Dirbama žemė lietuviams nuo seno buvo vienas brangiausių turtų. Šiandieną tokia žemė brangi ne tik sentimentalia, bet ir ekonomine prasme. Per paskutinius dešimt metų žemės ūkio paskirties sklypai brango keturis kartus ir šiandien hektaras žemės kainuoja vidutiniškai 4 tūkst. eurų. Ūkininkai sako, kad kai kuriuose rajonuose tokia žemė – deficitas, tad jau tampa įprasta jos dairytis aplinkiniuose rajonuose. Žemės nuomos rinkoje ekspertai taip pat prognozuoja pokyčius – joje vietos liks tik didesnius plotus savo rankose sutelkusiems žemės savininkams.

Žemės atsisako

Peržvelgus skelbimų portalus internete akivaizdu viena – norinčiųjų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės netrūksta. Daugėja ir ją parduodančiųjų. Pardavimo priežastys įvairios – vieniems ūkininkauti nusibodo, kiti žemę paveldėjo ir nenori triūsti laukuose. Susisiekus su keliais žemės pardavėjais visi jie bendrauti nepanoro, trumpai pakomentuoti sprendimą parduoti žemę Vidurio Lietuvoje sutiko tik anonimu norėjęs išlikti pardavėjas. Liepos mėnesį jis viename skelbimų portale paskelbė parduodąs beveik 22 ha žemės. Vieno hektaro kaina – 6 tūkst. eurų. Vyriškis sako, kad besidominčiųjų sulaukia nemažai, tačiau kol kas rimto pirkėjo dar nerado. Pasiteiravus, galbūt pirkėjus atbaido per aukšta kaina, jis šyptelėjo, kad kiekviena prekė turi išlaukti savo kliento. „Gyvenimo aplinkybės pasikeitė, teko persikraustyti į kitą miestą, ūkininkauti neturiu galimybių. Nuomoti neapsimoka, todėl nusprendžiau žemę parduoti“, – apsisprendimą ieškoti savo žemei naujo šeimininko motyvuoja pašnekovas.

Žemės ūkio paskirties žemės hektaro kainos Baltijos valstybėse yra vienos mažiausių Europoje. Brangiausi sklypai Nyderlanduose, kur vienas dirbamos žemės hektaras kainuoja beveik 67 tūkst. eurų. Už tokią pat žemę Italijoje reikėtų sumokėti perpus mažiau, t. y. 34 tūkst. eurų, Airijoje – 28 tūkst. eurų. Ar realu, kad kada nors mes žemės kainomis pasivysime Vakarų Europos šalis?

Aktyviausi metai

Lietuvos registrų centro duomenimis, šiemet sausio–rugpjūčio mėnesiais įregistruota beveik 26 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų sandorių. Palyginti su praėjusių metų analogišku laikotarpiu, parduota apie 20 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų daugiau (per visus 2020 metus – 33 tūkst.). Žvelgiant į ilgesnį laikotarpį galima teigti, kad šie metai, bent jau kol kas, pagal parduotų žemės ūkio paskirties žemės sklypų skaičių yra aktyviausi per pastaruosius penkerius metus. Iki tol aktyviausi buvo 2017-ieji, kai sausį–rugpjūtį buvo parduota apie 25 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų (iš viso per 2017 metus – daugiau kaip 38 tūkst.).

Mandagumas baigiasi

Kol vieni laukia pinigines pasiruošiančių atverti pirkėjų, kituose rajonuose jaučiama arši konkurencija dėl kiekvieno geresnio žemės sklypo. Prienų r. ūkininkas Martynas Butkevičius sako, kad žemė jų krašte graibstoma, kyla ir jos kaina. Jis pastebi, kad žemės savininkai nėra suinteresuoti su ūkininkais pasirašyti ilgalaikių žemės nuomos sutarčių, žemę nuomai perleidžia daugiausia trejiems metams, nesikuklina laikas nuo laiko ir nuomos kainą kilstelti. „Galima sudaryti sutartį dešimčiai metų su įsipareigojimu pagerinti žemę, tačiau savininkai tuo visiškai nesuinteresuoti. Jie kai kada nesuvokia, kad žemė gali būti ne alinama, o pagerinama. Tačiau viskas veikia tokiu principu: jei nesutinki mokėti mano siūlomos kainos, žemę pasiūlysiu kitam. Tai savotiškas žaidimas. Ūkininkai neturi jokių išankstinių susitarimų su savininku, tad atėjus laikui pratęsti nuomą ar pirkti žemę visi mandagumai baigiasi – kas pasiūlo aukštesnę kainą, to ir viršus“, – atvirai pasakoja M.Butkevičius.

