Ganiavos laikotarpis jau baigiasi, netrukus gyvuliai grįš į tvartus. Todėl ūkininkams jau pats laikas pradėti tam ruoštis ir visus darbus atlikti sklandžiai, kad nenukentėtų gyvulių sveikatingumas. Svarbiausia – kokybiški ir subalansuoti pašarai ir laikymo tvarte sąlygos.

Tinkamas šėrimo racionas

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės konsultanto Vyto Gudaičio, kiek dar gyvuliai ganysis lauke, priklausys nuo gamtinių sąlygų. Nors šiuo metu ganyklose žolės pakanka, tačiau jos vertė  jau neprilygsta vasaros žolės maistingumui. „Šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, karvės jau turi būti šeriamos papildomai sausuoju pašaru: šienu, šiaudais, šienainiu. Kadangi rudeninėje žolėje trūksta svarbiausių energinių medžiagų ir baltymų, racioną būtina papildyti visaverčiais koncentruotais pašarais“, – patarė V.Gudaitis. Specialistas akcentavo, kad, norint užtikrinti gyvulių sveikatingumą, būtina palaipsniui juos pratinti prie pašarų ir sudaryti tinkamą šėrimo racioną. Šėrimo raciono sudarymas daugeliui ūkininkų – nelengva užduotis, todėl jiems padeda gyvulininkystės specialistai. V.Gudaitis pasidžiaugė, kad raciono sudarymą palengvina pašarų kokybės tyrimas, kuris atliekamas modernioje, mobilioje laboratorijoje, tiesiog ūkyje.

Nevertėtų laikyti lauke

Ūkininkai privalo atkreipti dėmesį ne tik į pašarų kokybę ir racioną, bet ir į gyvulių laikymo sąlygas. Vėstant orams, o ypač prasidėjus šalnoms, nevertėtų karvių per naktį laikyti lauke, nes joms grės įvairūs susirgimai. „Nepalankioms oro sąlygoms ypač jautrios yra veršingos karvės. Joms gali įvykti net ir abortai; gali suprastėti šviežiapienių ir daug pieno duodančių karvių pieno kokybė, padidėti somatinių ląstelių kiekis. Nepalankios oro sąlygos gali išprovokuoti ir ūmius tešmens uždegimus“, – paaiškino LŽŪKT gyvulininkystės konsultantas.

Kol gyvuliai dar laikomi ganyklose, pats metas apžiūrėti ir, jei reikia, sutvarkyti tvartuose esančias gyvulių stovėjimo vietas, guoliavietes, praėjimo takus, girdyklas, jų tvirtumą ir sandarumą. O taip pat mėšlo šalinimo įrangą. Jei randami pažeidimai, ar gedimai, būtina suremontuoti.

Svarbi vandens kokybė

V.Gudaitis akcentavo, kad pieno ūkiuose itin svarbi geriamojo vandens kokybė, todėl rekomendavo reguliariai tirti vandenį. Pasak LŽŪKT gyvulininkystės konsultanto, beveik visoje Lietuvoje geriamajame vandenyje nustatomi padidinti geležies ir karbonatų kiekiai. Į tai reikia atkreipti dėmesį, nes šios medžiagos turi įtakos ne tik naudojamos įrangos eksploatacijos ilgaamžiškumui, bet ir gyvulių sveikatingumui ir produktyvumui. „Pavyzdžiui, dėl per didelio geležies kiekio iš pašarų prastai pasisavinami tam tikri mikroelementai. Kai netinkamai eksploatuojama vandenvietė, vandenyje gali atsirasti ir nuodingų medžiagų bei ligas sukeliančių mikroorganizmų. Taigi periodiškas geriamo vandens kokybės tikrinimas yra būtinas“, – tvirtino V.Gudaitis.

Karvės jau turi būti šeriamos papildomai sausuoju pašaru: šienu, šiaudais, šienainiu.

