Brangs viskas ir ilgam – tokios prognozės žeriamos dėl šuoliuojančių energijos, žaliavų kainų. Verslas jau perorientuoja savo veiklą. Štai azotinių trąšų gamintoja „Achema“ paskelbė ženkliai mažinanti gamybinius pajėgumus, tai gali atsiliepti derliui, maisto kainoms ir sukelti socialinių pasekmių. Augančios energijos kainos smūgiuoja ir pieno, mėsos gamintojams bei kt. Energijos kainų šokas pagaliau pabudino Vyriausybę, kuri žada išaugusias elektros ir dujų kainas išdėstyti per penkerius metus.

Sumažino trąšų gamybą

Didžiausia azotinių trąšų gamintoja Baltijos šalyse „Achema“, viena didžiausių gamtinių dujų vartotojų, neseniai paskelbė, kad Europos dujų krizė pasiekė Lietuvą: „Achema“ ženkliai mažina savo gamybinius pajėgumus, darbas stoja cechuose, kuriuose dirba beveik trečdalis iš 1 300 įmonės darbuotojų. Tų maždaug 400 darbuotojų įmonė tvirtina neatleidžianti – saugant darbo vietas pritaikytas laikinų darbo prastovų modelis, kuomet žmonės po dviejų darbo savaičių eina į dvi savaites prastovų, o po jų vėl dviem savaitėms grįžta į darbą. „Achema“ yra didžiausias Jonavos rajono darbdavys.

Trąšų gamintoja gamybos pajėgumus mažina dėl raudonas ribas peržengusios dujų kainos. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas neatmeta galimybės, kad gali tekti stabdyti dar daugiau gamybos pajėgumų, jeigu dujų kaina ir toliau laikysis aukštumose. Jei tai įvyktų, problemos iš „Achemos“ kaip grandininė reakcija persikeltų į kitas tiesiogiai ir netiesiogiai susijusias įmones, o tokių priskaičiuojama per tūkstantį.

Pašokusios dujų kainos ant menčių guldo ir kitas trąšų gamyklas Europoje. Kai kurios jų laikinai užsidaro, kitos mažina gamybą. Skelbiama, kad gamybą ženkliai sumažino Lietuvos ūkininkams pažįstamų „Yara“ trąšų gamintojai Norvegijoje.

Nuo gamtinių dujų mažiau priklausoma yra kita stambi Lietuvos trąšų gamykla „Lifosa“, kur kitokia trąšų gamybos technologija. Jos pagrindinė produkcija yra azoto-fosforo trąšos – diamonio fosfatas, kurio gamybai reikalingos fosforo bei sieros rūgštys gaminamos bendrovėje.

Atsirito iki ūkių

Sutrikus azotinių trąšų gamybai, nerimas persmelkė grūdininkus. „Dabar yra laikas, kuomet žemdirbiai užsiperka trąšų. Kadangi jos ir taip yra pabrangusios, nemaža dalis jų laukė kainų kritimo. Deja, atsitiko priešingai – jos tik pabrango. Jei ūkininkai pirks brangesnes trąšas, jie turės brangiau parduoti savo derlių. Jei nuspręs mažiau tręšti, gaus mažesnį derlių, kuris dėl to irgi taps brangesnis. O brangesnis derlius reiškia augančias maisto kainas visoje Lietuvoje. Ir ne tik Lietuvoje, nes dujų krizė ištiko visą Europą. Tad gali atsitikti taip, kad brangs viskas ir ilgam“, ‒ perspėjo R.Miliauskas.

Javų augintojai tvirtina, kad problemos jau atsirito iki jų ūkių. „Azotinėmis trąšomis jau niekas neprekiauja, jų nėra kur nusipirkti. Nebūtų Lietuvoje, atsivežtume, bet iš kur vežtis, jeigu visoje Europoje tos pačios problemos? Lietuva nėra išimtis. Kitais metais bus įgyvendintas Žaliasis kursas – auginsime grūdus pusiau ekologiškai, bet atitinkamas bus ir derliaus kiekis bei kainos“, – konstatavo Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas.

Ūkininkas teigė negalintis suvokti, kodėl dujos turėtų brangti, jeigu kasmet jų naudojame vis mažiau. „Procesas turėtų būti priešingas, nematau čia logikos. Tai, matyt, gilesnių politinių užmačių pasekmė. Viena aišku, kad nukentėsime visi. Ir tai vyksta visoje Europoje. Aišku, išgyvenome karus, tarybinius laikus, atsilaikysime ir dabar, bet kokia kaina? Kažkas neišgyvens, kažkas neįpirks duonos. Iš tiesų sunku numatyti, kas bus toliau, tvyro visiška nežinia“, – nerimo neslėpė A.Bardauskas.