Auga žemės savininkų apetitas

Apie tai, kad žemės vis sunkiau įsigyti ir Šiaurės Lietuvoje, kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio rajono pirmininkė Lilija Šermukšnienė. Moteris atvira – įsigyti žemės ir plėsti valdas galimybių mažai tiek dideliems, tiek mažiems ūkiams. Nedidelius sklypus parduoda pavieniai, dažniausiai garbingo amžiaus žmonės, nebeturintys jėgų ūkininkauti. Atsiradus progai įsigyti gabalėlį žemės už hektarą teks suploti net 8–9 tūkst. eurų. Pašnekovė iš ūkininkų išgirdo kalbas, kad brangs ir nuomos kaina. Iki šiol nuoma atsiėjo iki 300 eurų už hektarą „Pasigirdo kalbos, kad žemės savininkai nuomos kainą nori padidinti kone dvigubai. Jie prisiklausė esą žemdirbiams buvo labai geri metai. Tačiau ūkininkai skaičiuoja, kad jie kažin ar gaus 300 eurų pelno iš hektaro. Su žemės savininkais, ypač tais, kurie gyvena mieste, nepasiginčysi. Jie viską skaičiuoja tik savo naudai“, – sako augančiu žemės savininkų apetitu nepatenkinta L.Šermukšnienė.

Mato tik derliaus kainas

Panaši situacija ir Pietų Lietuvoje. Ūkininkams nuomotis, o vėliau nusipirkti žemę iš savininkų, kurie vis dar gyvena kaime ir mieste, anot M.Butkevičiaus, kaip diena ir naktis. Vyriškis sako, kad su vietiniais kaimo gyventojais susitarti išsipirkti žemę nepalyginamai lengviau nei su savininkais, gyvenančiais mieste. Be to, pastarieji stebėdami kylančias grūdų derliaus supirkimo kainas skuba kelti ir nuomos ar pardavimo kainą. „Nėra žmogiško ryšio, jie nutolę nuo kaimo, visur mato tik skaičius. Viešojoje erdvėje sklando kalbos, kad ūkininkams geri metai, geros supirkimo kainos. Bet ar kas pasakęs A, pasako ir B? Kiek brango trąšos, augalų apsaugos priemonės ir kt., kad būtų nuimamas tas geras derlius?“ – trauko pečiais M.Butkevičius.

Pasak jo, žemės ūkio paskirties sklypų kainą pučia ir gyvulininkystės ūkių keitimas į augalininkystės. Antai ūkininkams pamačius, kad iš pienininkystės daug neuždirbsi, persiorientuojama į grūdų sektorių. Čia norint dirbti pelningai reikia didesnių žemės masyvų. „500 ha nuosavos žemės riba iš tiesų nėra joks apribojimas. Taip gimsta žmonų, sūnų ūkiai, kurie bendrai valdo tūkstančius hektarų. Didžiųjų plėtros apetitas į vietą pasodino ne vieną smulkųjį ūkį“, – apmaudo neslepia Prienų krašte ūkininkaujantis M.Butkevičius.

Akivaizdi nelygybė

Prienų rajone ūkininkaujantis pašnekovas sako, kad jo krašte žemės ūkio paskirties sklypų kainos varijuoja tarp 4–6 tūkst. eurų. Kainą lemia ne tik žemės našumas, bet ir jos lokacija, dydis ir t. t. Jis pastebi, kad šiemet bemaž 1 tūkst. eurų šoktelėjo sklypų aplink Veiverių seniūniją kainos. Paklausa didėja, todėl didesnę galimybę užsidirbti suuodę savininkai nesikuklina kelti kainų. Tačiau ją įpirkti gali tik retas ūkininkas. Pasak M.Butkevičiaus, smulkiems ir vidutiniams ūkiams tokia kaina jau per didelė, todėl konkurenciniame lauke lieka tik vienas žaidėjas – stambus ūkininkas arba žemės ūkio bendrovės. „Manau, kad labiausiai kainą kelia stambieji žemvaldžiai. Jų ūkių apyvarta yra visai kita, joks vidutinis ūkis su keliais šimtais hektarų negali lygiai su juo konkuruoti perkant žemę. Įsivaizduokite, kas šiuo atveju pranašesnis bankininkų akimis: stambus ūkis, turintis nemažai apyvartinių lėšų, ar mažesnis, nedaug apyvartinių lėšų turintis ūkis? Kam gi būtų nuspręsta duoti kreditą? Šiuo atveju smulkus, vidutinis ūkis neturi jokių privalumų, tik minusus“, – dėmesį į aiškią nelygybę tarp stambių ir smulkių ūkininkų norint gauti kreditą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę atkreipia pašnekovas.

Išmoka motyvuoja labiau nei nuoma

Kol vieni plėšo marškinius ieškodami, kur galėtų įsigyti žemės, kiti jos įdarbinti neskuba. M.Butkevičius sako, kad nuo pat šalies nepriklausomybės aušros nepajėgiame išspręsti vieno klausimo – žemė yra, tačiau iš jos produkcija negaminama, tik susižeriamos išmokos. „Vis kalbame, kad būtų dedami rimtesni ribojimai. Ačiūdie, jie dar kažkaip sugeba kelis sykius laukus nušienauti, bent piktžolių neplatina. Žemės savininkas gauna išmoką ir, apskritai paėmus, ją gauti apsimoka labiau nei žemę nuomoti. Manau, kad tai yra neteisinga spekuliacija“, – neabejoja pašnekovas, teigdamas, kad Prienų krašte metinė nuomos kaina svyruoja tarp 150–200 Eur/ha.

