Barzduose (Šakių r.) ūkininkai Grita ir Audrius Balašaičiai šiuolaikiškoje ūkio fermoje ant kraiko laiko 20 tūkst. vištų, kurios per parą vidutiniškai sudeda apie 15 tūkst., o per metus – iki 7 mln. kiaušinių. Jaunai šeimai didžiausiu iššūkiu tapo jų pardavimas, ypač pirmaisiais veiklos metais. Dabar įdirbis ir šioje srityje jau pasijautė.  

Maži, bet modernūs

Pasak ūkininkės G.Balašaitienės, jų šeimos paukštininkystės ūkis – mažas, todėl jie patys jį vadina mažybiškai – paukštynuku. Pasirinko auginti „Bovans Brown“ veislės vištas dedekles. 

„Palyginus su dideliais paukštynais, mes esame maži, nors ir auginame 20 tūkst. vištų. Mes specializuojamės auginti dedekles, taip pat dar užsiimame ir augalininkyste, patys kviečius auginamės, patys pasiruošiame savo vištoms pašarų, taip pigiau, ekonomiškiau, patikimiau“, – aiškino ūkio šeimininkė.

G.Balašaitienė minėjo, kad dedeklių fermoje visi procesai automatizuoti, todėl darbuotojams daug rankų darbo nėra. Nereikia kiekvieną rytą vaikščioti surenkant kiaušinius, produkcija atkeliauja automatiškai, o darbuotojams belieka tik tvarkingai supakuoti kiaušinius į dėžes.

Paukštyne darbus taip pat palengvina automatinės mėšlo surinkimo ir pašalinimo sistemos. Fermoje šie procesai modernizuoti pasinaudojus Europos Sąjungos finansine parama. Ūkininkė minėjo, kad jų paukštyne dirba trys jauni darbuotojai, jiems čia sudarytos geros darbo sąlygos ir jų triūsas labai palengvina kasdienę naštą, sprendžiant ūkio rūpesčius.

Vištos lesinamos keturis kartus per dieną – automatizuotai paskirstomas vanduo bei lesalai. Per dieną sunaudoja apie 2,5 tonos pašarų. Kai dedeklės sočios, gali judėti, kapstytis ant kraiko. Naktį turi savo poilsio vietas – tupi ant laktų. Vištidės įrengtos trimis aukštais. Automatiškai reguliuojamas fermos vėdinimas, apšvietimas, nakčiai jis išjungiamas, kad paukščiai galėtų ramiai ilsėtis. Paukštyne sukurta kuo natūralesnė aplinka.    

Jau leido atsitiesti 

Ūkio šeimininkai VL pasakojo, kad pirmieji veiklos metai buvo labai sunkūs. Pečius slėgė didelės investicijos. Vienu metu net buvo praradę viltį, kad šiame versle bus kas nors gero. „Bet šie, antrieji veiklos metai, sakyčiau, ūkiui yra teigiami, jau leido atsitiesti. Mes net vėl planuojame plėstis. Viliuosi, kad ir ateinantys metai bus tokie kaip šie ar net geresni – jau galime šiek tiek užsidirbti. Tikimės, kad pamažu viskas tik gerės“, – situaciją kuriantis ir dabar, praėjus metams, lygino jauna ūkininkė.

Nors sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, tačiau Balašaičių ūkiui pavyko veiklą pradėti ir pasitikėjimą pelnyti savame krašte – didžiausius kiekius vištų kiaušinių ir parduoda Zanavykijoje.

Jų planuose – statytis antrą panašių apimčių vištų dedeklių tvartą. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje yra pasirašę projektą, bet kol kas įsisavino tiktai pusę šio projekto apimčių. Keletui metų planus atidėjo, prasitęsė projekto įgyvendinimo laiką. Šiuo metu sutuoktinių planuose – ryžtis pradėti statytis antrąją dedeklių paukštidę. Jeigu ją pasistatys ir įsirengs, tuomet ūkį papildys dar 20 tūkst. vištų.

Balašaičiai sako, kad tai būtų drąsus žingsnis, nes kurdamasis ir plėsdamasis niekada negali žinoti ir būti užtikrintas, kaip šis verslas kaime rutuliosis toliau, kaip seksis realizuoti tiek daug kiaušinių. Jų skaičiavimais, jau dabar, auginant 20 tūkst. dedeklių, per metus surenkama iki 7 mln. kiaušinių, o apimtis išplėtus, kiaušinių padvigubėtų.

Lemia ir kokybė

Ant kraiko auginamų kaimiškų vištų kiaušinius Balašaičiams realizuoti pavyksta Zanavykijoje. „Jau turime savo klientų ratą. Turime įdirbį, žinome, kad kiekvienas vertina kiaušinio kokybę. Pastebime, kad nusipirkę iš mūsų kiaušinių, patenkinti vėl grįžta. Giria, kad skanūs. Tarp klientų yra ir šakočių kepimo įmonių, kurių atstovai pradžioje sakė, jog jiems būtinai reikia naminių kiaušinių, o mūsų nelabai tiks, bet kai išbandė, nepastebėjo jokio skirtumo – kokybė kaip naminių kiaušinių“, – pasakojo G.Balašaitienė.