Būtina dezinfekcija

Tam, kad prastos zoohigieninės sąlygos netaptų gyvulių ligų priežastimis, tvartuose būtina atlikti ne tik mechaninę, bet ir cheminę dezinfekciją. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos (VA) Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad ypatingą dėmesį turėtų atkreipti tie ūkiai, kuriuose praėjusiais metais karvės dažniau sirgo mastitu, metritu, o veršeliai – virškinimo ar kvėpavimo takų ligomis. „Tvarte galima naudoti įvairias dezinfekcines medžiagas. Tačiau viena dažniausiai naudojamų priemonių yra kalkės. Kai kurie pieninių galvijų ūkiai gesintas kalkes guoliavietėms barstyti naudoja labai dažnai. Tačiau ir tie ūkiai, kurie įprastai kalkių nenaudoja, prieš suvarydami gyvulius į tvartus galėtų jomis pabarstyti tvartų grindis, guoliavietes, takus. Guoliaviečių dezinfekcijai vieni ūkininkai jas kartą per savaitę barsto tik gesintomis kalkėmis, kiti naudoja jų ir medžio pjuvenų mišinį“, – sakė mokslininkas. Norint sutaupyti laiko, didesnį to mišinio kiekį rekomenduojama paberti ties priekinėmis gyvulio kojomis. Tokiu būdu galima sumažinti nagų ligų pavojų, sergamumą endometritu ar mastitu bei pastarųjų ligų paplitimą bandoje.

Patalpų mikroklimatas

Pasak LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovo, gyvulių sveikatingumas priklauso nuo patalpų temperatūros ir drėgmės. „Palaido laikymo tvartuose optimali temperatūra yra nuo -7 iki +17 °C. Esant didelei oro drėgmei, šalto laikymo tvartuose padaugėja kvėpavimo sistemos ligų. O esant šiltam – susidaro idealios sąlygos mikroorganizmams daugintis“, – sakė dr. A.Rutkauskas. Pastebima, kad dėl netinkamo mikroklimato gyvulių produktyvumas sumažėja iki 30 proc., blogėja jų sveikata, daugėja susirgimų, sumažėja priesvoriai, o pašarų sąnaudos padidėja 15–20 procentų. Todėl siekdami sumažinti oro drėgnį, ūkio šeimininkai turėtų sudaryti optimalias sąlygas pasyviajai ventiliacijai, kuomet tvarte įrengiami vertikalūs apšiltinti ortakiai (kaminai), kad šiltas oras galėtų kilti į viršų ir nesusidurtų su šalto oro slenksčiu. Jeigu to padaryti neįmanoma, vertėtų įrengti aktyviąją ventiliaciją. Tam tikslui naudojami ištraukiamieji ventiliatoriai. Lietuvoje ventiliatorius turi jau nemaža dalis ūkių, juos naudoja vasaros metu. Tačiau norint sudaryti tvarte optimalų mikroklimatą, tikslinga ventiliatorius naudoti ir žiemą. Kai kuriuose ūkiuose patalpos ventiliuojamos atidarant langus ar duris.

Imunitetą slopina helmintai

Ūkininkai prieš sugindami gyvulius į tvartus turi atlikti ir dar vieną svarbų darbą – juos dehelmintizuoti, kadangi helmintai slopina gyvulių imunitetą. „Helmintams susidaro geros sąlygos daugintis ir ilgai gyventi organizme (pvz., askaridės gyvena 1,5 metų, kaspinuočiai – 10 metų). Helmintai mechaniškai žaloja ir ardo audinius bei organus, kuriuose jie gyvena: vyksta lervų migracija audiniuose, žarnos sienelių pažeidimai helmintų prisitvirtinimo vietose, žarnų peristaltikos sutrikdymas, spazmai, žarnos spindžio užkimšimas, įvairių organų spaudimas ir kt.“, – paaiškino dr. A.Rutkauskas. Pasak mokslininko, šie pažeidimai pasireiškia pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu, vėmimu, anemija ir įvairiomis kitomis sveikatos problemomis. Įtarus, kad gyvuliai gali būti užsikrėtę helmintais, būtina dar prieš ganymą atlikti dehelmintizaciją. Taip būtų sumažintas pavojus užkrėsti ganyklas helmintų kiaušinėliais, o gyvuliams užsikrėsti įvairiomis helmintozėmis. Helmintozės labiau pasireiškia lietingais laikotarpiais.