Atsilieps visiems

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas pailiustravo, kaip išaugusios energijos kainos didina žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudas: „Pavyzdžiui, dujų pabrangimas tiesiogiai nulemia azotinių trąšų kainą, išaugina grūdų džiovinimo išlaidas. Štai pernai tona skystų azotinių trąšų KAS kainavo apie 170 eurų, o dabar, regis, per 300 eurų. Išlaidos trąšoms – vienos didžiausių auginant grūdus. Ženklų sąnaudų padidėjimą pajuto ir tie ūkininkai ir kooperatyvai, kurie grūdus džiovina dujomis. Nežinau, kaip kitiems, bet pačiam šiemet mažiau ar daugiau teko džiovinti visus grūdus.“

Tiesa, jis pripažino, kad šiemet yra geros grūdų kainos, jos vis dar kažkiek ūgteli. Tačiau jau kyla klausimas, ar grūdų pabrangimas atperka energijos, trąšų ir kitų žemdirbiams reikalingų produktų bei paslaugų kainų šuolį.

„Aplinkosaugininkai turėtų tik džiaugtis, kad trąšos brangsta, pristabdoma „Achemos“ gamyba. Dabar nemaža tikimybė, kad mes greitai įvykdysime visus žaliuosius įsipareigojimus ES. Bet kas iš to? Ar mes dirbame tik dėl patogios statistikos, ar dėl bendrojo gėrio kūrimo? Jeigu uždarysime „Achemą“, bet trąšų atsivešime iš trečiųjų šalių, tai kam tai bus naudinga?“ – tyruose skamba jaunojo ūkininko klausimai.

Jis neabejoja, kad energijos išteklių kainų sukelta krizė atsilieps visuomenei. „Prekybininkai bei perdirbėjai, kad ir kiek padidėtų jų išlaidos, greičiausiai viską suvers ant ūkininkų, esą jiems brangiau mokama už žaliavą. O kokia galutinio produkto kainos dalis atitenka ūkininkams, turbūt niekas neturi tikslių skaičių. O jeigu ir turi, tai neviešina“, – teigė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Auga sąskaitos už elektrą

Pieno gamintojas iš Prienų rajono Martynas Krūvelis sakė dėl azotinių trąšų pabrangimo kol kas stipriai nesikremtantis, jam daugiau rūpesčio tenka dėl augančių elektros kainų. Mat ūkininkas, siekdamas efektyvesnės veiklos, plečia ir modernizuoja pieno gamybą, ūkyje vyksta statybos. Dabar laikomų apie 80 melžiamų karvių bandą ketina išplėsti iki 120, įdiegti robotizuotą melžimą ir kt.

„Cheminių trąšų ne tiek daug perkame, nes tręšimui pakanka organinių, todėl pabrangimas neturės labai didelės įtakos. O sąskaitos už elektrą tikrai išaugo, nes ūkyje vyksta statybos, todėl sudėtinga įvertinti, kiek daugiau už elektrą tenka sumokėti vien dėl pieno gamybos reikmių. Priklausomai nuo statybos darbų, sąskaitos už elektrą kas mėnesį gali keistis net dvigubai“, – aiškino ūkininkas. Jis pripažino, kad pastaruoju metu kažkiek padidėjo ir pieno supirkimo kaina, todėl lengviau atlaikyti augančias gamybos sąnaudas.

Stambus pieno gamintojas iš Biržų krašto Vytautas Stankevičius dar anksčiau prognozavo, kad energijos, žaliavų ir medžiagų kainų šuolis gali daug ką išbalansuoti. „Bene labiausiai kirto elektros kainų augimas – anksčiau per mėnesį mokėjome 4 tūkstančius eurų, o dabar – jau 7 tūkstančius. Pabrango statybinės medžiagos, vis brangsta dyzelinas. Ūkyje nuolat reikia tvarkytis, atsinaujinti, investuoti į statybos ir remonto darbus“, – sparčiai augančias išlaidas skaičiavo ūkininkas. Jam neramu, kad po tokio brangimo kai kurie ūkiai gali neatsitiesti.

Ūkiams liūdnos mišios

Prasti ženklai ir paukščių augintojų ūkiuose. „Viskas pabrango: tona sojos jau kainuoja 450 eurų, kukurūzų – 250 eurų, ūkininkai nenori pigiau nei už 200 eurų parduoti kviečių, pabrango dujos, degalai, elektra... Dujos jau tapo neįkandamos, šildysiu dyzeliniu kuru. Ūkiams bus riesta. Neliko kiaulių augintojų, neliks ir paukščių bei kitų ūkių“, – liūdnai konstatavo Anykščių rajono ūkininkas Vladislovas Tamošiūnas.