Nors sakoma, kad savame krašte pranašu nebūsi, tačiau Balašaičių ūkiui pavyko veiklą pradėti ir pasitikėjimą pelnyti savame krašte – didžiausius kiekius vištų kiaušinių ir parduoda Zanavykijoje. Iš jaunos vietinės ūkininkės G.Balašaitienės ant kraiko laikomų vištų kiaušinius perka Zyplių dvaro virtuvės restoranas „Kuchmistrai“. Jais prekiauja ir mažmeninės prekybos tinklo „Gulbelė“ elektroninė parduotuvė. Dedeklių augintojus džiugina, kad rinka atsirado vietoje. 

Vištos lesinamos tame pačiame ūkyje užaugintais grūdais ir iš jų paruoštais lesalais. Ūkio šeimininkai neabejingi vištų sveikatai, stengiasi, kad kuo mažiau jas reikėtų gydyti vaistais. Grita tikino, kad mažas paukštynas – privalumas, nes gali geriau pasirūpinti vištų sveikata.

Per brangymetį ir Balašaičiams tenka kai ką perplanuoti, taupiau gyventi. Jie viską skaičiuoja, dėl to ir pašarus pasigamina patys, taupiau naudoja dyzeliną. Bando suplanuoti darbus taip, kad kuo mažiau važinėtų, jau neveža vienos dėžės kiaušinių klientui, kaip būdavo seniau, bet visai dienai susidaro taupesnį užsakytos produkcijos išvežiojimo maršrutą.  

Perėmė per genus

Iki tampant ūkininkais Balašaičiai savo ateities su žemės ūkiu nesiejo. Jaunystės metais jiems abiem teko mokytis Kaune ir pagyventi didmiestyje. Grita, baigusi kineziterapiją, suko medicinos kryptimi, o Audrius – link technologijų, nes mokėsi Kauno technologijos universitete. Vėliau gyvenimas taip viską sudėliojo, kad jiems teko grįžti į kaimą ūkininkauti.

„Gyvenimas parodė mums, kad kaime nėra taip blogai“, – linksmai porino jaunoji ūkininkė, daugiavaikė mama, dabar nesiskundžianti gyvenimu Barzduose. Jos pačios ūkyje per 100 ha žemės, o šeimos ūkyje, nes ūkininkauja kartu su tėčiu Raimondu Maskvyčiu ir broliu, bendrai sudėjus susidaro apie 1,5 tūkst. ha. Vyrui Audriui teko ateiti į žentus. 

Be ūkio jaunai šeimai tenka pasirūpinti ir trimis atžalomis – penktoke ir antroke dukromis ir trimečiu sūnumi. „Kai turiu šeimą, visada yra daugybė darbo, nelieka laiko liūdėti. O kur dar kaimo gamta, erdvė... Kauno labai ir nepasiilgstame“, – prisipažino Grita.

Abu su vyru pasiskirstę ūkio darbus. Audrius labiau kontroliuoja paukštyno darbą, paukščių priežiūrą, rūpinasi parašais, o Grita – kiaušinių prekyba, logistika. Sutuoktiniai pripažįsta, kad jie ir patys yra dar labai jauni, ir savame ūkyje dirba tik antrus metus. Vilčių jiems suteikė pastarieji, 2022-ieji, metai, kuriuos vadina gana „sugyvenamais“ – darbo kasdien daug, bet labai skųstis tikrai negalėtų, nes produkcijos kainos stabilios.

Barzdai – ūkininkų kraštas

Darbščių ūkininkų mūsų krašte netrūksta. Daug kas užsiima augalininkyste, bet turime dar ir pieninių galvijų bandų. Daug metų tuo verčiasi Gurevičių šeima. Broliai Virginijus ir Robertas Gurevičiai vienas rūpinasi pienininkystės, kitas – augalininkystės ūkiu. Nemažai metų ekologinį ūkininkavimą propaguoja ūkininkas Nerijus Klimaitis. 

Mūsų seniūnijoje yra ūkininkų, kurie vis dar augina ir cukrinius runkelius. Vieni – mažesnius plotus, kiti – didesnius. Vienas tokių – Almantas Pališkis, UAB „Barzdų agroservisas“ vadovas, užsiimantis augalininkyste. Jis dar prekiauja ir žemės ūkio technika. Nemažai smulkesnių ūkininkų irgi verčiasi žemdirbyste. Iš savo ūkių jie tikrai pragyvena – žemės yra derlingos. Kai ūkiai našūs, tai darbo rankų juose ne tiek daug ir reikia.