Lietuvos kiaulių augintojai maldauja skubios paramos, nes, užsitęsus šio sektoriaus krizei, ant prekystalių gali nelikti mūsų šalyje pagamintos kiaulienos. Sutrikus eksportui į Kiniją pas mus plūsta pigi stambių Europos gamintojų produkcija. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pripažįsta, kad vyksta dempingas, vakariečiai užima mūsų vidaus rinką, tačiau kol kas nepasiūlo sprendimų, kaip apginti savo gamintojus, rašo "Respublika".

Nuostoliai auga

Lietuvoje daugiausia kiaulių augina danų kapitalo kompleksai, o smulkių kiaulių augintojų stipriai sumažėjo. Po užsitęsusios šio sektoriaus krizės, kuri apėmusi ir kitas ES šalis, Lietuvoje pagamintos kiaulienos gali visai nebelikti. Jau dabar apie pusė suvartojamos kiaulienos yra įvežtinė.

Kiaulių augintojai pateikia jų patiriamus nuostolius liudijančius skaičius: palyginti su praėjusiais metais, pašarinių grūdų kaina išaugo 40-45 proc., o kiaulių supirkimo kaina nusirito į rekordines žemumas. Esant tokioms gamybos sąnaudų ir produkcijos pardavimo kainų žirklėms ūkiai klimpsta - realizuojant kiekvieną kiaulę patiriamas apie 40 eurų nuostolis.

Kainos nesistabilizuoja, toliau krinta, o gamybos sąnaudos auga. Prognozuojama, kad artimiausiu metu nuostolis padidės iki 50 eurų, o iki 2021 m. pabaigos visas sektorius gali patirti apie 17 mln. eurų nuostolių.

Kiaulienos kainos per pastaruosius metus nusirito iki žemiausių per pastarąjį dešimtmetį. Šiuo metu kiaulių skerdenų kainos Europoje mažesnės už pernykštes 7,2 proc., o Lietuvoje - net 15,3 proc.

Tvirtinama, kad kiaulininkystės sektorių krizė ištiko dėl afrikinio kiaulių maro plitimo jau ir į Vakarų Europos šalis, eksporto į trečiąsias šalis apribojimų ir kiaulienos pertekliaus ES vidaus rinkoje. Per septynis šių metų mėnesius ES kiaulių skaičius padidėjo 2,5 proc., o kiaulienos pagaminta 3 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu.

Prisidėjo ir pandemija, kuri sutrikdė vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad sumažėjo kiaulienos vartojimas viešojo maitinimo sektoriuje.

Skundžiasi dempingu

Lietuvoje situacija dar prastesnė, nes iš Vokietijos, Ispanijos ir kitų šalių plūsta pigi kiauliena, kuri klupdo vietos gamintojus.

„Tai akivaizdus dempingas. Mus trypia dideli ES gamintojai, kurie turi daug perteklinės kiaulienos. Kita problema, kad mūsų prekybininkai, už panašią kainą įsigydami įvežtinę ir lietuvišką kiaulieną, pastarąją pardavinėja dvigubai brangiau. Tai aiškus mūsų interesų ignoravimas, todėl mes atsidūrėme kritinėje situacijoje. Mums dabar kaip oro reikia skubios paramos", - tvirtino Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos narys Valdemaras Sadaunykas.

Jis teigė, kad Lietuvoje dempingas vyksta ne pirmą kartą: „Seniai lyginame kainas ir pastebėjome aiškią tendenciją: kai ES krinta kiaulių kainos, pas mus jos būna žemiausios, o užsienietiška kiauliena į mūsų šalį vežama dempinginėmis kainomis."

V.Sadaunykas parlamentiniame komitete priminė, kad ES šalys remia savo žemės ūkį, gina savo gamintojus sudarydami jiems palankias sąlygas rinkoje, todėl tiems, kurie stokoja savo valstybės dėmesio, darosi sudėtinga konkuruoti: „Štai šalia yra didelė ir konkurencinga kaimyninės Lenkijos rinka, kur pridėtinės vertės mokestis kiaulienai sudaro 5 proc., o pas mus jis siekia net 21 proc. Kaip mes galime konkuruoti?"

Siūlo imtis kitų veiklų

Dėl užsitęsusios šio sektoriaus krizės dvidešimt ES valstybių narių prašo Briuselio pagalbos. ŽŪM viliasi, kad EK imsis rinkos reguliavimo priemonių, viena iš jų galėtų būti privatus perteklinės kiaulienos pasaugojimas. Jeigu tas būtų pritaikyta, galima būtų tikėtis, kad sumažėtų pas mus vežamos pigios kiaulienos kiekis. Tačiau tai būtų tik trumpalaikė priemonė, kuri neišspręstų susikaupusių problemų.

EK atstovai siūlo dar vieną išeitį - teikti paramą perėjimui prie kitų žemės ūkio ir ne žemės ūkio veiklų. Taigi, skatina atsisakyti kiaulių auginimo. Lietuvai tai grėstų sektoriaus sunaikinimu.