateikiau savo parašu patvirtintą trejų metų deklaraciją. Kad ji neteisinga, tapo aišku tik atlikus auditą, be to, vėliau buvo pastebėta, kad banko dokumentais buvo galimai manipuliuota.

Kokios tikitės proceso baigties?

Norėtųsi, kad pagaliau būtų užbrėžta linija ir galėtume eiti į priekį aukštai pakelta galva, drąsiai galėtume kviesti prisijungti prie mūsų visus Vokietijoje gyvenančius lietuvius, išsaugoti Vasario 16-osios gimnaziją, kelti jos prestižą ir vardą. Juk Vokietijoje gyvena apie 50 tūkst. lietuvių, ir jų vaikai gali gauti čia gimnazijos išsilavinimą, suteikiantį galimybę studijuoti universitetuose. Kadangi Vasario 16-osios gimnazija yra Vokietijoje pripažinta, o lietuvių kalba pripažįstama kaip užsienio kalba, vietoj lotynų ar prancūzų kalbos egzamino galima laikyti lietuvių kalbos egzaminą. Aš ir bendražygiai norime, kad toliau gyvuotų čia veikiančios institucijos, nešdamos per pasaulį Lietuvos vardą, garsindamos ją.

Komentuoja nenoriai

Lietuvos institucijos situaciją komentuoja labai nenoriai. Kadangi vienas iš Vasario 16-osios gimnazijos finansuotojų yra Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, gavome Užsienio lietuvių skyriaus vedėjos Virginijos Rinkevičienės komentarą. Pabrėžusi, kad ministerija nefinansuoja fondo ar bendruomenės, o tik pačią gimnaziją, ji nurodė, kad procesai vyksta pagal Vokietijos teisines normas.

Ministerija pagal kompetenciją remia šioje gimnazijoje vykdomą lituanistinį švietimą. Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorija, kurią sudaro įvairių institucijų atstovai, yra atsakinga už gimnazijos valdymą, vykdo jos priežiūrą. Gimnazijos Kuratorijoje Švietimo ir mokslo ministerijai atstovauja du nariai.

Švietimo ir mokslo ministerija remia, kaip ir kitas užsienyje veikiančias lietuviškas bendrojo ugdymo mokyklas, Vasario 16-osios gimnaziją: skiriama lėšų ugdymo procesui organizuoti ir jam gerinti, gimnazija dalyvauja neformaliojo lituanistinio švietimo projektų finansavimo konkursuose, pagal poreikius aprūpinama vadovėliais ir mokymui reikalinga literatūra, techninėmis mokymo priemonėmis. Lėšos gimnazijai yra skiriamos pasirašius lėšų naudojimo sutartį ir atsiskaitoma už skirtas lėšas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Kasmet gimnazijai skiriama apie 250–300 tūkst. eurų,“ – savo atsakyme „Valstiečių laikraščiui“ nurodė ji.

Lietuvos ambasada Vokietijoje atsakė vienu sakiniu – esą žino apie tyrimą, kurį atlieka šios šalies teisėsauga, ir tiek. Kiek šnekesnis buvo diplomatas, į prezidentus žadantis kandidatuoti Vygaudas Ušackas.

Galiu tik pasakyti, kad mes, kaip diplomatai, darėme daug žingsnių ir dėjome dideles pastangas, kad gimnazijai būtų užtikrintas atitinkamas statusas, nes tai labai svarbi ugdymo įstaiga. <...> Manau, geriausią komentarą galėtų duoti LT ambasadorius Vokietijoje Darius Semaška“, – sakė jis (ambasada, kaip minėta, linkusi nekomentuoti situacijos).

Dėmesio incidentas nesusilaukė ir Vilniuje neseniai įvykusiame PLB suvažiavime, kur vyravo dvigubos pilietybės ir referendumo tema. Tiesa, bendruomenės vadovė Dalia Henke patvirtino žinanti padėtį. „Žinoma, kad esu susipažinusi su esama situacija. Teisiniu Vokietijos lygmeniu dedamos visos pastangos spręsti šią situaciją ir kad būtų atlyginta padaryta žala“, – tikino ji.

Kur kas šnekesnis buvo nuo 1981 m. Vokietijoje gyvenantis Liutauras Labanauskas – buvęs Lietuvos diplomatas. „Vokietijoms susijungus daug metų vadovavau Vokietijos Saksonijos žemės lietuvių bendruomenei, nuo 2015 m. jau tada PLB pirmininke išrinkta Dalia Henke nuolat kvietė grįžti į visuomeninę veiklą VLB. 2016 m. vėl pradėjau veiklą VLB, tų metų rudenį Berlyne, kur vyko VLB apylinkių suvažiavimas, pirmas garsiai prabilau apie bendruomenei padarytus A.Schugschdinio finansinius nusikaltimus. Dieną prieš tai kuluaruose D.Henke mane energingai įkalbinėjo tylėti, nes tai tik pakenks visam VLB įvaizdžiui. Atsakiau, kad privalome susitvarkyti organizacijos viduje. Po suvažiavimo lapkričio 18 d. pasiūliau apskritojo stalo diskusiją VLB centrinėje būstinėje, tačiau visos mano iniciatyvos buvo tyliai numarintos. Turiu visą susirašinėjimą mailais nuo 2016 m. lapkričio mėn. Mailus gaudavo apie 30 žmonių, kurie buvo bendruomenės nariai, apie tai buvo informuojamas ir URM‘o Užsienio lietuvių departamento vadovas, apie tai žinojo ir Lietuvos ambasada Vokietijoje. Po fiktyvių 2017 m. VLB tarybos rinkimų, kuriuose dalyvavo 320 iš 1 200 oficialiai skelbiamų VLB narių, 2017 m. vasario 4 d. Hiutenfelde įvyko naujai išrinktos tarybos posėdis, kuriame dabartinė PLB valdybos pirmininkė ir vis dar VLB tarybos narė, kuri valdybos pirmininko pavaduotoja dirba ne vienoje A.Schugschdinio vadovaujamoje valdyboje, Dalia Henke Hiutenfelde viešai ištarė žodžius, kad A.Schugschdinio „reikalas turi būti sutvarkytas tyliai ir be triukšmo“. Posėdis buvo atviras ir tuos žodžius gali patvirtinti J. Noreikatė-Pickel, Darius Šulcas ir Arentas Keršis“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo buvęs diplomatas ir VLB aktyvistas.

Su ponu A.Schugschdiniu redakcijai susisiekti nepavyko – liko neatsakyta žinutė, siųsta elektroniniu paštu, kuriuo, pasak šaltinių, jis naudojasi kartu su žmona. VBL atstovų nurodytu mobiliuoju telefonu taip pat nepavyko susisiekti.

Taigi, ponai lietuviai, kai šaipysitės ir sakysite, kad dėl pinigo „žyds žydą ėd“, – prisiminkite, kad tokios istorijos labai jau bendražmogiškos.

Rekomenduojami video