Pasak jo, perkant žemę ūkininkai daugiausia dėmesio kreipia į žemės našumo balus. Nesibodima pirkti ir kiek nualintos dirvos, mat parinkus tinkamą sėjomainą, sėjant tarpinius augalus dirvą galima pagerinti. „Neteko girdėti, kad perkant žemę joje būtų atliekami agrocheminiai tyrimai. Daugiausia kreipiamas dėmesys į žemės našumo balus. Labai greitai su trąšomis ir kita chemija galima nualinti paviršinį žemės sluoksnį, bet turint pakankamai stiprias agronomines žinias jį įmanoma atstatyti“, – teigia pašnekovas.

Smulkūs sklypai nedomina

Alytaus r. įsikūrusios žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ deklaruojamas žemės ūkio plotas 2019 metais siekė 2,5 tūkst. ha žemės. Bendrovės pirmininkas Algis Žėkas, paklaustas, kiek šiemet buvo deklaruota, sakė atskleisti nenorintis, tačiau patikino, kad didžioji dalis dirbamų laukų – nuomojami. Jau kuris laikas bendrovės laukai pabirę po tris skirtingus rajonus: Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės. Bendrovės vadovas sako, kad plėstis iš tiesų galimybių daug nėra, superkama tik ta žemė, kuri bendrovei jau pažįstama – nuomota eilę metų. „Užtenka to, ką turime. Jeigu kas nors pasiūlo iš šalies, mums žemė tinka, ji yra pakeliui arba šalia turimų plotų – nuperkame. Po hektarą pabirusių sklypų nerenkame, mums jie neįdomūs“, – sako smulkiais žemės sklypais nesidomintis pašnekovas.

Nuomos rinkoje liks stambūs žaidėjai

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako optimistinių prognozių žemdirbiams neturintis – žemės ūkio paskirties žemės kaina ilgalaikėje perspektyvoje tik didės. Jis sutinka, kad stambiesiems ūkiams bandytas uždėti 500 ha apynasris suveikė ne visur. Pasak jo, smulkiems ir vidutiniams ūkiams daugiau vilties turėtų suteikti Žaliasis kursas, numatantis kryptį, kad iš hektaro turėtų būti gaunamos vis didesnės pajamos.

Ateityje žemės kaina priklausys ne nuo grūdų derliaus, o nuo to, kaip ir kiek vertės sugebėsime gauti iš vieno hektaro. Pasak M.Dubnikovo, klimato kaitos kontekste derliai gali vis labiau mažėti (tai rodo ir šių metų orų poveikis derliui), todėl didesnę perspektyvą turės šiltnamiai, po danga augintos daržovės ir kt., o ne ta žemė, kurią intensyviausiai naudojame šiandieną. Kalbėdamas apie žemės ūkio paskirties žemės nuomos rinką, M.Dubnikovas pabrėžia, kad nuomoti mažus sklypus taps visiškai nepatrauklu, todėl nuomos rinka išsilaikys tik iš stambesnių masyvų. „Nuomoti mažus sklypus nebus didelės naudos, nes tai į bendrą biudžetą neįneš žymesnių pajamų, nekeis gyvenimo kokybės. Manau, kad užuot nuomojus, tai vis labiau skatins žmones ją parduoti“, – svarsto ekspertas.

Nyderlandų ar Kazachstano keliu?

Verta pastebėti, kad žemės ūkio paskirties žemės hektaro kainos Baltijos valstybėse yra vienos mažiausių Europoje. Tai rodo Latvijos nekilnojamojo turto rinkos tarpininkės „Latio“ kartu su ekspertais šių metų pradžioje atlikti atitinkami tyrimai. Brangiausi sklypai buvo Nyderlanduose, kur dirbamos žemės hektaras kainuoja beveik 67 tūkst. eurų. Už tokią pat žemę Italijoje reikėtų sumokėti perpus mažiau, t. y. 34 tūkst. eurų, Airijoje – 28 tūkst. eurų. Ar realu, kad kada nors mes žemės kainomis pasivysime Vakarų Europos šalis? Pasak M.Dubnikovo, tai visai realu, jei tik bus orientuojamasi į išmanųjį ūkininkavimą, kai iš hektaro bus sukuriama daug pridėtinės vertės, kaip ir minėtuose Nyderlanduose. „Reikia galvoti, kaip naudosime žemę. Kazachstane yra dideli žemės masyvai, todėl ten sėjami grūdai. Tokia praktika pritaikyta Lietuvoje. Manau, kad jei žemę naudotume daug intensyviau, jos kaina būtų visiškai kitokia“, – įsitikinęs finansų analitikas.