Europa „privalo imti likimą į savas rankas“, nes Vakarų valstybių aljansas yra susilpnintas Didžiosios Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir Donaldo Trumpo prezidentavimo Amerikoje, sekmadienį perspėjo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Laikai, kai galime visiškai pasikliauti kitais, baigėsi, šitai suvokiau per pastarąsias kelias dienas. Ir būtent todėl galiu pasakyti, kad mes, europiečiai, turime imti likimą į savo rankas, žinoma, draugaudami su Jungtinėmis Valstijomis ir Didžiąja Britanija, siekdami gerų kaimyniškų santykių, kur tik įmanoma, taip pat ir su Rusija bei kitomis šalimis, bet turime žinoti, kad už savo ateitį ir likimą, kaip europiečiai, turime kovoti patys“, – kalbėjo A. Merkel, kuri vadovauja Krikščionių demokratų partijai.

Vokietijos socialdemokratų partijos lyderis Martinas Schulzas yra pasakęs, kad su JAV sunku susitarti, nes jos reikalauja didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tai reikštų mažiau pinigų mokykloms, vaikų darželiams ir klimato kaitos problemoms spręsti.

Tonas netinkamas, tačiau raginimas teisingas

LRT.lt kalbinti politologai sako, kad artėjat Rusijos pratyboms „Zapad“, nesibaigiant Rusijos agresijai Ukrainoje, o Europai nesant pakankamai stipriai karine prasme, JAV, reikalaujančios iš Europos didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP, pozicija, atrodo adekvatesnė nei vokiečių, sakančių, kad negalima atimti išlaidų iš kitų sričių bei kalbančių, kad reikia imtis iniciatyvos, tiesiog palaikant draugystę su JAV, Britanija, o taip pat ir su Rusija.

Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė pastebi, kad A. Merkel pasisakymas buvo padiktuotas nepasitenkinimo dėl to, ką iš JAV prezidento D. Trumpo išgirdo G7 bei NATO viršūnių susitikime.

„Panašu, kad A. Merkel šis susitikimas tikrai nenudžiugino. Jis ir negalėjo nudžiuginti, nes prieš tai vyko NATO susitikimas, kur D. Trumpo kalba, švelniai tariant, nebuvo diplomatiška. Taip, jis sakė tiesą apie nuolat nepakankamą pinigų gynybai skyrimą, tačiau ta problema nėra nauja, o jo tonas skambėjo ne kaip JAV, kuri yra lyderė, vadovo, o kaip dominanto, kuris nevengia parodyti, jog į visus kitus žiūri gerokai iš aukšto.

Mes sutinkame, kad Europa gynybos srityje apsileidusi ir dar toli gražu net ne pusiaukelėje to, ką reikia padaryti, kad ji negali sukrauti visko ant JAV pečių, tačiau klausimas, ar JAV dėl to turėtų eiti konfrontacijos, ar dialogo keliu“, – kalba R. Urbonaitė.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Vytautas Keršanskas pažymi, kad A. Merkel pasisakymas buvo ne tik atsakas suerzinusiam D. Trumpui, tačiau ir M. Schulzui, prieštaraujančiam poreikiui didinti išlaidas gynybai bei artimiems ryšiams su JAV.

„Akivaizdu, kad A. Merkel šiuo pasakymu pabandė atsakyti į kelis jos oponento M. Schulzo metamus kaltinimus dėl gynybos biudžeto, santykių su JAV. Jis visuomet buvo labiau europietiško federalizmo šalininkas ir kritikavo A. Merkel, kad ji įsipareigojo padidinti gynybos biudžetą. Tačiau A. Merkel bando sakyti, kad privalome investuoti tuos 2 proc. BVP gynybai, bet saugumo sampratą turime formuoti pagal europietišką supratimą ir savo interesus. Aš nematau čia prieštaravimo, aš matau progą gudriai atsakyti į pagrindinio oponento kritiką“, – sako V. Keršanskas.

Be JAV Europa – nepakankamai stipri

Pasak R. Urbonaitės, pastebimas vis labiau aižėjantis dialogas tarp JAV, Britanijos bei kontinentinės Europos – ne į naudą.

„Nors nekalbama apie dideles turbulencijas NATO viduje, aižėjantis dialogas tikrai ne į naudą, turint mintyje Rusijos agresiją, problemas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kol kas iš D. Trumpo girdime pageidavimų koncertą ir ultimatumų kalbą, kuri paprastai niekada nesuveikia. Todėl takoskyra nenyksta, o pastarasis A. Merkel pareiškimas buvo drąsus, klausimas tik, ar ji mato save kaip tą lyderę, kuri imtųsi europinės lyderystės“, – svarsto politologė.

Pasak R. Urbonaitės, norit perimti lyderystę, reikia labai gerai susiformuoti savo poziciją, prioritetus ir viziją, tačiau ilgus dešimtmečius be JAV lyderystės, ypač saugumo srityje, tie reikalai buvo sunkiai sprendžiami, o JAV karinė galia yra pagrindinis elementas, užtikrinantis mūsų saugumą.

„Klausimas, ar Europa bus pajėgi tai padaryti, ar sugebės rasti bendrą vardiklį. Europos galimybės perimti iniciatyvą vertintinos labai atsargiai ir ne su dideliu optimizmu. Manau, nepaisant visko, yra vienintelis kelias – stiprinti NATO platformą, jos valstybių narių bendradarbiavimą. Reikalingi ambicingesni tikslai, kuo mažiau konfrontacijos, kuri būtų labai stipriai viešinama. Turime kaimynų, kurie tuo džiaugiasi, tad kas kartą rodyti nesutarimus, kaip D. Trumpas priminti, kad jis kažkuo nepatenkintas, labai nepalanku“, – kalba politologė.

Savo ruožtu V. Keršanskas pažymi, kad jei Vokietija nuspręstų nutolti nuo partnerytės su JAV ir perimti iniciatyvą į savo rankas, Lietuvai iškiltų didelė dilema.

„Užsienio politikoje visuomet vadovaujamės dviejų kelių vizija. JAV ir transatlantinė partnerystė – kaip mūsų kietojo saugumo, o ES – kaip ekonominio, socialinio, kitaip tariant, ne karinio saugumo garantas. Dabar matome, kad kažkada gali tekti rinktis, kokiu keliu eisime – ar išlaikysime ypatingą ryšį su JAV, bet nutolsime nuo Europos branduolio, ar atvirkščiai. Tačiau tą Europos branduolį skirtingi Vokietijos politikai linkę konstruoti skirtingą, todėl neaišku, koks būtų jo ryšys su Rusija, su kokiais iššūkiais susidurtume“, – sako politologas.