Paukščių paauginimo ūkio savininkas skaičiavo, kaip pastaraisiais metais smuko gamyba: užpernai išaugino ir pardavė 11 tūkst. paukščių, pernai – 7 tūkst., o šiemet beliko 5 tūkst. ir iš jų dalies dar nepardavė. „Liko 800 kalakutų, užaugo iki 20 kg ir niekaip negaliu įsiūlyti, nors ir už menką kainą: už kilogramą skerdenos prašau 3 eurų, gyvojo svorio – tik euro. Kainos katastrofiškai žemos, bet neperka ar neįperka“, – atsiduso žinomas paukščių augintojas.

M.Puidokas: „Aplinkosaugininkai turėtų tik džiaugtis, kad trąšos brangsta, pristabdoma „Achemos“ gamyba. Dabar nemaža tikimybė, kad mes greitai įvykdysime visus žaliuosius įsipareigojimus ES. Bet kas iš to? Ar mes dirbame tik dėl patogios statistikos, ar dėl bendrojo gėrio kūrimo?“

Jam nuojauta kužda, kad ūkininkų laukia liūdnos mišios, o vartotojams teks vis prastesnis maistas. „Ką žmonės valgys? Ar lenkiškus pieno miltelius, ištirpintus vandenyje? O gal vabzdžius? Jeigu dar nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestins fermas, bus galas. Man jau amžius, bet ką darys jaunesni?“ – liūdna perspektyva dingojasi anykštėnui.

Išdėstys per 5 metus

Energijos kainų šokas pagaliau pabudino Vyriausybę. Praėjusią savaitę Vyriausybė pristatė kompleksinį priemonių planą, kurio tikslas – mažinti elektros ir dujų kainų augimo pasaulinėse rinkose įtaką galutinėms vartotojų sąskaitoms. Plane numatytos kompensacinės, kainų šoko suvaldymo, energijos švaistymo mažinimo ir namų ūkių energetinio savarankiškumo didinimo priemonės. Premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo: „Vertindami situaciją kaip laikiną šoką, kuris per tam tikrą laiką turėtų išsilyginti, radome sprendimus su reguliatoriumi ir įmone „Ignitis“, kaip tai artimiausiu laiku stabilizuoti.“

Energetikos ministerija aiškina, kad įgyvendinus plano priemones elektros kaina bus fiksuojama ties 21 proc. augimo riba. Tai reiškia, kad elektros kainai rinkose kylant aukščiau, gyventojams kaina daugiau nekils. Dujų kaina virykles turintiems vartotojams, užuot kilusi 51 proc., augs ne daugiau kaip 20 proc. Dujų tarifas šildymui vietoj prognozuotų 83 proc. turėtų kilti ne daugiau kaip 30 proc., t. y. ne daugiau kaip trečdaliu.

Tiesa, tai nereiškia, kad žmonės iš tikrųjų sumokės mažiau. Elektros ir gamtinių dujų kainų kilimą ketinama suvaldyti kainas išdėstant per penkerius metus. Energetikos ministras Dainius Kreivys aiškino, kad kainų šoko suvaldymui planuojama „nupjauti“ kainų kilimo piką ir jį išdėstyti per ateinančius penkerius metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo didinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius, kad vertinant gyventojų pajamas kompensaciją šildymui galėtų gauti daugiau žmonių. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas numatoma padidinti VRP dydį nuo 1 iki 2, kai kompensacija skaičiuojama kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui, ir nuo 1,5 iki 3, kai asmuo būste gyvena vienas. Paprastai tariant, atėmus didesnį VRP dydį ir vertinant žmogui ar šeimai liekančias pajamas, jo prisidėjimas apmokant sąskaitą būtų ne didesnis nei dešimtadalis nuo jam liekančių pajamų pagal formulę, visa kita apmokėtų valstybė.

Tarp ilgalaikių priemonių, skirtų namų ūkių energetiniam savarankiškumui didinti, numatomas beveik 300 mln. eurų finansinės paramos paketas iš Europos Sąjungos fondų. Gaminantiems vartotojams Energetikos ministerija kitąmet žada skirti 164 mln. eurų. Ši suma bus skirta saulės ir vėjo jėgainių bei kaupimo įrenginiams namų ūkiuose. Dar 110 mln. eurų ketinama numatyti neefektyviems biomasės ir iškastinio kuro katilams pakeisti.